• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Penktadienis, 2023 Birželio 30

Dirbtinis intelektas. JAV vyksta istorinis Rašytojų gildijos streikas. Tai – pirmasis streikas, reikalaujantis didesnės dirbtinio intelekto (DI) kontrolės. Rašytojų gildija streikuoja nuo gegužės 2 d. bei kovoja už galimybę išsaugoti savo darbus ir teises skaitmeninėje aplinkoje. Sparčiai tobulėjantis DI, galintis per kelias sekundes sugeneruoti tekstą pageidaujama tema, kelia grėsmę milijonams darbo vietų visame pasaulyje. Šio streiko rezultatai gali lemti, ar darbuotojai turės savo balsą skaitmeninėje revoliucijoje, ar dirbtinis intelektas taps tik dar vienu įrankiu, didinančiu socialinę nelygybę. Plačiau – čia (anglų kalba).

 Portugalijos darbo kodeksas. Po mėnesius trukusių derybų su socialiniais partneriais ir balsavimo parlamente, Portugalijoje įsigaliojo darbo kodekso pakeitimai, kitaip vadinami „Padoraus darbo darbotvarke“ (angl. Decent Work Agenda). Ši apima 70 priemonių, kurių tikslas – pagerinti darbo sąlygas ir subalansuoti asmeninį, šeimos bei profesinį gyvenimą. Kelios iš naujųjų nuostatų apima 8 dienomis prailgintą tėvystės atostogų trukmę, galimybę apie nedarbingumą pranešti telefonu, išplėstą teisę dirbti nuotoliniu būdu ir reikalavimą už stažuotes mokėti 80% minimalaus atlyginimo. Plačiau – čia (anglų kalba).

Lyčių lygybė. Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė „Pasaulinę lyčių lygybės ataskaitą“. Joje Lietuva pateko į dešimtuką: Europoje užima 6-tą vietą ir 9-ą vietą pasaulyje. Šiame indekse kasmet lyginama lyčių lygybės būklė pagal keturis aspektus: ekonominį dalyvavimą, išsilavinimą, sveikatą bei veikimą politikoje. Tiesa, pačioje ataskaitoje minima, kad tokį Lietuvos rezultatą didele dalimi lemia išaugęs moterų skaičius šios kadencijos Seime ir moteris Ministrė Pirmininkė. Plačiau – čia (lietuvių kalba) ir čia (anglų kalba).

 Sezoniniai darbuotojai. Daugelis sezoninių darbuotojų, įprastai atvykusių iš užsienio rinkti derliaus, privalo tenkintis prastomis darbo ir apgyvendinimo sąlygomis, neretai dirba fiziškai sunkų ir sveikatai rizikingą darbą. Tam tikras sąlygas, priimtas siekiant palengvinti studentų galimybę užsidirbti per atostogas, darbdaviai išnaudoja siekdami savų interesų ir nesuteikia sezoniniams darbuotojams deramos socialinės apsaugos. Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad trumpalaikis įdarbinimas būtų leidžiamas tik mokiniams ir studentams ir kad būtų apribotas iki 50 dienų laikotarpio“. Plačiau – čia (anglų kalba).

 Minimali alga. Estijos profesinės sąjungos, darbdavių ir vyriausybės atstovai pasirašė nutarimą, pagal kurį iki 2027 m. minimali alga turės pakilti iki 50% vidutinės algos. Nors profsąjungos reikalavo 60%, teko priimti kompromisinį susitarimą. Šiuo metu minimali alga Estijoje siekia 39% vidutinės algos arba 725 EUR. Plačiau – čia (anglų kalba).

 Belgija. Profesinės sąjungos ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos Belgijoje vienijasi, siekdamos pasipriešinti naujo įstatymo priėmimui, galinčiam stipriai suvaržyti teisę protestuoti ir streikuoti. Nors šis įstatymas neva skirtas apsaugoti visuomenę nuo nusikaltėlių, kurie įsilieja į minias ir kelia pavojų žmonėms, profesinės sąjungos baiminasi, jog dėl galimų interpretacijų įvairovės, šis įstatymas galimai suvaržys streikų teisę. Plačiau – čia (anglų kalba).

