Spalio 28 d. įvykusiame eiliniame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis pristatė pagrindinius kitų metų biudžeto projekto aspektus, pasidžiaugė, jog auga valstybės viešosios pajamos, o ekonominė situacija yra stabili. Anot jo, kitais metasi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) neaugs taip „drastiškai“, kaip planuota, bet vis tiek didės 50 eurų. Taip pat siūloma įvesti papildomą progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 32 proc., kad atsvertų praradimą dėl „Sodros“ lubų, taip, anot parlamentaro, taisoma klaida.

Nors daugiau nei 10 proc. mažėja valstybės skola, tačiau vis tiek reikia plėsti mokestinę bazę, todėl esą yra siūlomi bankų ir prekybos tinklų mokesčiai. Anot T. Tomilino, praktiškai vieninteliai ES neturime sektorinio bankų mokesčio, iš jo planuojama surinkti apie 60 mln. eurų. Dėl prekybos tinklų mokesčio jis sutiko, jog yra daug diskusijų, daug abejonių, tačiau bus apsvarstyti visi argumentai už ir prieš. „Mums norintiems, aktyvių valstybės veiksmų, negalima nesiūlyti jokių priemonių“, – kalbėjo Seimo narys. Taip pat aptarti ir kiti – automobilių, nekilnojamojo turto mokesčių siūlymai, akcizų klausimai.

Kalbėta ir apie Prezidento pasiūlymus, ypač apie didesnį kapitalo apmokestinimą. LPSK valdyba išreiškė palaikymą Prezidentūros pasiūlymui sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo: 20 proc. apmokestinti ne su darbo santykiais susijusias pajamas, dividendus, bei įvesti papildomus tarifus didelėms pajamoms iš individualios veiklos. LPSK nuosekliai laikosi pozicijos, jog Lietuvoje būtina įvesti realius progresinius mokesčius bei taikyti juos visoms pajamoms.

Vėliau LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog Trišalėje taryboje atstovaujamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą dėl teikiamų mokestinių pasiūlymų skubotumo bei Trišalės tarybos ignoravimo. Tikimasi, jog šiuo  metu Vyriausybei koreguoti grąžinti projektai bus svarstomi ir Trišalėje taryboje.

LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė, atsiskaitydama už praeito posėdžio nutarimų vykdymą, pasidžiaugė, jog konferencija migracijos tema sulaukė didelio susidomėjimo, taip pat buvo parengtas ir rezoliucijos projektas, kuris bus teikiamas svarstyti LPSK tarybai. Jos posėdį numatyta surengti gruodžio 6 d. Vilniuje.

Valdybos nariams pateikta informacija apie susitikimus Europos Komisijos atstovybėje, su aukšto lygio Fridricho Eberto fondo atstovais, apie Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) generalinės tarybos ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Europos regiono (PERC) vykdomojo komiteto posėdžius, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos  EAKL suvažiavimą, BASTUN (Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo) aukščiausio lygio susitikimą, Baltijos šalių jaunimo forumą.

Apie planuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą informavo šio fondo tarybos narė Aldona Baublytė. Anot jos, biudžetas auga 11,7 proc., tačiau asmens sveikatos priežiūrai skiriami tik 6 proc., t.y. kol kas neatsispindi medikų algų augimas, dėl kurio susitarta kolektyvinėse sutartyse. Anot A. Baublytės, problema, kodėl pinigai nepasiekia darbuotojų, yra dar ir kita, nes Sveikatos apsaugos ministerija pakoregavo tvarką taip, kad iš PSDF gaunamos lėšos gali būti skiriamos ir ne darbo užmokesčiui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos narys Algirdas Zvicevičius informavo apie pastarąjį tarybos posėdį. Jame  informuota, jog dėl „Sodros“ lubų kitais metais 24 mln. eurų sumažės fondo biudžetas, tačiau metų gale rezerve esą planuojama turėti 326 mln. eurų. Taip pat numatoma, jog šių metų pabaigoje Ilgalaikio darbo išmokų ir Garantiniame fonduose bus po maždaug 95 mln. eurų. Deja, darbuotojai, greičiausiai, dėl nežinojimo vangiai naudojasi pirmojo fondo paslaugomis.

„Sodros“ tarybos posėdyje taip pat  buvo svarstomas Vyriausybės pasiūlymas, kad nelaimė kelionėje į ar iš darbo būtų priskiriama nelaimingam atsitikimui buityje, dėl ko darbuotojai prarastų išmokas. Nors profesinių sąjungų atstovai taryboje balsavo prieš, tačiau balsų dauguma projektui pritarta. LPSK valdybos pozicija – griežtai nepritarti šiam Vyriausybės pasiūlymui.

LPSK informacija