• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS

Trišalėje taryboje – apie socialinio dialogo aktualijas bei perspektyvas

Trečiadienis, 2019 Sausio 23

Sausio 22 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Seimo narys Tomas Tomilinas pristatė Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris garantuotų profesinių sąjungų padaliniams laisvę veikti darbdavių lygmeniu.

Anot jo, randasi nemažai profesinių sąjungų atstovų skundų, jog profesinių sąjungų padaliniai po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nebėra traktuojami kaip įstaigos lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Derantis dėl Darbo kodekso šios temos niekas neaptarinėjo, todėl pakeitimą reiktų traktuoti tik kaip techninį patobulinimą. Jis garantuos tas pačias veikimo sąlygas profesinėms sąjungoms, kokias jos turėjo iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo.

Įstatymo projektas jau svarstomas Seime, Trišalės tarybos išvados paprašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Vyriausybės pusė pasiūlė projektą papildyti nuostata, kad profesinės sąjungos padaliniui įsteigti būtų taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir profesinei sąjungai: jis turėtų turėti dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.

Trišalė taryba bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui su pasiūlyta korekcija.

Seimo narys T.Tomilinas pristatė ir kitą dokumentą – LR Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą. Pasak jo, jį parengė darbo grupė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jo tikslas – padėti aukštesnio lygio kolektyvinėms deryboms, nes Darbo kodekse tai nėra išsamiau reglamentuota. Projekte numatyta nemažai valstybės pagalbos mechanizmų, kurie padėtų iškilus nesklandumams ar neaiškumams aukštesnio lygio derybose.

Seimo narys paminėjo, jog projekte detalizuotos nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos (8 str.), nes, anot jo, praeitais metais derybos dėl bazinio dydžio baigėsi tik spalio mėn., nors svarstymai dėl kitų metų biudžeto prasideda jau pavasarį. Socialinio dialogo skatinimo įstatyme siūloma numatyti, kad Finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios pateiktų derybų pusėms svarbiausių makroekonominių prognozių ateinantiems metams rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat esminius įstatymais nustatytų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčių rodiklius kitais metais.

Projekte taip pat įdėti saugikliai, kad kolektyvinės sutartys privačiame sektoriuje nebūtų laikomos karteliniais susitarimais, kaip buvo bandoma traktuoti kalbant apie susitarimus dėl prekybos centrų darbo švenčių ir poilsio dienomis.

Taip pat įstatyme numatytas tam tikras pagalbos – mediacijos mechanizmas, kuris įsijungtų, jeigu iškiltų problemų derybose ar prireiktų ekspertų pagalbos.

Po diskusijos nuspręsta išsamesnes pozicijas ir pasiūlymus pateikti kitame Trišalės tarybos posėdyje.

Vėliau pateikta informacija apie partnerių pasiūlymus Darbo kodeksui keisti, kuriuos ministerija susistemino. Nuspręsta, jog vasario mėnesį dar bus laukiama pasiūlymų iš kitų Trišalės tarybos  narių, kovo mėnesį dėl visų pasiūlytų pakeitimų vyks diskusijos Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, o balandžio mėn. šis klausimas grįš į Trišalę tarybą.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė Trišalėje taryboje pristatė pensijų skaičiuoklę.

Paskutiniuoju klausimu svarstyta Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pozicija dėl kolektyvinių derybų. Asociacijos atstovas Tomas Garuolis tikino, kad „Linava“ visada buvo atvira socialiniam dialogui, vardijo tai deklaruojančias rezoliucijas ir dokumentus, o taip pat esą yra paskirti žmonės į neseniai sukurtą darbo grupę, kuriems, kaip vėliau patikslino, suteikti įgaliojimai pradėti derybas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė piktinosi, jog jau kelintą kartą kalbama apie tą patį, o prieš pusantrų metų profesinių sąjungų prisistatymas deryboms ignoruojamas iki šiol. Anot jos, per pusantrų metų nepradėti derybų – beprecedentis dalykas, todėl Trišalė taryba neturėtų likti nuošalyje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radiškauskienė informavo, jog Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio vairuotojų darbo užmokestį, projektas yra parengtas, tačiau pasiūlė dar palaukti, ką pavyks sutarti partneriams derybinėje grupėje. Trišalė taryba savo ruožtu rekomenduoja siekti susitarti kolektyvinėmis derybomis ir stebės derybų eigą.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas vasario 19 d.

LPSK informacija

0
0
0
s2smodern
Į viršų