 Info - https://www.lpsk.lt/2023/06/27/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-43/

 

 

Ketvirtadienis, 2023 Birželio 29

Liko tik kelios dienos (iki birželio 30 d.) pasitikrinti, ar šiemet nesate įtrauktas į II pakopos pensijų kaupimą. Pradelsus terminą, vėliau pasitraukti iš kaupimo galimybės nėra. Surinkome pagridninius aspektus, ką reikia žinoti apie kaupimą II pakopos pensijų fonduose.

ĮTRAUKIMAS

Kiekvienais metais automatiškai „Sodra“ į kaupimą įtraukia naujus asmenis:

  • tuos, kurie tik pradėjo savo darbinę karjerą (taip pat ir tuos, kurie užsiėmė vien individualia veikla). Net ir atsisakius kaupimo, pakartotinai toks asmuo bus automatiškai įtraukiamas į sistema kas trejus metus, kol sukaks 40 m. amžiaus;
  • tuos, kurie 2019 m. kaupimo atsisakė. Jie įtraukiami papildomai kas treji metai tris kartus (nepriklausomai nuo amžiaus), iki 2028 m.

„Sodra“ apie įtraukimą informuoja asmenis registruotu laišku arba el. paštu (priklausomai, kokie kontaktai būna nurodyti „Sodrai“), pranešimas apie įtraukimą visada įkeliamas ir į asmeninę „Sodros“ paskyrą.

Jeigu apsisprendžiama dalyvauti kaupime arba tiesiog nesureaguojama į „Sodros“ atsiųstą pranešimą apie įtraukimą, automatiškai nuo liepos 1 d. asmuo pradeda kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde (viename iš 6 bendrovių). Jokio atskiro asmens sutikimo ar parašo šiuo atveju nereikia. Tokiu atveju į pensijų fondus kas mėnesį bus pervedami 3 % nuo asmens pajamų (brutto) ir dar 1,5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje perves valstybė.

PASITRAUKIMAS

Jeigu asmuo įtraukiamas į kaupimą šiemet, nuo sausio iki birželio 30 d. gali automatinio įtraukimo atsisakyti: „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje arba asmeninėje „Sodros“ paskyroje (ten prašymas dėl atsisakymo kaupti jau būna suformuotas, reikia tik paspausti mygtuką „pateikti“).

Jeigu po liepos 1 d. kažkada (trukmė nėra apibrėžta) asmuo pastebi, jog yra įtrauktas į kaupimą, nors apie tai nieko nežinojo, galima rašyti „Sodrai“ prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Motyvuojama turi būti tuo, jog registruotas laiškas jam nebuvo įteiktas, el. laiškas negautas, o asmeninėje „Sodros“ paskyroje pranešimas neperskaitytas (čia „Sodra“ mato, ar pranešimas buvo atidarytas ar ne) arba pateikiami kiti svarbias priežastis, dėl kurių žmogus negalėjo atsisakyti dalyvauti kaupime, įrodantys dokumentai. „Sodros“ tarnautojai, įvertinę aplinkybes ir dokumentus, nustato, ar prašymas yra tenkintinas. Jei sprendimas yra asmens naudai, sumokėtas įmokas atskiru prašymu turi grąžinti pensijų kaupimo bendrovė.

„ATOSTOGOS“ IR FONDO KEITIMAS

Kai pensijai kaupiantis asmuo netenka darbo ar kitų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, įmokų mokėjimas antroje pakopoje yra sustabdomas iš karto – nieko daryti ar kur nors kreiptis papildomai nereikia.

Net ir gaunant darbo pajamų per visą kaupimo laikotarpį galima padaryti 12 mėnesių kaupimo pertrauką. Šios „atostogos“ gali būti panaudojama bet kada, net ir dalimis po keletą mėnesių, kol bus išnaudotas visas 12 mėnesių limitas. Apie numatomą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) reikia informuoti savo pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios.

Taip pat galima keisti ir pensijų fondą, tačiau tam bus taikomas bendrovės keitimo mokestis.

DALYVAVIMAS KAUPIME BAIGIASI KAI:

  • dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka (sukaupus iki 5404 eurų);
  • dalyvis miršta;
  • teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
  • ES institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.

Jei asmuo neatitinka nė vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nėra galimybės. 

