Vasario 22 d., 10 val., numatytas dar vienas Vyriausybės sudarytos komisijos „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti“ posėdis. Komisija sudaryta 2018 m. gruodžio pradžioje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) konstatuoja, jog strategijos kūrimas pakliuvo į aklavietę, nes nekalbama apie papildomą finansavimą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti.

„Nematome prasmės diskutuoti apie darbo užmokestį, jei neketinama jo kėlimui skirti papildomų lėšų, – teigia LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, – todėl posėdyje pristatysime strategijos, taip, kaip mes ją matome, principus“.

 

LPSK reikalauja strategiją sudaryti iš šių principų:

1. Atsakomybę už strategijos įgyvendinimą turi prisiimti dabartinės kadencijos valdžia, tad strategija turi apsiriboti 2021 metais.

2. Pareiginės algos bazinį dydį atstatyti į prieškrizinį lygį (183 eurai) 2020 m.

3. 2021 m. bazinį dydį indeksuoti ne tik pagal infliaciją, bet ir siejant su ekonomikos augimu.

4. Žemiausias koeficientas, taikomas viešajame sektoriuje, turi būti 5.

5. Įgyvendinant Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus Europos socialinėje chartijoje mažiausia alga turi būti ne mažesnė nei 68 procentai šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

6. Nustatyti vidutinio darbo užmokesčio augimo strategines kryptis pagal sektorius:

– viešasis valdymas – 130 proc. šalies VDU;

– švietimas – 150 proc. šalies VDU;

– sveikatos apsauga: gydytojų – 300 proc., slaugytojų – 150 proc. šalies VDU;

– kultūra – 100 proc. šalies VDU;

– socialinė apsauga – 120 proc. šalies VDU.

7. Darbo užmokesčio skirtumas tarp vadovaujančiųjų ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų per dvejus metus turi sumažėti iki 4 kartų.

„Jeigu nebus atsižvelgta į mūsų pasiūlymus ir nepradėtos derybos, laikysime šios komisijos veiklą socialinio dialogo imitacija ir svarstysime, ar nepasitraukus iš šio proceso“, – sako LPSK vadovė Inga Ruginienė.

LPSK informacija