• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2023 Birželio 26

Klimato krizė pernelyg reikšminga, kad atsakomybė ją išspręsti būtų perkeliama privačioms įmonėms, kurios pačios šią problemą ir sukėlė.

Minint viešųjų paslaugų dieną, privalome atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų planeta negali kliautis privačiu sektoriumi. Tik pakankamai finansuojamos ir kokybiškos viešosios paslaugos gali padėti sukurti naują – žaliąjį pasaulį.

Jie išbandė tai su mūsų globos namais – kurie galiausiai tapo perpildyti ir neturintys pakankamai personalo.

Jie išbandė tai su mūsų geležinkeliais – traukiniai galiausiai tapo per brangūs ir nuolat vėluojantys.

Jie išbandė tai su mūsų energetikos sistemomis – kurios galiausiai tapo brangesnės, mažiau patikimos ir labiau teršiančios aplinką.

Visos šios sritys reikalavo masinių neplanuotų viešųjų subsidijų, kad privačios įmonės galėtų įgyvendinti savo pažadus. Tačiau nepaisant visame pasaulyje matomų pavyzdžių, rodančių rinkos nesugebėjimą teikti visuomenės interesus patenkinančias paslaugas, politikai vis tiek tęsia į rinką orientuotą politiką.

Šią savaitę Paryžiuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio „Susitikime dėl naujos pasaulinės finansavimo sutarties“, daugybė lyderių planuoja išreikšti pritarimą viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės modeliui, siekiančiam sumažinti išmetamųjų dujų sukeliamą taršą. Pasaulinis pasyvumas dėl klimato kaitos ir privataus sektoriaus aukštinimas grindžiami primityviu, nuolat kartojamu mitu: mes negalime sau leisti viešojo finansavimo pagalba atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Vis tik realybė ta, kad mes negalime sau leisti to nedaryti. Pagrindinė skeptikų kartojama prielaida, jog tam, kad tai padarytume, tiesiog nepakaktų turto. Visgi panagrinėjus šią prielaidą nuodugniau, galima nesunkiai pamatyti, kad ji yra klaidinga.

Yra pakankamai turto tam, kad naftos įmonės uždirbtų šimtus milijardų pelno.

Yra pakankamai turto tam, kad Jeff Bezos ir kiti milijardieriai laisvalaikiu keliautų į kosmosą – tuo pat metu į aplinką išmesdami daugiau anglies dvideginio negu kiti žmonės išmeta per visą savo gyvenimą.

Yra pakankamai turto, kad įmonės išleistų trilijonus išsipirkinėdamos savo akcijas, tuo tarpu darbuotojams stengiantis pragyventi iš skurdžių algų.

Problema nėra turto pakankamumas, bet jo paskirstymas.

Todėl prieš šį Paryžiaus susitikimą, daugiau nei šimtas ekonomistų parašė laišką valstybių vyriausybių lyderiams, ragindami juos priimti turto mokesčių reformas, taikant jas turtingiausių pasaulio žmonių turtui, tam, kad būtų finansuojamas perėjimas prie klimatui draugiškesnių energijos šaltinių.

Skaičiuojant apytiksliai, 2% mokesčio pritaikymas labai dideliam turtui per metus gali sugeneruoti maždaug 2,5 trilijono JAV dolerių pajamas. Per metus išleidžiama suma, skirta perėjimui nuo iškastinio kuro iki 2050 m. siektų apie 3,5 trilijono JAV dolerių. Vien tik šis paprastas turtingiausių žmonių mokestis galėtų padengti du trečdalius išlaidų. Reformavus ydingą pasaulio mokesčių sistemą ir priėmus minimalų mokestį įmonėms būtų galima surinkti dar daugiau lėšų.

Šios reformos bus svarbios siekiant finansuoti būtinas viešąsias paslaugas, kurios ir skatins žaliąjį perėjimą.