Antradienis, 2023 Birželio 27

               Tai gali būti iliustracija (storasis loris, žemėlapis ir tekstas „SVEIKATOS KULTÜRA KURKIME KARTU KAINORAŠTIS IŠANKSTINIS Standartinis NUO 07.03 90€ NUO 08.01 Jaunimo 110€ 70€ 130€ 30€ 90€ *Svarbu! Prie jejimo rengini butina pateikti galiojanti asmens dokumentą studento arba moksleivio pažymejimą. JGA tikriesiems nariams suteikiamas -20% nuolaidos kodas pasirinkto tipo bilietui isigyti. 110€ TRANSFORM 7.0 Rugséjo 22-23d. Vilnius“)

Jau rugsėjo 22-23 d. susitikime laukiamiausiame metų sveikatos sistemos dalyvių forume TransForm! Pirmą kartą renginio istorijoje žinių, įkvėpimo kurti sveikatos kultūrą bei asmeninio tobulėjimo sieksime sostinėje Vilniuje, Kablys + Kultūra erdvėse!
Nuo liepos 3 d. bilietai brangs, tad nedvejokite ir savąjį įsigykite jau šiandien: https://bit.ly/3MmvPAt
 
Jaunųjų gydytojų asociacija informacija
Pirmadienis, 2023 Birželio 26

Klimato krizė pernelyg reikšminga, kad atsakomybė ją išspręsti būtų perkeliama privačioms įmonėms, kurios pačios šią problemą ir sukėlė.

Minint viešųjų paslaugų dieną, privalome atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų planeta negali kliautis privačiu sektoriumi. Tik pakankamai finansuojamos ir kokybiškos viešosios paslaugos gali padėti sukurti naują – žaliąjį pasaulį.

Jie išbandė tai su mūsų globos namais – kurie galiausiai tapo perpildyti ir neturintys pakankamai personalo.

Jie išbandė tai su mūsų geležinkeliais – traukiniai galiausiai tapo per brangūs ir nuolat vėluojantys.

Jie išbandė tai su mūsų energetikos sistemomis – kurios galiausiai tapo brangesnės, mažiau patikimos ir labiau teršiančios aplinką.

Visos šios sritys reikalavo masinių neplanuotų viešųjų subsidijų, kad privačios įmonės galėtų įgyvendinti savo pažadus. Tačiau nepaisant visame pasaulyje matomų pavyzdžių, rodančių rinkos nesugebėjimą teikti visuomenės interesus patenkinančias paslaugas, politikai vis tiek tęsia į rinką orientuotą politiką.

Šią savaitę Paryžiuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio „Susitikime dėl naujos pasaulinės finansavimo sutarties“, daugybė lyderių planuoja išreikšti pritarimą viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės modeliui, siekiančiam sumažinti išmetamųjų dujų sukeliamą taršą. Pasaulinis pasyvumas dėl klimato kaitos ir privataus sektoriaus aukštinimas grindžiami primityviu, nuolat kartojamu mitu: mes negalime sau leisti viešojo finansavimo pagalba atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Vis tik realybė ta, kad mes negalime sau leisti to nedaryti. Pagrindinė skeptikų kartojama prielaida, jog tam, kad tai padarytume, tiesiog nepakaktų turto. Visgi panagrinėjus šią prielaidą nuodugniau, galima nesunkiai pamatyti, kad ji yra klaidinga.

Yra pakankamai turto tam, kad naftos įmonės uždirbtų šimtus milijardų pelno.

Yra pakankamai turto tam, kad Jeff Bezos ir kiti milijardieriai laisvalaikiu keliautų į kosmosą – tuo pat metu į aplinką išmesdami daugiau anglies dvideginio negu kiti žmonės išmeta per visą savo gyvenimą.

Yra pakankamai turto, kad įmonės išleistų trilijonus išsipirkinėdamos savo akcijas, tuo tarpu darbuotojams stengiantis pragyventi iš skurdžių algų.

Problema nėra turto pakankamumas, bet jo paskirstymas.

Todėl prieš šį Paryžiaus susitikimą, daugiau nei šimtas ekonomistų parašė laišką valstybių vyriausybių lyderiams, ragindami juos priimti turto mokesčių reformas, taikant jas turtingiausių pasaulio žmonių turtui, tam, kad būtų finansuojamas perėjimas prie klimatui draugiškesnių energijos šaltinių.

