Praeitą savaitę paviešinta Europos Komisijos ataskaita patvirtino tai, dėl ko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) įspėjo prieš praeitais metais priimant mokesčių reformos, pavadintos „milijardas milijonui“, įstatymus.
LPSK teigė, jog reforma nemažina atskirties, praktiškai neįveda mokesčių progresyvumo, o priešingai – tarnauja dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nors ir atsirado papildomas 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas metinėms pajamoms, didesnėms nei 120 vidutinių darbo užmokesčių, tačiau dėl įvestų „Sodros“ lubų bei paliktų mokesčių lengvatų turtingiesiems didžioji mokesčių našta ir toliau gula ant iki 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirbančių darbuotojų pečių.
EK konstatavo, kad mokesčių reformos poveikis pajamų nelygybės mažinimui bus nereikšmingas, mokesčių sistema dar nėra labai progresyvi, o socialinei apsaugai išleidžiama vis dar nedaug viešųjų lėšų.
„Nepadaryta pažangos plečiant mokesčių bazę ir pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, pavyzdžiui, prie aplinkosaugos mokesčių, įskaitant automobilių mokesčius, ir nekilnojamojo turto mokesčių“, – teigiama ataskaitoje.
Europos Komisija nurodo, kad Lietuvoje 2017 m. kaimo namų ūkių pajamų mediana sudarė tik 67% miestų namų ūkių pajamų medianos – tai vienas iš mažiausių rodiklių ES. Atsižvelgiant į nedidelį pajamų perskirstymą per mokesčius ir socialinius pervedimus, disponuojamųjų pajamų nelygybė 2017 m. padidėjo – Gini indeksas nuo 37,0 (2016 m.) padidėjo iki 37,6 (2017 m.).
Primename, kad LPSK pernai rengė protesto akcijas prieš skubiai priiminėjamus įstatymus, o birželio 29 d. kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama vetuoti mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, birželio 28 d. priimtus Seime. Nors šalies vadovė tąsyk į kreipimąsi neatsižvelgė, tačiau jau šiemet ji kritiškai atsiliepia apie mokestinę reformą, kuri, anot jos, skurdo nemažina, „o tik perstumdė valstybines lėšas iš vienos kišenės į kitą“.
LPSK informacija