KONSULTACIJA DĖL SODROS IŠMOKŲ

 Ligos ir motinystės socialinių draudimo įstatymo 11.1 straipsnio 1 d. nustato, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.

Pagal Ligos ir motinystės socialinių draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 d. ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitaip tariant, darbdavys už pirmas dvi nedarbingumo dienas turi mokėti nemažiau kaip 62,06 procento, nebent įstaigos kolektyvinėje sutartyje būtų susitarta dėl didesnės darbdavio mokamos išmokos.

 Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiamąją liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje, mirusiojo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ir įvaikiams, kol jiems sukaks 16 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio kompensacija. Mirusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Vyriausybės kompensacijų apraše įtvirtinta, jog mirus darbuotojui, teikusiam paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, ar jei jis dirbo vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, jo artimiesiems būtų skirta 93,1 jo mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija.

 Nutarime nurodyta, jog jei, pavyzdžiui, darbuotojo atlyginimas siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį,  jo artimiesiems lygiomis dalimis būtų išmokama 139 650 eurų.

 Jei darbuotojas, užsikrėtęs pavojinga užkrečiama liga, netektų sveikatos ir darbingumo, jam būtų mokama 1-5 metų jo atlyginimo dydžio kompensacija. Priklausomai nuo netekto darbingumo lygio, minėtą 1,5 tūkst. eurų atlyginimą gaunantis medikas sulauktų nuo 18 iki 90 tūkst. eurų.

 Be kompensacijų, taip pat nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų gauti 20-50 proc. nuo metinio atlyginimo dydžio sumos draudimo išmoką, nustatant žirkles – ne mažiau nei 24 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (14 568 eurų) ir ne daugiau nei 48 MMA (29 136 eurų).

NERIJUS KASILIAUSKAS
ASOCIJUOTASIS PARTNERIS, ADVOKATAS