Skaičiuojant apytiksliai, 2% mokesčio pritaikymas labai dideliam turtui per metus gali sugeneruoti maždaug 2,5 trilijono JAV dolerių pajamas. Per metus išleidžiama suma, skirta perėjimui nuo iškastinio kuro iki 2050 m. siektų apie 3,5 trilijono JAV dolerių. Vien tik šis paprastas turtingiausių žmonių mokestis galėtų padengti du trečdalius išlaidų. Reformavus ydingą pasaulio mokesčių sistemą ir priėmus minimalų mokestį įmonėms būtų galima surinkti dar daugiau lėšų.

Šios reformos bus svarbios siekiant finansuoti būtinas viešąsias paslaugas, kurios ir skatins žaliąjį perėjimą.

  • Mes turime skubiai skatinti perėjimą prie energijos sistemos, išmetančios mažiau anglies dioksido. Privatus sektorius turėjo daugybę progų būti šių pokyčių vedliu, tačiau tai jiems nepavyko. Viešosios energijos paslaugų tiekėjai turi gauti įgaliojimus ir finansavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad galėtų kurti naujas sistemas. Darbuotojai, dirbantys iškastinio kuro srityje, turi būti perkvalifikuojami ir perkeliami į kitus darbus, o šio perėjimo metu turi būti saugoma jų šeimų ir bendruomenių socialinė gerovė. Taip pat reikia atlikti pastatų renovaciją, kad jų išlaikymui, šildymui ir vėdinimui būtų suvartotojama kuo mažiau energijos.
  • Prisitaikymas prie naujos tikrovės taip pat priklausys ir nuo viešosios politikos priemonių, finansavimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų. Atliepiant vis dažnėjančias klimato katastrofas, keliančias pavojų mūsų gyvybėms, mums reikia tobulinti skubios pagalbos paslaugų sistemą.
  • Mums reikia universalios sveikatos apsaugos, kad būtų galima susidoroti su įvairiomis lėtinėmis ligomis, ir pavojingai aukštos temperatūros pasekmėmis (ekstremalus karštis jau dabar kasmet prisideda prie daugiau nei 5 milijonų mirčių). Po Covid-19 pandemijos atliktas tyrimas atskleidė ryšį tarp privatizuotų sveikatos paslaugų ir dažnesnių mirčių nuo Covid-19 tiek pacientų, tiek darbuotojų tarpe. Todėl ir pandemija, ir klimato krizė rodo būtinybę kuo skubiau investuoti į kokybišką viešąją sveikatos sistemą.
  • Mums reikia efektyvaus viešojo transporto, kuris skatintų atsisakyti kelionių automobiliais. Nors transporto sektorius yra atsakingas už maždaug 15% visų išmetamųjų dujų, geležinkelių transportas prie to prisideda tik 0,25%. Padarydami viešąjį transportą nemokamą arba stipriai subsidijuojamą, galime ženkliai sumažinti individualius anglies pėdsakus ir pagerinti susisiekimą tarp mūsų miestų ir valstybių.
  • Besivystančioms šalims ir vietos valdžios institucijoms reikia atskirų politikos priemonių ir pagalbos pereinant šią adaptaciją. Tai apimtų didesnį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir kokybiškus jiems skirtus apmokymus, atleidimą nuo skolų, prieigos prie naujausių technologijų užtikrinimą.

Siekiant pagerinti visuomenės supratimą apie tai, su kokiomis klimato grėsmėmis mes susiduriame, itin svarbus yra mokslininkų sutarimas. Net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose vyrauja skeptiškumas klimato kaitos atžvilgiu, daugiau nei 75% žmonių remia tarptautines pastangas mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tai, ko mums dabar reikia, yra politinis sutarimas ir pasiryžimas pokyčiams. Ekonomistai, reikalaujantys naujų turto mokesčių, yra šių pokyčių vedliai, tačiau atėjo laikas ir plačiajai ekonomistų bendruomenei atsisakyti iliuzijos, kad pelno augimas ar nematoma laisvosios rinkos ranka gali išspręsti klimato problemas bei pripažinti, kad nauja, sąžiningesnė pasaulinė mokesčių sistema yra būtina, siekiant finansuoti reikalingus pokyčius.