  • Mes turime skubiai skatinti perėjimą prie energijos sistemos, išmetančios mažiau anglies dioksido. Privatus sektorius turėjo daugybę progų būti šių pokyčių vedliu, tačiau tai jiems nepavyko. Viešosios energijos paslaugų tiekėjai turi gauti įgaliojimus ir finansavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad galėtų kurti naujas sistemas. Darbuotojai, dirbantys iškastinio kuro srityje, turi būti perkvalifikuojami ir perkeliami į kitus darbus, o šio perėjimo metu turi būti saugoma jų šeimų ir bendruomenių socialinė gerovė. Taip pat reikia atlikti pastatų renovaciją, kad jų išlaikymui, šildymui ir vėdinimui būtų suvartotojama kuo mažiau energijos.
  • Prisitaikymas prie naujos tikrovės taip pat priklausys ir nuo viešosios politikos priemonių, finansavimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų. Atliepiant vis dažnėjančias klimato katastrofas, keliančias pavojų mūsų gyvybėms, mums reikia tobulinti skubios pagalbos paslaugų sistemą.
  • Mums reikia universalios sveikatos apsaugos, kad būtų galima susidoroti su įvairiomis lėtinėmis ligomis, ir pavojingai aukštos temperatūros pasekmėmis (ekstremalus karštis jau dabar kasmet prisideda prie daugiau nei 5 milijonų mirčių). Po Covid-19 pandemijos atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp privatizuotų sveikatos paslaugų ir dažnesnių mirčių nuo Covid-19 tiek pacientų, tiek darbuotojų tarpe. Todėl ir pandemija, ir klimato krizė rodo būtinybę kuo skubiau investuoti į kokybišką viešąją sveikatos sistemą.
  • Mums reikia efektyvaus viešojo transporto, kuris skatintų atsisakyti kelionių automobiliais. Nors transporto sektorius yra atsakingas už maždaug 15% visų išmetamųjų dujų, geležinkelių transportas prie to prisideda tik 0,25%. Padarydami viešąjį transportą nemokamą arba stipriai subsidijuojamą, galime ženkliai sumažinti individualius anglies pėdsakus ir pagerinti susisiekimą tarp mūsų miestų ir valstybių.
  • Besivystančioms šalims ir vietos valdžios institucijoms reikia atskirų politikos priemonių ir pagalbos pereinant šią adaptaciją. Tai apimtų didesnį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir kokybiškus jiems skirtus apmokymus, atleidimą nuo skolų, prieigos prie naujausių technologijų užtikrinimą.

Siekiant pagerinti visuomenės supratimą apie tai, su kokiomis klimato grėsmėmis mes susiduriame, itin svarbus yra mokslininkų sutarimas. Net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose vyrauja skeptiškumas klimato kaitos atžvilgiu, daugiau nei 75% žmonių remia tarptautines pastangas mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tai, ko mums dabar reikia, yra politinis sutarimas ir pasiryžimas pokyčiams. Ekonomistai, reikalaujantys naujų turto mokesčių, yra šių pokyčių vedliai, tačiau atėjo laikas ir plačiajai ekonomistų bendruomenei atsisakyti iliuzijos, kad pelno augimas ar nematoma laisvosios rinkos ranka gali išspręsti klimato problemas bei pripažinti, kad nauja, sąžiningesnė pasaulinė mokesčių sistema yra būtina, siekiant finansuoti reikalingus pokyčius.

Parengta pagal Public Service International (PSI) informacijąhttps://www.lpsk.lt/2023/06/23/psi-klimato-krizes-suvaldymo-perdavimas-privaciam-sektoriui-zibalo-pylimas-i-ugni/?fbclid=IwAR2yzb0KeZ6Yh1iyIsGS-QusQe_f4atBd2gb5_miXfw5fP8j2Yo979YfLhU

 

Pirmadienis, 2023 Birželio 26

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar kartą nori atkreipti dėmesį į mirtinus įvykius darbe, kurie per pastarąsias savaites vienas po kito įvyko šalyje. Pasidžiaugėme, kad per 2023 m. pirmą ketvirtį neužregistravome nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (neįskaičiuojant įvykių dėl eismo taisyklių pažeidimo), ir netrukus VDI pradėjo gauti pranešimus apie mirtinus, su darbu susijusius įvykius. Šiais metais per 5 praėjusius mėnesius VDI jau užregistravo 49 sunkius ir 3 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.

Per birželio mėnesį įvyko net 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 2 – praėjusią savaitę. Jei ankstesnės 3 mirtinos nelaimės darbe įvyko dėl pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, tai pastarosios – dėl darbdavių neatsakingumo: darbdaviai neužtikrino saugių darbo sąlygų ir organizavo darbus pažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad pusė visų žuvusių darbe  – statybininkai, taigi pavojingiausios darbo vietos išlieka statybvietėse.

Birželio 2 d. elektrotechnikas V. D. renovuojamame fermos pastate tvarkė elektros instaliaciją. Darbams aukštyje buvo naudojama žemės ūkio technika, tai yra JCB krautuvas. Krautuvas sertifikuoto kėlimo reikmens (krepšio) kelti žmonėms neturėjo. Leidžiant žemyn nuo tvirtinimo vietos atsikabino kabliai ir iš persivertusio krepšio  darbuotojas iškrito bei patyrė mirtinas traumas.

Birželio 20 d. kranui keliant krovinį (klojinių skydą) virš neapsaugotų darbo vietų, krano veikimo zonoje esant tretiesiems asmenims (o tai draudžia teisės aktai), krovinys atsikabino, užkrito ir mirtinai sužalojo UAB „Toromega“ darbuotoją. Birželio 21 d. Telšiuose, atliekant lietaus nuotekų įrengimo darbus iškasoje, užgriuvus žemės sluoksniui, mirtinai buvo traumuotas UAB „Ežerūna“ darbuotojas. Darbai iškasoje buvo atliekami 1,8 m. gylyje neatlikus iškasos šlaitų sutvirtinimo.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas pažymi, kad daugybę metų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybės ir priežastys išlieka labai panašios. Įvykių darbe tyrimai parodo, kad mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, dėl netinkamo profesinės rizikos vertinimo ar pačių darbuotojų rizikingo elgesio, saugos taisyklių nepaisymo, be to, darbuotojams dažnu atveju pritrūksta žinių ir supratimo, nes jie nebūna tinkamai instruktuoti ir mokyti.

