• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2019 Lapkritis 28

Gydymo įstaigoms licencijos bus išduodamos, keičiamos, stabdomos ar panaikinamos tik elektroniniu būdu. Tai numatančius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus teisės aktų pakeitimus šiandien priėmė Seimas. Popierinių licencijų atsisakymas, tikimasi, padės sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių, iki šiol skirtų popieriniams dokumentams tvarkyti, kaupti ir informacijai teikti.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vis daugiau paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, ne išimtis –  ir sveikatos apsaugos sektorius.

„Esant galimybėms, turime išnaudoti visus įrankius, galinčius palengvinti kasdienį visų darbą. Kiek anksčiau jau priėmėme sprendimą, jog gydytojai absolventai ir rezidentai kreiptis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo galės paprasčiau – internetu. Dabar sumažinsime ir administracinę naštą, tenkančią gydymo įstaigoms“, – sako A. Veryga.

Pakeitimais įvirtinta, jog visa informacija būtų kaupiama nuo 2015 metų veikiančioje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), kurioje duomenys yra vieši. Skelbiant informaciją LIS, valstybė įgis galimybę stebėti išduodamų licencijų skaičių ir licencijuojamos veiklos reglamentavimo tendencijas. Licencijos gavėjas pats galės išsispausdinti licencijos išrašą ir neprivalės rašyti prašymo bei rengti dokumentus licencijos dublikatui gauti. Be to, per sistemą bus kur kas paprasčiau patikrinti, ar licencija galioja.

Taip pat, atsisakius popierinių licencijų, gydymo įstaigoms už licencijų išdavimą, jų duomenų tikslinimą reikės mokėti mažesnę rinkliavą, o už popierinės formos licencijos dublikato išdavimą valstybės rinkliavos nebeliks.

Iki šiol licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galėjo būti išduodamos arba elektronine, arba popierine forma. Taip pat buvo numatyta reikalavimas išduoti licencijų dublikatus.

Numatyta, jog pakeitimai įsigalios 2020-ųjų sausio 1-ąją.

SAM Spaudos tarnyba

Trečiadienis, 2019 Lapkritis 27


Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė mokestinius pakeitimus.
Prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio teigimu, susitikimo tikslas – aptarti profesinių sąjungų pozicijas dėl 2020 metų biudžeto ir mokestinių pokyčių, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimus bei G.Nausėdos poziciją šiais klausimais. Susitikime dalyvaus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, „Solidarumo“ bei „Sandraugos“ atstovai. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, susitikime bus siekiama aptarti progresinių mokesčių klausimą. „Tai yra senas mūsų darbotvarkės klausimas, nes ir pernai prieš mokesčių reformą kalbėjome apie tai, kad ne tik laikas kalbėti apie progresinius mokesčius, bet laikas juos ir įvesti“, – BNS sakė I.Ruginienė.

Pirmadienį t.y. lapkričio 25 d. Gitanas Nausėda buvo susitikęs ir su verslo bei darbdavių atstovais, su jais taip pat aptarė mokestinius pakeitimus. Prezidentas su verslo bei profsąjungų atstovais jau buvo susitikęs rugsėjį, tuomet aptarė savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai. G.Nausėda inicijavo įstatymų pataisas dėl pensijų ir dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazės išplėtimo.

BNS informacija

Pirmadienis, 2019 Lapkritis 25

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę keitimas – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės. Jiems pritarė absoliuti dauguma viešosios konsultacijos dalyvių, pasisakę SAM ir Vyriausybės organizuotoje apklausoje.

Viešosios konsultacijos apžvalga

Tai, kad problemos rimtos ir joms spręsti reikalingi neatidėlioti sprendimai, rodo žmonių įsitraukimas į konsultaciją – sulaukta 516-os medikų ir kitų visuomenės narių, neabejingų medikų darbe patiriamiems sunkumams, atsakymų. Tai aktyviausia iš per pastarąjį pusmetį ministerijų el. apklausų būdu organizuotų viešųjų konsultacijų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, organizuodama viešąją konsultaciją, SAM vylėsi išgirsti ne tik medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose.