Parengta pagal Public Service International (PSI) informacijąhttps://www.lpsk.lt/2023/06/23/psi-klimato-krizes-suvaldymo-perdavimas-privaciam-sektoriui-zibalo-pylimas-i-ugni/?fbclid=IwAR2yzb0KeZ6Yh1iyIsGS-QusQe_f4atBd2gb5_miXfw5fP8j2Yo979YfLhU

 

Pirmadienis, 2023 Birželio 26

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar kartą nori atkreipti dėmesį į mirtinus įvykius darbe, kurie per pastarąsias savaites vienas po kito įvyko šalyje. Pasidžiaugėme, kad per 2023 m. pirmą ketvirtį neužregistravome nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (neįskaičiuojant įvykių dėl eismo taisyklių pažeidimo), ir netrukus VDI pradėjo gauti pranešimus apie mirtinus, su darbu susijusius įvykius. Šiais metais per 5 praėjusius mėnesius VDI jau užregistravo 49 sunkius ir 3 mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe.

Per birželio mėnesį įvyko net 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 2 – praėjusią savaitę. Jei ankstesnės 3 mirtinos nelaimės darbe įvyko dėl pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, tai pastarosios – dėl darbdavių neatsakingumo: darbdaviai neužtikrino saugių darbo sąlygų ir organizavo darbus pažeisdami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas akcentuoja, kad pusė visų žuvusių darbe  – statybininkai, taigi pavojingiausios darbo vietos išlieka statybvietėse.

Birželio 2 d. elektrotechnikas V. D. renovuojamame fermos pastate tvarkė elektros instaliaciją. Darbams aukštyje buvo naudojama žemės ūkio technika, tai yra JCB krautuvas. Krautuvas sertifikuoto kėlimo reikmens (krepšio) kelti žmonėms neturėjo. Leidžiant žemyn nuo tvirtinimo vietos atsikabino kabliai ir iš persivertusio krepšio  darbuotojas iškrito bei patyrė mirtinas traumas.

Birželio 20 d. kranui keliant krovinį (klojinių skydą) virš neapsaugotų darbo vietų, krano veikimo zonoje esant tretiesiems asmenims (o tai draudžia teisės aktai), krovinys atsikabino, užkrito ir mirtinai sužalojo UAB „Toromega“ darbuotoją. Birželio 21 d. Telšiuose, atliekant lietaus nuotekų įrengimo darbus iškasoje, užgriuvus žemės sluoksniui, mirtinai buvo traumuotas UAB „Ežerūna“ darbuotojas. Darbai iškasoje buvo atliekami 1,8 m. gylyje neatlikus iškasos šlaitų sutvirtinimo.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas pažymi, kad daugybę metų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybės ir priežastys išlieka labai panašios. Įvykių darbe tyrimai parodo, kad mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, dėl netinkamo profesinės rizikos vertinimo ar pačių darbuotojų rizikingo elgesio, saugos taisyklių nepaisymo, be to, darbuotojams dažnu atveju pritrūksta žinių ir supratimo, nes jie nebūna tinkamai instruktuoti ir mokyti.

Nors pastarųjų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, preliminariais duomenimis, bent dviejų mirtinų įvykių pagrindiniai traumavimo veiksniai – kritimas  iš aukščio. Kritimas iš aukščio, atliekant statybos remonto darbus ar technikos priežiūros darbus, – dažniausiai pasitaikanti nelaimių darbe priežastis. Kitos nelaimių priežastys – daiktų, ruošinių ar krovinių kritimas, žmogaus griuvimas, žemių griūtis, veikiantis mechanizmas ar įrenginys, apsinuodijimas nuodingosiomis medžiagomis.

Vyriausiasis darbo inspektorius S. Balčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę: VDI yra gavusi dar bent 2 pranešimus apie mirtinas, su darbine veikla susijusias nelaimes, kai nėra darbinių santykių. Tokių atsitikimų VDI oficialiojoje statistikoje neregistruoja kaip mirtinų atsitikimų  darbe. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės niekur nedingsta ir dirbant savarankiškai ar skubant į pagalbą draugui ar kaimynui, ypač kai nėra įgūdžių, kaip tą darbą atlikti saugiai, o tokių nelaimių – dažnai dėl žinių stokos – neretai pasitaiko, ir jos yra ypač skaudžios.

Nors situacija, palyginti su praėjusiais metais, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai vis dar – per dideli. Taigi VDI dar kartą nori atkreipti dėmesį, kad būtina užtikrinti pakankamą žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje lygį. Norėtųsi tikėtis ir linkėti, kad ateityje skaudžių nelaimių bus išvengta.

 www.vdi.lt

 

 

 

 

Į viršų