Nors pastarųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, preliminariais duomenimis, bent dviejų mirtinų įvykių pagrindiniai traumavimo veiksniai – kritimas  iš aukščio. Kritimas iš aukščio, atliekant statybos remonto darbus ar technikos priežiūros darbus, – dažniausiai pasitaikanti nelaimių darbe priežastis. Kitos nelaimių priežastys – daiktų, ruošinių ar krovinių kritimas, žmogaus griuvimas, žemių griūtis, veikiantis mechanizmas ar įrenginys, apsinuodijimas nuodingosiomis medžiagomis.

Vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę: VDI yra gavusi dar bent 2 pranešimus apie mirtinas, su darbine veikla susijusias nelaimes, kai nėra darbinių santykių. Tokių atsitikimų VDI oficialiojoje statistikoje neregistruoja kaip mirtinų atsitikimų  darbe. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės niekur nedingsta ir dirbant savarankiškai ar skubant į pagalbą draugui ar kaimynui, ypač kai nėra įgūdžių, kaip tą darbą atlikti saugiai, o tokių nelaimių – dažnai dėl žinių stokos – neretai pasitaiko, ir jos yra ypač skaudžios.

Nors situacija, palyginti su praėjusiais metais, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai vis dar – per dideli. Taigi VDI dar kartą nori atkreipti dėmesį, kad būtina užtikrinti pakankamą žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje lygį. Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad ateityje skaudžių nelaimių bus išvengta.

 www.vdi.lt

 

 

 

 

Penktadienis, 2023 Birželio 23

Laikas, kai diena ilgiausia, o naktis – trumpiausia. Švenčiame Jonines – suvešėjusios žalumos, bręstančių javų ir visų gamtos gyvybinių jėgų išsiskleidimo šventę, kupiną paslapties, apeiginių elementų, žaidimų, kai piname vainikus, šokame prie laužų, dainuojame ir, žinoma, tradiciškai ieškome paparčio žiedo. Tad šią ypatingą metų naktį linkime praleisti ypatingai ir susilieti su gamta. Sveikiname visus savo narius Jonus, Janinas, Rasas ir visus, kurie kartu susirinkę palydėsite trumpiausią metų naktį. Su vasaros saulėgrįža! Su Joninėmis!

                             

 

Ketvirtadienis, 2023 Birželio 22

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pabrėžia, kad siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteiktos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės R. Zubkevičiūtės, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą – nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.

Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteiktos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Jei darbo pamainos trukmė kita, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė akcentuoja, kad karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje dėl organizmo patiriamo šiluminio streso padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, randasi spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba, o vėliau gali netekti sąmonės. Pabrėžtina, kad negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo. Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtų galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais drabužiais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15–20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
  • VDI - INFORMACIJA
Antradienis, 2023 Birželio 20

Birželio 19 d. įvykusiame LPSK valdybos posėdyje LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais birželio 16 d. įvyko pirmasis derybinis susitikimas dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties pakeitimų ir papildymų. Jame pasikeista informacija, aptarti techniniai klausimai.

Kadangi dabar galiojanti Nacionalinė kolektyvinė sutartis pernai pasirašyta trejiems metams, derybos vyks tik dėl jos pakeitimų. Taip pat bus atnaujinti sutarties priedai su įstaigų ir įmonių, kuriose veikia profesinės sąjungos, sąrašais, kad papildomos garantijos kitais metais galiotų naujiems nariams.

Rugpjūčio 3 d. įvyks kitas derybų posėdis, iki to laiko profesinių sąjungų pusė turi deleguoti savo derybininkus bei susitarti dėl bendrų reikalavimų. LPSK viešojo sektoriaus profesinėms sąjungoms atstovaujančių organizacijų pirmininkai aptarti šių klausimų susitiks birželio 26 d.

Valdybos posėdyje, be kita ko, diskutuota dėl darbdavių atstovų pasiūlymo atostoginius skaičiuoti imant ne trijų paskutinių mėnesių vidutinį atlyginimą (kaip yra dabar), bet visų metų vidutinį atlyginimą. Po diskusijų nuspręsta, kad darbdavių siūlymas nėra nukreiptas į darbuotojų gerovę ir kol kas geresnės atostoginių apskaičiavimo tvarkos nei esama, nėra pasiūlyta.

Posėdyje taip pat nutarta atnaujinti profesinių sąjungų koordinacinio centro veiklą.                       

LPSK informacija

https://www.lpsk.lt/2023/06/20/prasidejo-derybos-del-nacionalines-kolektyvines-sutarties-pakeitimu-ir-papildymu/?fbclid=IwAR3nZkk29tMMmkbzN8z1uphErE2fCozfz-MvVqrZJmDiQc5WIJCq1ornlLI

 

Į viršų