„Kartu siekta paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus. Mūsų nuomone, tą pavyko padaryti. Viešoji konsultacija leido labai aiškiai, tiksliai ir iš pirmųjų lūpų išgirsti tas problemas, apie kurias prabilti medikų bendruomenė iki šiol nedrįso. O tai atveria galimybes pokyčiams“, – sako ministras A. Veryga.  

Kalbant apie pagrindines išsakytas problemas, matyti, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką. Apie tai pasisakė daugiau nei 90 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

SAM jau įsteigė Pasitikėjimo liniją, kuri yra svarbus žingsnis, siekiant operatyviai gauti informaciją apie neigiamas situacijas, kurios, deja, kaip rodo medikų liudijimai, dažnos ne vienoje šalies gydymo įstaigoje. Naujausiais duomenimis, nuo tokios galimybės atsiradimo lapkričio 5 d., sulaukta jau arti 40-ties skambučių. Apie pusė skambučių – dėl gydymo įstaigos vadovo, administracijos arba tiesioginio vadovo psichologinio smurto. Taip pat nemažai skambinančiųjų įvardijo bendrą blogą atmosferą, vadovybės baimę, darbuotojų atleidimą be priežasties. Daugiausiai skambinta iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Šiaulių rajono. 

Viešosios konsultacijos rezultatai taip pat leidžia teigti, kad medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos, o požiūris, kad medikai negali sirgti, blogai jaustis, turėti problemų – itin gajus. Tai įvardijo daugiau nei 86 proc. konsultacijoje dalyvavusių žmonių. Tad jie palankiai vertino SAM siūlymus gydymo įstaigose organizuoti savitarpio paramos grupes, streso valdymo mokymus, psichologo konsultacijas ir pan.

Taip pat beveik tiek pat žmonių nurodė, kad nuolat turėtų būti vertinama medikų emocinė savijauta. Tai rodo, kad gydymo įstaigose šiuo metu per mažai dėmesio skiriama vidinės komunikacijos priemonėms, vadovai neįvertina, kad pagrindinis jų turtas – tai darbuotojai, kad reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip sudaryti kuo palankesnę darbui aplinką. Tuo tikslu SAM pateikė siūlymą vykdyti kasmetinę darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos apklausą, kurios rezultatai turėtų įtakos ir įstaigos vadovų metiniams vertinimams.

Anot sveikatos apsaugos viceministrės, ekspertų darbo grupės vadovės Linos Jaruševičienės, iš pateiktų atsakymų aišku ir tai, kad būtini pokyčiai vidurinėje vadovų grandyje. SAM siūlymui įvesti 5-erių metų vadovų kadencijas pritarė beveik 80 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

„Kalbame apie skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugytojų kadencijas. Tai yra tie žmonės, nuo kurių dažnai priklauso darbuotojų savijauta darbe ir kurie turėtų būti ramstis tiek profesine, tie moraline prasme. Tokį siūlymą jau ne kartą buvome pateikę svarstyti ir anksčiau. Tad šios konsultacijos rezultatai tik dar kartą rodo, kad šie pokyčiai ne tik būtini, bet ir gyvybiškai svarbūs, siekiant kitokio požiūrio į vadovavimą gydymo įstaigose“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

Taip pat konsultacijoje dalyvavusieji teigiamai vertino SAM siūlymą riboti įstaigos vadovybės galimybes subjektyviai, be aiškių kriterijų skirti skatinamąsias ar drausmines priemones bei nustatyti darbo sąlygas darbuotojams, taip mažinant įsišaknijusią hierarchiją, kai remiamasi gydymo įstaigos vadovo, padalinių vadovų subjektyvumu, nepotizmu, simpatijomis ar antipatijomis.

Be to, 86 proc. konsultacijos dalyvių pritarė SAM siūlymui tvirtinti vadovų etikos ir elgesio normų kodeksą ir jo pažeidimų svarstymo procedūras, siekiant užtikrinti didesnę ligoninių vadovų atsakomybę ir geresnius elgesio etikos standartus.

