• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2017 gruodžio 13

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo.

 

Skaityti daugiau
Trečiadienis, 2017 gruodžio 13

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1212(2). Įstatymo projektu siūloma patvirtinti 2018 metų PSDF biudžetą – 1 763 809 tūkst. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų.

Skaityti daugiau
Ketvirtadienis, 2017 gruodžio 07
Kosmetiškai papudruotas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas įsisenėjusių problemų neišspręs. Todėl opozicija vienija jėgas ir imasi ginti medikus. Pirmiausia sako sieksianti užkirsti kelią PSDF Rezervo fondo perdavimui Finansų ministerijai. Be to, surinktus pinigus ragina ne kaupti milijonais, o skirti esamoms problemos spręsti.

 
2018 metų PSDF biudžetas
Iš naujo teikiamu 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – per 1 mlrd. 763,8 mln.eurų pajamų ir tiek pat išlaidų.

Numatoma, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų sudaryti per 1 mlrd. 216,1 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sudarys per 499,1 mln. euro, valstybės biudžeto asignavimai – per 29,2 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos – per 2,1 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – per 2,4 mln. euro, lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis – 12 mln. eurų.

Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys: išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – per 1 mlrd. 195,7 mln. eurų, išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik 311 mln. eurų, išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – per 50,5 mln. eurų, išlaidos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – per 97,5 mln. eurų, išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms – per 20,4 mln. eurų, išlaidos ortopedijos technikos priemonėms – per 12 mln. eurų.
Skaityti daugiau
Antradienis, 2017 lapkričio 28

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbo tarybos tapo privalomos darbovietėse, kuriose vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Primename, jog darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.

Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, turi sudaryti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.

Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.

Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomai nuo darbuotojų valios dalyvauti rinkimuose ir / ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o rinkimams neįvykus, inicijuoti pakartotinus darbo tarybų rinkimus Darbo kodekso nustatytais terminais. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė, t. y. bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.

Primintina, kad pagal Darbo kodekso nuostatas (173 straipsnio 6 dalis), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštuinformuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

Atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

VDI informacija

Penktadienis, 2017 lapkričio 24

Lapkričio 23 d. Komisija paskelbė sveikatos būklės 28 šalyse apžvalgas ir pridedamąją ataskaitą. Ataskaitose pateikiama išsami ES valstybių narių sveikatos sistemų analizė. Jose apžvelgiama gyventojų sveikata ir svarbūs rizikos veiksniai, taip pat kiekvienos iš ES valstybių narių sveikatos sistemų efektyvumas, galimybė naudotis paslaugomis ir atsparumas. Ataskaitose aiškiai išreiškiami visų valstybių narių bendri tikslai ir atskleidžiamos galimos sritys, kuriose Komisija gali skatinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

Skaityti daugiau
Į viršų