• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Europos Komisija skelbia Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę

Ketvirtadienis, 2019 vasario 28

European Commission logo

Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti iššūkiai jų ekonomikai. Tai vienas iš Europos semestro ciklo etapų, po kurio šių ataskaitų pagrindu ir aptarus jas su ES valstybėmis narėmis gegužės mėn. bus pateikti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pasiūlymai.

Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 %. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Manoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau ir atitinkamai sieks 2,7 % ir 2,4 %. 2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019 metais, o valstybės skola turėtų sumažėti. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.  

Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus.

Socialiai atsakingesnės Europos tikslas Lietuvoje, be kita ko, reikštų investicijas į aktyvias darbo rinkos priemones, darbuotojų mobilumą, naujų kompetencijų įgijimą, ypač su tikslu mažinti regioninius skirtumus, ir į mokymąsi visą gyvenimą; taip pat skatintų pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę ir gerintų prieigą prie kokybiškų medicinos paslaugų.

 Galiausiai, piliečiams artimesnė Europa specifinį dėmesį skirtų regionams, kuriuose ekonominė ir socialinė atskirtis didžiausia. Būtų įgyvendinami projektai, kurie ne tik gerintų gyvenimo kokybę, bet ir skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą.

 Pagal Europos Komisijos pasiūlytą tematinę koncentraciją, kuri priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, daugiau lėšų tektų pirmiesiems dviem tikslams. Didžioji dalis lėšų, kurios tektų Lietuvai, būtų investuota į pažangesnės ir žalesnės Europos kūrimą.

 Europos Komisija taip pat pastebi, kad investicijos vykdant sanglaudos politiką 2021–2027 m. būtų sėkmingesnės, jei būtų įgyvendintos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jei būtų peržiūrėtos ir supaprastintos ES paramos teikimo procedūros, padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas ir projektų vertintojų bei įgyvendintojų gebėjimai atrinkti geriausius projektus bei juos administruoti.

 Balandžio mėn. valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019–2020 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.

Visa Lietuvos ataskaita EN kalba

 Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija

 

0
0
0
s2sdefault
Į viršų