Taip pat, viešojoje konsultacijoje išsakyta pozicija, kad vadovaujančiąsias pareigas užimantys žmonės dažnai būna puikūs, savo sritį išmanantys specialistai, tačiau jiems trūksta žinių, kaip vadovauti kolektyvui, tinkamai organizuoti darbą. Tad konsultacijos dalyviai pritarė, jog nemažas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dalykinei srities kompetencijai kelti, bet ir vadovavimo, lyderystės įgūdžiams ugdyti. Tai turėtų būti privaloma kiekvienam vadovui.

Be to, konsultacijoje dalyvavusieji atkreipė dėmesį ne tik į gydymo įstaigų vidinius procesus, bet ir į pacientų lūkesčius ir visuomenėje formuojamą požiūrį į medikus. Akcentuota, kad  didelę psichologinę įtampą sukuria per dideli reikalavimai, ne retai ir nerealūs pacientų lūkesčiai, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat įvardinta, kad trūksta žiniasklaidos objektyvumo, galimybių medikams paaiškinti tam tikras situacijas.

Ši informacija pateikta ministro A. Verygos sudarytai darbo grupei, kurios tikslas – parengti planą ir atitinkamas priemones, kaip stiprinti medikų psichikos sveikatos būklę ir gerinti psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose. Be to, kaip ir buvo skelbta, po viešosios konsultacijos, įvertinus gautas nuomones iš medikų bendruomenės, bus rengiamos ne tik rekomendacijos gydymo įstaigoms, bet ir teisės aktų pakeitimai, jei jų reikės pokyčiams įgyvendinti. Galutinius sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo, psichologinio smurto keisti iš esmės, priims ekspertai.

Viešoji konsultacija vyko lapkričio 4 – 18 dienomis.

SAM Spaudos tarnyba

Ketvirtadienis, 2019 Lapkritis 21

Norėdami pokyčių sveikatos sistemoje, turime ir toliau stiprėti kaip bendruomenė. Šįkart atsigręžiame į tuos, kurie yra arčiausiai mūsų - kviečiame visus slaugytojus į pirmąjį Lietuvoje Slaugytojų forumas 2020! Dalyvių laukia trijų dienų trukmės mokymai, seminarai, diskusijos ir susitikimai, skirti tobulėti kiekvienam asmeniškai ir kaip visai bendruomenei. Susitikime slaugytojų ateitį kurti kartu.

Lietuvos slaugytojai garsiai taria "Didžiuojuosi būdamas slaugytoju" ir pirmą kartą renkasi didžiausiame bendruomenės metų renginyje "Slaugytojų forumas 2020".

Renginio tikslas - tobulėti asmeniškai ir stiprėti kaip bendruomenei.

Dalyvių laukia trijų dienų trukmės mokymai, seminarai, diskusijos ir susitikimai. Kalbėsime apie slaugytojo įvaizdį, bendruomeniškumą ir lyderystę, semsimės įkvėpimo pokyčiams ir kursime naują platformą šiems pokyčiams pasiekti.

Slaugytojų forumas - vieta, kur nuoširdžiai ir atvirai kalbėsimės su bendraminčiais, stiprinsime senus ryšius ir kursime naujus. Susitikime ir slaugytojų bendruomenės ateitį kurkime kartu!

Vieta: Birštonas, "Eglės sanatorija"
Laikas: 2020 m. sausio 17-19 d.

Išankstinė prekyba bilietais (registracija) jau prasidėjo! Į bilieto kainą įeina renginio programa, maitinimas bei 2 apsilankymai Eglės sanatorija pirčių ir baseinų komplekse - jums telieka pasirūpinti nakvyne. Detalią renginio programą paskelbsime lapkričio 27 dieną, informaciją apie kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus bei apgyvendinimo pasiūlymus pateiksime artimiausiu metu.

Bilietus rasite šioje nuorodoje: https://tinyurl.com/rqkx5lj

Organizatoriai:
Iniciatyvinė slaugytojų grupė
Jaunųjų gydytojų asociacija

Jaunųjų gydytojų asociacijos informacija

Antradienis, 2019 Lapkritis 19

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti.

