• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2018 gruodžio 13

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1006(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti socialiai teisingesnę gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką. Už naujas nuostatas balsavo 104 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.

Įstatymo pakeitimais nutarta viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį susieti su jų vadovaujamoje įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutiniu darbo užmokesčiu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins įstaigų vadovus naudoti pažangesnius vadybos metodus ir motyvuos didinti darbo užmokestį įstaigoje dirbantiems darbuotojams.

Pagal priimtas naujas nuostatas gydymo įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis bus nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį, gydytojų (įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) faktiškai užimtų etatų skaičių bei gydytojų ir slaugytojų vieno mėnesio darbo užmokesčio svertinį vidurkį.

Priimtos pataisos įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d.

Šaltinis: LR Seimas

Trečiadienis, 2018 gruodžio 12

Seime priimtas ženkliai didėjantis 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, kuris, lyginant su praėjusiais metais 17 proc. arba 296 mln. eurų. Skaičiuojama, kad ateinančių metų PSDF biudžetas sudarys apie 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, kasmet augantis finansavimas sveikatos apsaugai džiugina, nes tai suteikia galimybių ne tik daugiau reikiamų gydymo paslaugų ir vaistų kompensuoti mūsų šalies pacientams.

„Augantis PSDF leis užtikrinti ir stabilų pažadėtą atlyginimų augimą medikų bendruomenei. Stabilus medikų atlyginimų augimas yra numatytas dar dvejiems metams į priekį. Sutarta, kad iki 2020 metų antrojo pusmečio vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti ne mažiau kaip 3 šalies VDU, o slaugytojų – ne mažiau kaip 1,5 VDU. Kaip ir iki šiol, dėsime visas pastangas, kad šis pažadas medikams būtų įgyvendintas. Tad labai svarbu, kad sveikatos apsaugai, lyginant su kitais sektoriais, finansavimas auga labiausiai“, - sako ministras A. Veryga.

Anot jo, sveikintina ir tai, kad Seimo valdantiesiems užteko ryžto ir solidarumo nepritarti opozicijos teiktiems siūlymams, kuriems įsigaliojus būtų tekę mažinti atlyginimus medikams, užuot juos didinus.

Taigi kitąmet pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioms išlaidoms kitais metais iš viso numatoma skirti apie 1,39 mlrd. eurų, tai, palyginti su 2018 metų Seimo patvirtintu PSDF biudžetu, apie 196 mln. eurų daugiau.

Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti apie 349 mln. eurų, tai per 38 mln. eurų daugiau nei Seimo patvirtintame šių metų PSDF biudžete. Beveik 59 mln. eurų skiriama medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (finansavimas padidėjo daugiau nei 8 mln. eurų), per 12 mln. skiriama ortopedijos techninėms priemonėms (padidėjo 100 tūkst. eurų), apie 119 mln. eurų skiriama sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms (padidėjo daugiau nei 21 mln. eurų).

Sveikatos priežiūra Lietuvoje finansuojama PSDF biudžeto lėšomis, privalomąjį sveikatos draudimą ir jo fondą administruoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

 

Visus teisės aktus galima rasti Teisės aktų registre

Šaltinis : SAM Spaudos tarnyba

Antradienis, 2018 gruodžio 11

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-2715(2), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.

2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų.

„Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, rengiant biudžetą atsižvelgta į fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinybę kaupti rezervus. Reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu didins šalies bendrąjį vidaus produktą, bus sukurtos naujos darbo vietos.

„Reformos yra tas įrankis, kuris leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir, žinoma, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę ir svarbiausia – jų efektyvumą“, – sakė ministras.

2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11 mlrd. 696 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas beveik 1 mlrd. 106 mln. eurų. Socialinei apsaugai skiriama – 5,7 mlrd. eurų, švietimui – 2,2 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2,2 mlrd. eurų. Darbo užmokesčiui skiriama beveik 1 mlrd. 646 mln. eurų, turtui įsigyti – beveik 810 mln. eurų kitų metų valstybės biudžeto asignavimų.

Kaip anksčiau yra sakęs finansų ministras, 2019 m. savivaldybių biudžeto pajamos ir valstybės biudžete dotacijos iš viso sudarys beveik 3 mlrd. eurų. Pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys – 1 mlrd. 899,9 mln. eurų. Tai yra beveik 60 mln. eurų daugiau negu 2018 m. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 1 mlrd. 37 mln. eurų arba beveik 10 proc. (94,6 mln. eurų) daugiau negu 2018 m.

Nustatytos šios gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

Vilniaus miesto savivaldybei – 52,17 proc.;

Kauno miesto savivaldybei – 73,32 proc.;

Klaipėdos miesto savivaldybei – 84,98 proc.;

Neringos savivaldybei – 58 proc.;

visoms kitoms savivaldybėms – 100 proc.

Už 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą balsavo 84, prieš buvo 41, susilaikė 5 Seimo nariai.

 LR Seimo informacija

Antradienis, 2018 gruodžio 11

 

Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) pakilo 364 eurais (28 proc.), o slaugytojų – 196 eurais (29 proc.), rodo sausio-spalio mėnesių statistika. Daugiausiai atlyginimai kilo šių metų gegužės-birželio mėnesiais: gydytojams vidutiniškai 17,1 procento, o slaugytojams – vidutiniškai 19 procentų palyginti su 2018 m. sausio-balandžio mėnesiais.

 Nuo šių metų didėjo ir gydytojų rezidentų algos, tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Kitais metais stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur., o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur. Beje, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos istorijoje ministro Aurelijaus Verygos įsakymu rezidentų algoms iš sutaupyto SAM biudžeto buvo skirta beveik 100 tūkst. eurų – vyresniesiems rezidentams buvo išmokėtos daugiau nei 80 eurų siekiančios vienkartinės išmokos.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2018 gruodžio 10

Žlugo dalies Europos Sąjungos institucijų vadovų ir valstybių, tarp jų ir Lietuvos, puoselėta idėja labai sparčiai įgyvendinti „laiko reformą“ – bendrijos šalys dar bent iki 2021-ųjų dukart per metus sukios laikrodžius pavasarį įvesdamos vasaros laiką ir rudenį jį atšaukdamos.

Kartu neatmetama, kad sezoninio laiko taikymo praktikos išvis nebus atsisakyta arba, atsisakius, prie jos ir vėl netrukus bus sugrįžta. Konsultuosis ir tada apsispręs

Šią savaitę Briuselyje posėdžiavę ES transporto ministrai priėmė oficialų sprendimą nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui itin skubiai, jau kitąmet atsisakyti sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart per metus.

„Po diskusijų prieita išvados, kad šiuo klausimu ES valstybėms narėms reikia daugiau laiko konsultacijoms tiek savo valstybių viduje, tiek ir su kaimyninėmis valstybėmis“, – rašoma ES Transporto ministrų tarybos patvirtintoje išvadoje.

Skaityti daugiau
Į viršų