• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Priminimas dėl neišnaudotų atostogų

Trečiadienis, 2020 Geg 20

          Neišnaudoję iki 2017 metų vidurvasario sukauptų daugiau nei 3 metų kasmetinių atostogų turėtų suskubti – jau liepos 1-ąją baigiasi galimybė jas išnaudoti, o su ja prarandami ir sukaupti atostoginiai.

Ne tik tai: jei žmogus nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Advokato, darbo teisės eksperto Tomo Bagdanskio teigimu, pati savaime ši teisė dar nereiškia, kad darbdavys turės ir galimybę darbuotoją išleisti atostogų. Tačiau norint išsaugoti tiek sukauptas atostogas, tiek atostoginius, kreiptis dėl atostogų vis tiek rekomenduojama – lieka galimybė susitarti, kad šiomis atostogomis būtų sudaryta galimybė pasinaudoti ir vėliau. Atostogų sąlygos Liepos 1 dieną baigia galioti pereinamojo laikotarpio norma, pagal kurią darbuotojai, kurie iki naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo (2017 metų liepos 1 dienos) turėjo daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų, gali jomis pasinaudoti. „Žinoma, ši teisė susijusi ir su realiomis darbdavio sąlygomis – ar darbdavys galės suteikti atostogas, ar tai nepakenks darbo organizavimui. Tačiau jei tokios atostogos yra sukauptos, rekomenduojama yra jų prašyti. Jei darbdavys negali jų suteikti, reikia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių – tokiu atveju būtų galima tartis, kaip tos atostogos bus suteikiamos vėliau. Tai galėtų būti abiejų šalių susitarimas“, – lrytas.lt pasakojo T.Bagdanskis. Tai reiškia, kad net jeigu ši nuostata skelbia, jog iki liepos 1 dienos nepasinaudojęs sukauptomis atostogomis, darbuotojas praranda į jas teises, vis dėlto, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali jomis pasinaudoti (pavyzdžiui, dėl darbo sezoniškumo; jei darbdavys neturi kuo pakeisti darbuotojo; jei išleidus darbuotoją įmonė patirtų reikšmingų nuostolių ar kita) – ši teisė nėra prarandama. „Jei būtų tokia situacija, kad darbuotojas prašo išeiti atostogų, o darbdavys vis atsisako, tokiu atveju darbuotojas galėtų pretenduoti į šias atostogas ir vėliau. Nereikia suprasti taip, kad po liepos 1 atostogos už tuos trejus metus automatiškai išnyksta. Vis tiek lieka galimybė įrodyti, kad jei darbdavys jų nesuteikė, darbuotojas gali savo teisėmis pasinaudoti vėliau. Jei tikrai baiminamasi jas prarasti, reikia susitarti, kad darbdavys garantuoja atostogas už minėtą laikotarpį arba, atleidžiant, sumokės priklausančius atostoginius“, – paaiškino advokatas. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Ir atvirkščiai – jei darbuotojas 10 metų prieš naująjį DK įsigaliojimą (2017 metų liepą) nebuvo atostogavęs, tai dar nereiškia, kad jam už 10 metų priklauso atostogos – svarbu atsižvelgti ir į ankstesnius DK pakeitimus, ir priežastis, kodėl darbuotojas nebuvo išėjęs atostogų. „Yra teisminių bylų, kada teismas aiškinasi aplinkybes, ar darbdavys buvo sudaręs sąlygas atostogauti. Jei paaiškėja, kad sukaupta daugiau nei 3 metai atostogų išimtinai dėl darbuotojo nenoro eiti atostogauti, tai sąlygotų, kad darbuotojui šios atostogos nepriklauso. Dėl šios normos įgyvendinimo teismuose vyksta ginčų – svarbu atsižvelgti ir pačią faktinę situaciją, dėl ko darbuotojas nebuvo atostogauti“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Atostoginiai turėtų būti išmokami prieš atostogas, tačiau šalys gali susitarti dėl jų išmokėjimo kartu su darbo užmokesčiu. „Jei atostoginiai vėluoja – DK yra numatyta sankcija: kiek vėluojama išmokėti atostoginius, už tiek dienų darbuotojas gali gauti papildomų atostogų ir atostoginių. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbuotojas, grįžęs po atostogų, už kurias nebuvo sumokėta, turėtų nedelsiant dėl to kreiptis“, – teigė advokatas. Atostoginiai apskaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių darbuotojo darbo užmokestį. „Jei atostogaujama birželį, atostoginiai skaičiuojami iš tų pajamų, kurios buvo gautos už gegužę, balandį ir kovą. Sudedamas trijų mėnesių darbo dienų skaičius ir išvedamas darbo dienos vidurkis. Atitinkamai, kiek dienų atostogaujama, pagal tai apskaičiuojami atostoginiai“, – kalbėjo T.Bagdanskis. Jei įmonėje nėra iš anksto numatytos atostogų tvarkos – šalys iš anksto nėra susitarusios dėl atostogų laikotarpio, nėra išankstinio grafiko – nurodyti darbuotojui, kada išeiti atostogų, būtų neteisėta. Kameros ikona 11 nuotr. Jei darbuotojas nutrauks darbo sutartį po 2020 m. liepos 1-osios, kompensacija už šias atostogas nebus mokama. Anot advokato, atleidus darbuotoją, kompensacija dėl atostogų, sukauptų iki trejų metų, visais atvejais turėtų būti išmokėta. „Tačiau jei darbuotojas sukaupęs atostoginių už daugiau kaip trejus metus, gali kilti ginčų. Jei darbdavys teigia, kad darbuotojas pats nėjo atostogauti, nors sąlygos buvo sudarytos – vadinasi, jis turi teisinį argumentą nemokėti už daugiau nei trejus metus. Atitinkamai, jei darbdavys nesutinka išmokėti atostoginių už daugiau nei trejus metus, o darbuotojas teigia, kad darbdavys nesudarė sąlygų atostogauti, todėl darbdavys turi sumokėti už daugiau nei trejus metus atostogų, tokiu atveju, darbuotojas būtų teisus“, – kalbėjo advokatas. Atostogos buvus prastovose Pirmadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kas keičiasi darbuotojams, karantino metu buvusiems prastovose. „Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, – teigiama VDI pranešime spaudai. Darbuotojai taip pat susirūpinę ir atostoginių dydžiu – ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje jie nesumažės. „Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą“, – teigiama pranešime. VDI specialistai atkreipia dėmesį, jog jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju, atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.

0
0
0
s2smodern
Į viršų