Spausdinti

Zigmantas Šegžda. Stabdykime nusikaltimą - mūsų medikų išnaudojimą priverstiniam darbui

Pirmadienis, 2018 Sausio 08

PAREIŠKIMAS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

teisėjui Rimvydui Norkui

2018-01-05, Vilnius

 

Gerbiamasis teisėjau Rimvydai Norkau, esate Lietuvos aukščiausia teisminė valdžia, tad, kaip pilietiškai aktyvus asmuo keldamas šiai valdžiai itin griežtus reikalavimus noriu, kad prasidėtų realios teigiamos permainos teisėkūroje bei  trijų pakopų teismų sistemoje.

 

Zigmanto Šegždos iniciatyva Valstybinė mokesčių inspekcija (2017-12-19 VMI raštas Nr. 13.4.38-4 R-766) gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R,Norkaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininko E.Leškevičiaus pateiktą informaciją apie galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus, kurie galimai buvo nuslėpti nagrinėjant teisme kasacinę bylą Nr. 3K-3-306-248/2017.

 

Portalas 15min.lt remdamasis minėta byla, atskleidė, kad buvo veikiama pagal nustatytą modelį – skandinavų bendrovėje daugybė įdarbinamų lietuvių medikų galimai buvo apgaule verčiami pasirašyti dokumentus realiai neturint galimybės su jais tinkamai susipažinti arba pasikonsultuoti su teisininku, pasinaudojant žmonių priklausomumu, pažeidžiamumu jie buvo siunčiami į užsienį dirbti mažai apmokamą darbą, darbuotojams galimai buvo atimama galimybė priešintis, jei jie norėdavo nutraukti darbo sutartį ir išeiti iš darbo dėl darbovietėje galimai eskaluojamų bauginimų teismais, 4 tūkstančių eurų dydžio baudomis, galimai atliekamo sistemingo įžeidinėjimo ir psichologinio smurto.

 

Pateikiu citatas iš 2017-11-20 d. 15min.lt straipsnio „NorVergija“: kaip Skandinavijoje dužo lietuvių svajos – keli parašai ir kelio atgal nebėra“ ir 2017-12-04 d. 15min.lt straipsnio „Slaugytojų bėdos Skandinavijoje – tik ledkalnio viršūnė: taip dirbančių lietuvių gali būti dešimtys tūkstančių”:

 

„Buvo duodami dokumentai, tiksliau tušti lapai su tavo vardu ir pavarde, kur reikėjo dėti savo parašą. Bandant paklausti, kas ir kodėl, buvo pasakyta, kad tai yra reikalinga darbui ir neturėtų kilti jokių klausimų. Ir tiesiog mes suprasdamos tą, kur mes esam įklimpę, neturėjom išeities. Turėjom tik vykdyti jų nurodymus, nes nevykdant iš karto buvo pasakyta, kad nutraukus darbo santykius, jūs turite sumokėti baudą“, – sakė slaugytoja Indrė.

 

„Aš pasakiau, kad aš išeisiu. Jie pasakė: mokėsi baudą. Tada sakiau, aš nemokėsiu, nes aš nesijaučiu nusikaltusi, aš manau, kad jau jūs gavote iš manęs užtenkamai ir aš nesijaučiu jums skolinga. Tai sako: laukit šaukimo į teismą. Viskas buvo gerai, buvau labai gera darbuotoja, o po to, kai jau pasakiau, kad aš noriu nutraukti darbo santykius, tada patampi labai blogu. Įžeidinėjo ir psichologinis spaudimas buvo. Ir aš bandžiau tartis, kad galbūt būtų galima sumokėti šitą baudą per du mėnesius neišvengiant jos, bet tiesiog du ar trys mėnesiai. Buvo pasakyta: ne, visos kitos turi suprasti, kad turi būti skaudu. Tiesiog gąsdinimas kitoms, kad tai yra skausminga ir kad žinotų visi pasekmes.”

„Realiai tą dokumentą mes turėjom galimybę perskaityt, bet tai buvo daroma čia ir dabar, be galimybės išsinešti sutartį, pasikonsultuoti ar tą pačią dieną nedėti parašo“, – tvirtino Indrė.
Norvegijos miesto Bergeno, kuriame ir yra pagrindinė skandinavų darbdavio būstinė, profsąjungos vadovė Sara Bell 15min patikino, kad tokios darbo sutartys Norvegijoje yra negirdėtas dalykas.
„Tai neabejotinai yra moterų išnaudojimas. Ir tai yra išnaudojimas tų moterų, kurios yra ekonomiškai pažeidžiamos. Ir žinoma, jei tu esi užsienio valstybėje ir jautiesi gąsdinamas savo darbdavio, kad bet koks bandymas išsilaisvinti iš sutarties ir šių sąlygų gali sukelti baisias pasekmes tau, tai neturi nieko bendro su tuo, ar tu esi stiprus, išsilavinęs žmogus. Tai tiesiog pastato tave į labai blogą padėtį“, – situaciją apibūdino S.Bell.

Moteris pasakojo, kad darbdavys dienpinigius ir siuntimą į komandiruotes kartais naudojo ir kaip gąsdinimo bei spaudimo instrumentą. „Tarkim, tie žmonės, kurie jau kurso metu kėlė kažkokį nepasitenkinimą... Yra tiesiog grasinama, kad tu sėdėsi namuose, kad tu neišvažiuosi į projektą, tu turėsi pusę etato darbo ir turėsi mažiau nei minimalią algą Lietuvoje ir tiesiog tu sėdėsi ir lauksi. Ir yra buvę tokių atvejų, kada tu negali nutraukti sutarties, nes tada mokėsi pinigus, o tu sėdi pusę metų ant lagaminų, lauki skambučio, kada tau pasakys, kad tu išvažiuoji į projektą“, – pasakojo Indrė.

