• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Antradienis, 2018 vasario 13

 

 

VASARIO 14 D., TREČIADIENIS

 12 val. Gėlių, padedamų ant 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose*

 

VASARIO 15 D., KETVIRTADIENIS

 10 val. Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose*

12 val. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paskelbimo minėjimas Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio rajone

12.30 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

15 val. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmės Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose*

 

VASARIO 16 D., PENKTADIENIS

 8.30 val. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimas Rasų kapinėse, Vilniuje

10 val. Lietuvos jaunimo patriotinė eisena „Valstybingumo keliu“ (nuo Katedros aikštės iki Rasų kapinių) Vilniuje

12 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimas ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje

12 val. Iškilmingas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune

12.30 val. Lietuvos bažnyčių varpų sąšauka „Gloria Lietuvai“

13 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

14.30 val. Minėjimas prie Signatarų namų (Pilies g. 26, Vilnius)

15.30 val. Ceremonija prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo aikštėje prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Vilniuje

17 val. 100 simbolinių laužų Gedimino prospekte (nuo Katedros aikštės iki Nepriklausomybės aikštės), Vilniuje

18 val. Iškilmingas koncertas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre**

Koncerto globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

19 val. Šventinis koncertas „Dainuoju Lietuvą“ Katedros aikštėje, Vilniuje

 * Įėjimas su kvietimais

** Įėjimas su bilietais

 

VASARIO 8 – KOVO 5 D.

Parodos „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“ eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje (I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius)

Parodos lankymas: vasario 9 d., 23 d., kovo 2 d. nuo 11 val. iki 15 val.

 LRS informacija

Ketvirtadienis, 2018 vasario 08

Pietvakarių Vokietijos pramonės sektoriaus darbuotojai sutarė su darbdaviais dėl trumpesnio darbo laiko. Dabar žmonės dirbs ne 35, o 28 valandas per savaitę. 

Tiesa, darbuotojai pasitrumpinti darbo valandas galės dviem metams. Šiuo laikotarpiu dirbantieji galės daugiau laiko praleisti su šeima: rūpintis senyvo amžiaus ar sergančiais artimaisiais, daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, rašo BBC. Trumpesnė darbo savaitė buvo pagrindinis „IG Metall“, didžiausios Vokietijos profsąjungos, atstovaujančios metalo ir inžinerinės pramonės darbuotojus, siekis.

Tiesa, ne visi profsąjungos siekiai buvo patenkinti. Pavyzdžiui, norėta, kad dirbantiems trumpesnę savaitę būtų mokama tiek pat – šis siūlymas atmestas.

Vis dėlto bendrovės galės pailginti darbo laiką iki 40 valandų per savaitę tiems darbuotojams, kurie norės dirbti ilgiau. Taip pat sutarta, kad darbuotojams nuo balandžio mėnesio algos ūgtels 4,3%, nors derėtasi dėl 6% atlyginimų augimo.

Šis susitarimas yra svarbus žingsnis į šiuolaikinį, modernų darbo santykių etapą“, - sako Jorgas Hofmannas, „IG Metall“ lyderis.

Tuo tarpu darbdavių federacijos atstovas Stefanas Wolfas pasiektą kompromisą pavadino „skausmingu, bet toleruojamu“.

Šis susitarimas paveiks beveik milijoną Baden-Viurterbergo žemės darbuotojų. Jei ši praktika ims plisti, ji palies apie 3,9 mln. Vokietijos pramonės sektoriaus darbininkų.



Šaltinis : https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2018/02/08/vokietijos-darbuotojai-pasitrumpino-darbo-savaite#ixzz56VGaiWDv





Pirmadienis, 2018 sausio 08

PAREIŠKIMAS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

teisėjui Rimvydui Norkui

2018-01-05, Vilnius

 

Gerbiamasis teisėjau Rimvydai Norkau, esate Lietuvos aukščiausia teisminė valdžia, tad, kaip pilietiškai aktyvus asmuo keldamas šiai valdžiai itin griežtus reikalavimus noriu, kad prasidėtų realios teigiamos permainos teisėkūroje bei  trijų pakopų teismų sistemoje.

 

Zigmanto Šegždos iniciatyva Valstybinė mokesčių inspekcija (2017-12-19 VMI raštas Nr. 13.4.38-4 R-766) gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R,Norkaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriaus viršininko E.Leškevičiaus pateiktą informaciją apie galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus, kurie galimai buvo nuslėpti nagrinėjant teisme kasacinę bylą Nr. 3K-3-306-248/2017.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2018 sausio 08

LIETUVOS MEDIKŲ MITINGO DEKLARACIJA

 

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kviečia visuomenę ir valdžios atstovus atkreipti dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sektoriaus problemas ir diskutuoti apie gyventojų lūkesčius atitinkančius sprendimus. Suvokdami, jog sisteminiai pokyčiai yra ilgas, atsakingas ir išsamių diskusijų reikalaujantis procesas, formuojant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ilgalaikę viziją, siūlome remtis keturiais pagrindiniais teiginiais:

   1. Sveikatos sektorius Lietuvoje turi būti traktuojamas kaip investicinis

 Sveikatos sektoriui iki 2020 m. turi būti skiriama bent Europos Sąjungos vidurkį atitinkanti procentinė dalis nuo BVP, o gyventojų priemokos turėtų sudaryti ne daugiau nei 15 proc. visų sveikatos sektoriaus lėšų.

  • Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas iki 2019 m. turi sudaryti nemažiau kaip 20 proc. Privalomo sveikatos priežiūros draudimo fondo biudžeto, didinant bazinius virš 65 metų amžiaus pacientų priežiūros įkainius.

2. Sveikatos sistemos valdymas turi būti pagrįstas gerosiomis procesų optimizavimo, vadybos ir valdysenos principų praktikomis

 Valstybė privalo planuoti sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų poreikį bent 10 metų bei kokybiškai sveikatos apsaugai užtikrinti reikalingą infrastruktūrą. Iki 2018 m. I ketvirčio turi būti sukurta realaus sveikatos priežiūros specialistų poreikio apskaičiavimo metodika, kurios pagrindinis kriterijus - sveikatos paslaugų plėtros prognozė ir įstaigų tinklo išdėstymo strategija, pradedant nuo studentų skaičiaus planavimo.

  • Planuojant brangiųjų procedūrų diegimą, brangiųjų vaistų pirkimus, valstybės investicijų programą sveikatos priežiūroje, taip pat pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, iki 2019 m. Lietuvoje turi būti įdiegta ir naudojama kaštų ir naudos analizės metodika, o sutaupytos lėšos turi būti nukreiptos paslaugų prieinamumui didinti.
  • sveikata turėtų tapti viena iš prioritetinių sveikatos apsaugos sričių, užtikrinanti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį paslaugų pacientui teikimą bei galimybę analizuoti asmens sveikatos paslaugų kaštus ir jų vartojimo tendencijas, planuoti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, jų įkainius ir darbo jėgos poreikį Lietuvoje. Iki 2019 m. turi būti įdiegtos ir reglamentuotos virtualios konsultacijos “pacientas – gydytojas” ir “šeimos gydytojas – gydytojas specialistas”, įteisinta ir sukurta jų apmokėjimo sistema.
  • Sveikatos priežiūros darbuotojų atsakomybės turėtų būti perskirstytos ir reglamentuotos taip, kad medikai galėtų teikti paslaugas pagal jų turimą kvalifikaciją ir kompetencijas.

3. Sveikatos sistema turi būti orientuota į pacientą

 Formuojant sveikatos politiką turi būti konsultuojamasi su pacientų bendruomene ir jų organizacijomis.

  • Iki 2019 m. turi būti užtikrinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuojant minimalią gydytojų konsultacijų trukmę.
  • Sveikatos sistema turi tarnauti pacientų ir visuomenės lūkesčiams, todėl paslaugų finansavimo modelis turi būti keičiamas, jį orientuojant į apmokėjimą pagal rezultatus.

 4. Pokyčiai neturi būti kuriami sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sąskaita

  • Bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, iki 2019 m. šakos kolektyvinėse sutartyse ir įstatymiškai turėtų būti nustatyti baziniai sveikatos specialistų atlyginimų dydžiai.
  • Turi būti įgyvendintas „studento be stipendijos” modelis, užtikrinantis, kad visos gydytojų rezidentų gaunamos pajamos būtų draudžiamosios. Gydytojų rezidentų atlyginimai dar 2018 metais turi būti padidinti 20 proc., o perspektyvoje gydytojo rezidento atlyginimas turi būti siejamas su vidutiniu gydytojų atlyginimu, kuris kistų remiantis šalies ekonominiais rodikliais.
  • Iki 2018 m. III ketvirčio iš SAM įsakymų ir su jais susijusių Valstybinių ligonių kasų potvarkių, turėtų būti panaikintos gydytojų bausmes reglamentuojančios nuostatos, nesusijusios su neigiamu poveikiu pacientų sveikatai ir jų interesams.
  • Siekiant harmonizuoti medikų ir pacientų bendruomenės santykius, 2018 metais siekiame grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Pacientų žalos atlyginimo be kaltės modelį arba jo alternatyvas.

Šia Lietuvos medikų mitingą palaikančių sveikatos apsaugos specialistų deklaracija siekiame kurti tvarią ir visuomenės lūkesčius tenkinančią sveikatos apsaugos sistemą. Suprasdami svarbų kuo aktyvesnį medikų bendruomenės vaidmenį, įsipareigojame bendradarbiauti įgyvendinant aukščiau išvardintus tikslus.

BNS informacija

Į viršų