Ribotas kadencijų skaičius gydymo įstaigų vadovams, daugiau skaidrumo ir modernių vadybos metodų diegimas – tokios permainos artimiausiu metu laukia valstybinių sveikatos įstaigų. Tuo tikslu reformuojant sveikatos sistemą siūloma modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sėkminga visos sveikatos sistemos reforma yra neatsiejama nuo naujos, šiuolaikiškos vadybos praktikos diegimo gydymo įstaigose.

 „Tad reforminiuose projektuose, kurie turėtų būti pateikiami poryt Seime, siūlome sprendimus, kurie leistų užtikrinti, jog gydymo įstaigos teiktų kokybiškas, žmonių lūkesčius atitinkančias paslaugas ir tuo pačiu racionaliai naudotų tam skiriamas lėšas. Svarbu ir tai, kad juose siūloma diegti modernius šiuolaikinės vadybos metodus, kurie jau yra sėkmingai išbandyti ir veikia kitur - valstybinėse įmonėse bei verslo organizacijose. Nepriklausomi valdybų nariai dalyvaudami gydymo įstaigų valdyme turėtų įnešti daugiau skaidrumo, žinių bei vadybos patirties“, –  sako ministras A. Veryga.

 Planuojama, jog po reformos, gydymo įstaigose atsiras valdybos, kurios bus sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos žmonių. Ten, kur nebus valdybos, veiks stebėtojų tarybos, kurioms suteikiami papildomi įgaliojimai, tam, kad jos taptų aktyvesnės ir būtų veiksmingesnė jų veikla. Stebėtojų tarybos nariams galios nepriekaištingos reputacijos kriterijai.

 Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė tvirtina, kad visi šie pokyčiai inicijuojami tikintis skaidrumo, paslaugų kokybės ir didesnio efektyvumo.

 „Tarkime, siekiant tinkamo ir regionams pritaikyto paslaugų planavimo bus steigiamos regioninės tarybos, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarys savivaldybių merai, kiti savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kitų socialinių partnerių atstovai“, - sako komiteto pirmininkė A. Kubilienė.

 Numatyta, kad bus įtvirtintos kadencijos įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Įstaigos vadovui nustatytos ne daugiau kaip dvi kadencijos toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičiaus siūloma neriboti.

 Įtvirtinamas ir nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams (direktoriui ir jo komandai), kurie jau seniai taikomi ir valstybės tarnautojams. Be to, visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui, t. y. ne tik direktoriui, padalinių, skyrių vadovams, bet ir įstaigos vadovo pavaduotojams bei vyr. finansininkams bus organizuojami vieši konkursai šioms pareigoms užimti. Taip pat nustatomos kadencijos gydymo įstaigų padalinių vadovams.

 Planuojamus pokyčius palankiai vertina ir privataus sektoriaus atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus teigimu, tokių pokyčių sveikatos sektoriuje laukta jau seniai.

 „Efektyvus valstybinio sektoriaus įstaigų valdymas visada yra labai svarbus. Sveikatos apsaugos sistema šiame kontekste išsiskiria kaip bene didžiausių permainų reikalaujantis ir itin inertiškas sektorius, kuriame pokyčiai vyksta ypač lėtai. Pagaliau girdime, kad nusistovėjusią situaciją nuspręsta keisti iš esmės: perimami modernios vadybos principai, privataus sektoriaus patirtis, galų gale įvedamas kadencijų skaičių įstaigų vadovams. Tai geras bendradarbiavimo pavyzdys užtikrinsiantis ne tik efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą, bet ir užtikrinsiantis didesnį skaidrumą bei paslaugų kokybę“, - įsitikinęs V. Sutkus.

 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo prorektorės profesorės dr. Valdonės Darškuvienės teigimu, apie verslo vadybos modelių taikymą valdant valstybinio sektoriaus įstaigas diskutuojama jau seniai ir svarbu stebėti, kaip seksis juos įgyvendinti.

 „Principai yra gerai žinomi verslo pasauliui, tačiau sveikatos apsaugos sektoriuje jie yra pakankamai nauji, praktiškai neišbandyti, tad laukia nemažai iššūkių. Be to, svarbu suprasti, kad šiame sektoriuje jie turi būti adaptuojami, pritaikomi remiantis svarbiausiais kriterijais. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus būtų paslaugų kokybė, skaidrumas, efektyvumas. O tas faktas, kad kitos Vakarų Europos šalys sugebėjo gerąją verslo valdymo praktiką pritaikyti, teikia vilties, kad sėkmingai ją įgyvendinsime ir Lietuvoje“, – įsitikinusi dr. V. Darškuvienė.

SAM Spaudos tarnyba