2019 m. I ketvirtį vidutinis gydytojo vieno etato darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2305 eurų, o rugsėjo mėnesį – 2551 euras, slaugytojo – atitinkamai nuo 1203 eurų vidutinis atlyginimas kilo iki 1327 eurų. Tai – trečiasis etapas, didinant medikams algas Lietuvoje. Pagal su medikų profsąjungomis pasirašytą susitarimą, kitų metų II pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turėtų pasiekti jau 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurus. 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ministerija tęsi medikų bendruomenei duotą pažadą didinti jų darbo užmokesčio fondą, tačiau prašo kantrybės.

„Šiandien matome ir galime vertinti tik pirmojo mėnesio rezultatus. Kai kurios šalies gydymo įstaigos puikiai susitvarkė su iššūkiu kelti darbuotojams atlyginimus. Net 87 proc. skirtų lėšų panaudota tikslingai atlyginimams kelti. Tiesa, tenka konstatuoti, kad toks rezultatas pasiektas daliai įstaigų atlyginimų pakėlimui skyrus lėšų ir iš vidinių išteklių. Deja, esama ir tokių įstaigų, kuriose tikslinės lėšos, skirtos gydytojų atlyginimams kelti, panaudotos kitoms reikmėms“, – sako ministras A. Veryga.

Pasak ministro, kiek realiai didės medikų atlyginimai konkrečioje įstaigoje, priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir jų atsakingumo bei noro finansiškai labiau motyvuoti darbuotojus. Tad jis ragina gydymo įstaigų vadovus bei savivaldybes, kurios yra daugelio mūsų šalies gydymo įstaigų steigėjos, elgtis socialiai atsakingai – tikslingai naudoti ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skirtas lėšas medikų algoms didinti, bet ir ieškoti būdų veiklai efektyvinti.

„Mes pakėlėme gydymo paslaugų įkainius ir skyrėme tam papildomų lėšų. Tad tikimės, kad šiemet, kaip ir pernai, gydymo įstaigos operatyviai reaguos į galimybę vėl didinti medikams atlyginimus. Taip pamažu galėsime kalbėti, kad ne tik mūsų medikų kompetencija atitinka europietiškus standartus, o neretai ir lenkia, bet ir jų orūs atlyginimai“, – teigia ministras A. Veryga.

Specialios darbo užmokesčio monitoringo darbo grupės pirmininkė viceministrė Lina Jaruševičienė, įvertinusi rugsėjo mėnesio rezultatus, teigia, kad jau imtasi atitinkamų priemonių situacijai kontroliuoti.

„Ketiname kreiptis į visas įstaigas, kurios darbo užmokesčiui didinti skyrė mažiau nei 85 procentus numatytųjų lėšų, prašydami pateikti argumentuotą paaiškinimą ir planuojamą taktiką. Tikslesnes įžvalgas apie situaciją, kiek įstaigos skyrė lėšų darbo užmokesčiui, bus galima padaryti, kai galėsime palyginti ilgesnį laikotarpį, t. y. du tris mėnesius, o tiksliausi rezultatai išryškės dar vėliau – lyginant 2018 ir 2019 metų darbo užmokestį. Tad darbo grupė aptarė tolimesnį stebėsenos planą, ir tikimės, kad aktyvi šio klausimo priežiūra duos pozityvų rezultatą“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

Viceministrė taip pat kviečia aktyviau bendradarbiauti medikų bendruomenes ir profesines sąjungas.

„Tai yra jau trečiasis darbo užmokesčio fondo didinimas ir ilgalaikio nuolatinio valstybės institucijų bendradarbiavimo su medikų profesinėmis sąjungomis rezultatas. Profesinių sąjungų atstovai taip pat dalyvauja mūsų darbo grupėje ir pristato situaciją apie problemas įstaigose, tad siūlytume darbuotojams aktyviau aptarinėti šiuos klausimus su jais“, – pataria viceministrė L. Jaruševičienė. 

SAM primena, kad praėjusiais metais gydytojų atlyginimas didėjo vidutiniškai 20 proc., o slaugytojų – vidutiniškai 23 proc. Vidutiniškai po 8 proc. kasmet medikų atlyginimai didėjo ir 2016–2017 metais.


SAM Spaudos tarnyba
 

Į viršų