• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS

ES šalių sveikatos sistemos apžvalga

Penktadienis, 2017 Lapkritis 24

Lapkričio 23 d. Komisija paskelbė sveikatos būklės 28 šalyse apžvalgas ir pridedamąją ataskaitą. Ataskaitose pateikiama išsami ES valstybių narių sveikatos sistemų analizė. Jose apžvelgiama gyventojų sveikata ir svarbūs rizikos veiksniai, taip pat kiekvienos iš ES valstybių narių sveikatos sistemų efektyvumas, galimybė naudotis paslaugomis ir atsparumas. Ataskaitose aiškiai išreiškiami visų valstybių narių bendri tikslai ir atskleidžiamos galimos sritys, kuriose Komisija gali skatinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.


23/11/2017
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis sakė: „Tiesiog nepakanka tik 3 proc. sveikatos biudžeto skirti prevencijai, palyginus su 80 proc., kurie skiriami ligų gydymui. Mums reikia pagerinti galimybes gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, kad žmonėms nereikėtų pirmiausia kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas. Be to, reikia sveikatos skatinimą ir ligų prevenciją padaryti neatskiriama visų politikos sektorių dalimi, kad būtų gerinama žmonių sveikata ir sumažinamas spaudimas sveikatos sistemoms. Tai tik keletas diagnozių, padarytų remiantis mūsų 2017 m. ataskaita apie sveikatos būklę ES. Pateikdami išsamius duomenis ir įžvalgas mes siekiame paremti nacionalines sveikatos institucijas, kad joms būtų lengviau spręsti problemas ir daryti teisingus sprendimus politikos ir investicijų srityse. Tikiuosi, jos gerai tuo pasinaudos.“

Sveikatos politikos formuotojai seniai nurodo, kad jų darbui didelė kliūtis yra išsamios analizės, kurioje būtų atsižvelgiama į aplinkybes, trūkumas. Siekdama užpildyti šią spragą, Komisija šį mėnesį užbaigė pirmą dvejų metų ciklą „Sveikatos būklė ES“.

 

Pagrindiniai nustatyti faktai

Sveikatos būklės apžvalgos kiekvienoje šalyje parengtos bendradarbiaujant su EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centru. Pridedamojoje ataskaitoje pateikiamos penkios pagrindinės išvados.

  • Sveikatos ir sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija sudaro galimybes sukurti efektyvesnę ir veiksmingesnę sveikatos sistemą. Reikia spręsti ne tik nesubalansuotų investicijų į prevenciją, bet ir socialinės nelygybės problemas, kurias parodo profilaktinės vėžio patikros arba fizinio aktyvumo rodikliai, lyginant aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo arba pajamų asmenis.
  • Stipri pirminės sveikatos priežiūros sistema veiksmingai padeda pacientams orientuotis sveikatos sistemoje ir išvengti nereikalingų išlaidų. 27 proc. asmenų kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrius, nes trūksta pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Tik 14 ES šalių specialisto konsultacijai reikalaujama nukreipimo iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigos; dar 9 šalyse nukreipimams egzistuoja finansinės iniciatyvos.
  • Integravus priežiūros paslaugas pacientams užtikrinama visapusiška priežiūra. Taip galima išvengti padėties, kuri šiuo metu pastebima beveik visose ES šalyse, kuriose sveikatos paslaugos yra suskaidytos ir pacientams tenka klaidžioti po įstaigų labirintus ieškant to, ko jiems reikia.
  • Aktyviai planuojant ir prognozuojant padėtį, susijusią su sveikatos sistemos darbuotojais, galima padaryti sveikatos sistemas atsparesnes būsimiems pokyčiams. ES yra 18 mln. sveikatos priežiūros specialistų, iki 2025 m. bus sukurta dar 1,8 mln. darbo vietų. Sveikatos institucijos privalo parengti savo darbuotojus būsimiems pokyčiams: tai gyventojų senėjimas, sirgimas vienu metu keliomis ligomis, patikimos įdarbinimo politikos, naujų įgūdžių ir techninių inovacijų poreikis.
  • Kaupiant naujos kartos, geresnius sveikatos duomenis politikos ir praktikos tikslais, dėmesio centre turėtų būti pacientai. Sveikatos ir priežiūros skaitmeninė transformacija padeda užfiksuoti pacientams svarbius realius rezultatus ir patirtį, o tai teikia daug galimybių didinti sveikatos sistemų veiksmingumą.


Tolesni veiksmai

Pristačius šias ataskaitas visų ES šalių sveikatos ministrams, nacionalinės valdžios institucijos galės jas aptarti su EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centro ekspertais. Savanoriškas pasikeitimas nuomonėmis vyks nuo 2018 m. pradžios ir padės ministerijoms geriau suprasti pagrindines problemas bei formuoti tinkamas politines reakcijas.

 

Daugiau informacijos

Lietuvos sveikatos sistemos apžvalga

Sveikatos būklės 28 šalyse apžvalgas, pridedamąją ataskaitą ir daugiau papildomos informacijos galima rasti čia.

 

EK Atstovybės Lietuvoje informacija

0
0
0
s2smodern
Į viršų