15min kalbinta slaugytoja Aleksandra, dirbusi skandinavų bendrovėje, apibūdino, kaip tai gali pakenkti žmonėms. „Buvo įvardinta labai aiškiai jaunoms visoms, kad nepastotų, nes nieko negaus. Buvo aiškiai pasakyta, kad merginos žinokit, jeigu pastojat, faktiškai nieko negausit, nes tai buvo komandiruočių pinigai“, – tvirtino Aleksandra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke Rimvydai Norkau, negaliu suprasti, kodėl trijų pakopų teismų teisėjai, nagrinėdami vilnietės medikės iškeltą civilinę bylą Nr. 3K-3-306-248/2017, nepranešė prokuratūrai apie skandinavų bendrovės veikas – galimą sistemingą bauginimą ir neteisėtą vertimą dirbti darbą pasinaudojant žmogaus priklausomumu ir pažeidžiamumu. Apibendrindamas išsamią teisinę minėtos bylos analizę, darau išvadą  ir manau, kad vilnietės medikės bylą nagrinėję teisėjai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski,  Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė ir Alvydas Žerlauskas bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, priimdami procesinius sprendimus galėjo bendrininkauti nuslėpdami galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. ir  147-1 str. 1 dalyje.

 

Iš visų nuasmenintų bylų medžiagos matyti, kad medikė kreipėsi į teismą dėl to, kad darbdavys nesumokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, bet darbdavys nesutiko jos atleisti iš darbo reikalaudamas iš jos sumokėti neproporcingą 4000 eurų dydžio mokestinę prievolę. Paaiškinu, kad  BK 145 str. 2 d. numato nusikalstamos tokius veikos požymius – tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 147-1 str. 1 d. (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms) nustato šiuos nusikalstamos veikos požymius – tas, kas panaudodamas grasinimus, apgaulę arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, nagrinėdama kitą civilinę bylą Nr. 2A-1484-553/2015, taip pat nepranešė prokuratūrai apie jau minėtos skandinavų bendrovės galimas veikas - sistemingą bauginimą ir neteisėtą vertimą dirbti darbą pasinaudojant žmogaus priklausomumu ir pažeidžiamumu. Medikė apeliacinį skundą pagrindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių, jog pasirašytų dokumentų dėl darbo sutarties nutraukimo ir mokymo išlaidų atlyginimo turinys neatitinka tikrosios valios, nes medikė juos pasirašė darbdaviui naudojant psichologinį spaudimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu taip pat konstatavo, kad medikės teiginys, jog darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka jos tikrosios valios, yra neįrodytas – esą medikė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad darbo sutarties nutraukimo metu darbdavys taikė psichologinį spaudimą.

 

Teksto autorius vertina, kad aukščiau nurodyti teismai, darydami išvadą, jog  medikė nepateikė įrodymų dėl jos atžvilgiu galimai naudojamo sistemingo bauginimo, buvo nesąžiningi baudžiamojo įstatymo prasme. Kitaip tariant, minėta moteris ir neprivalo pateikti įrodymų dėl jos galimo sistemingo bauginimo ir išnaudojimo priverstiniam darbui, nes šiuos įrodymus turi įgaliojimus rinkti prokuratūra pagal medikės paduotą prašymą arba prokuroro reikalavimu pradėjus ikiteisminį tyrimą  atliekant privalomą liudytojų apklausą, dokumentų rinkimą bei kitus procesinius veiksmus. Taigi, galvoju, kad šioje situacijoje teismai galėjo prisidėti ir prie Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr.29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ nuostatų pažeidimo.

 

Vilniaus miesto apylinkės teisme  dar vienos civilinės  bylos Nr. 2-51317-854/2016 medžiagoje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad vilnietės medikės atžvilgiu galimai buvo naudojamas sistemingas bauginimas ir išnaudojimas priverstiniam darbui. Medikė yra pateikusi priešieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Manau, kad šią bylą nagrinėjanti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja teisėja  Giedrė Čėsnienė neturėtų kartoti savo kolegų teisėjų padarytų klaidų. Nagrinėjant civilinę bylą teisme ir kilus įtarimui, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, Civilinio proceso kodeksas imperatyviai įpareigoja teisėją apie tai pranešti prokurorui.  Tuo pagrindu prokuroras priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus surinkti įrodymai pagrindžiantys nusikalstamos veikos požymius.

 

Prašau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų perduoti generalinei prokuratūrai kasacinės bylos Nr. 3K-3-306-248/2017 ir su ja susijusių Klaipėdos apygardos teismo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo bylų medžiagą, kadangi minėtose bylose yra pakankamai duomenų apie galimai atliktą nusikalstamą veiką bei 10 metų galimai veikiantį nusikalstamos veiklos modelį. Be to prašau  atlikti toliau nurodytų teisėjų neeilinį veiklos patikrinimą ir iškelti jiems drausmės bylas už kenkimą teismo autoritetui, kaip antai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski,  Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė ir Alvydas Žerlauskas bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė. Šių teisėjų veiklą nagrinėjant minėtą darbo teisės bylą vertinu kaip neteisėtą dekriminalizavimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 dalyje  ir  BK 147-1 str. 1 dalyje.

 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių gynėjas ir aktyvistas

0
0
0
s2smodern
powered by social2s