• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2023 Birželio 19

Kasmet Lietuvoje vaikų vasaros stovyklos pritraukia apie 50 tūkst. stovyklautojų, tai yra net 10 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų. Vaikų saugumu svarbu pasirūpinti ir atostogų metu, tad vaiko teisių gynėjai kartu su darbo inspektoriais šią vasarą ruošiasi aplankyti keletą vaikų stovyklų ir pasidomėti, ar visi žmonės, organizuojantys stovyklautojų poilsį, turi teisę dirbti su vaikais, taip pat ar laikosi darbo teisės reikalavimų, o tėvams priminti, į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis vasaros užimtumo veiklas vaikams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad tėvai, planuodami vaikų atostogų užsiėmimus ir pramogas, turėtų nepamiršti ir jų saugumo klausimo.

„Dažnai mes, suaugusieji, galvodami apie atostogas didesnį dėmesį skiriame kelionės krypties ir viešbučio pasirinkimui, o kelionių draudimu pasirūpiname tik paskutinę minutę, o gal net ir visai jį pamirštame. Ar panašią situaciją galima atpažinti kalbant ir apie vaikų atostogų planus? Ko gero, dalis tėvų, planuojančių vaikų vasaros užimtumą, gali pernelyg susikoncentruoti į stovyklų ar būrelių skelbiamus pramoginius pasiūlymus, bet nesusimąstyti apie klausimus, kuriuos, rūpinantis vaikų saugumu, svarbu užduoti veiklų organizatoriams“, – sako I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena tėvams, kad prieš išlydėdami vaikus į pasirinktą vasaros stovyklą ar būrelį pasidomėtų, ar ten dirbantys žmonės – tiek veiklų organizatoriai ar vadovai, tiek savanoriai – turi teisę dirbti su vaikais ir rūpintis jų užimtumu. Tokiu saugikliu tėvai gali pasirūpinti paprašydami darbdavio ar paslaugų teikėjų pažymų, kurios įrodo, kad žmogus nėra teistas už nusikaltimus, padarytus prieš vaikus. Darbdaviai ar paslaugų teikėjai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Prievolė darbdaviams turėti tokias pažymas jau seniai yra numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tad vykdydami patikrinimus pareigūnai prašys jas pateikti, o pažymų neturinčiųjų lauks sankcijos. „Darbo įstatymai nustato aiškias taisykles, kaip turi būti įforminami darbo santykiai, taip pat darbdaviams privalu laikytis darbų saugos reikalavimų, ypač jaunų asmenų atžvilgiu. Itin aktualus ir darbo užmokesčio mokėjimas, nes kiekvieną rudenį sulaukiame jaunų asmenų skundų dėl neišmokėto atlyginimo ar iš dalies neapmokėto darbo, kitaip tariant, dėl sukčiavimo“, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

VDI taip pat primena, kad vaikų stovyklų organizatoriai turi laikytis darbo įstatymų reikalavimų: atlygintinas paslaugas gali teikti tik įdarbinti darbuotojai (pasirašius darbo sutartis bei pateikus pranešimus VSDF teritoriniam skyriui); sudaryti darbuotojų darbo grafikus, kad nebūtų pažeidžiamas minimalus paros poilsio laikas, neviršijami maksimaliojo darbo laiko reikalavimai; viršvalandžiai turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir už juos atitinkamai apmokama.

Vaiko teisių gynėjai: saugaus elgesio atmintinė vaikui ir smurto prevencija

Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką ir jo poreikius atliepiantį poilsį, tad tėvams, parenkant vaikams vasaros užimtumo veiklas ir erdves, labai svarbu išsiaiškinti, ką vaikas veiks, kur apsistos, su kuo jis leis laiką, kas juo pasirūpins, o svarbiausia – ar jis bus saugus?“, – primena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarnybos vadovė pataria tėvams, kad mokydami vaikus apie pagarbų ir deramą elgesį su aplinkiniais, kartu jie turėtų ugdyti ir paties vaiko suvokimą apie save bei savo kūną bei priminti tam tikras saugumo taisykles. Pavyzdžiui, vaikas turėtų žinoti, kad kitų žmonių nemandagus bendravimas, žeidžiantys žodžiai, pokštai ir pajuokavimai, tampantys patyčiomis, prisilietimai ir veiksmai, kurie vaiką priverčia pasijausti nemaloniai ar jį žaloja – yra nepriimtinas elgesys, kuriam jis turi teisę pasakyti „STOP“ ir parodyti, kad taip su juo elgtis negalima.

Vaikui saugumo gali suteikti ir žinojimas, kad įvairiose situacijose yra pasiruošę padėti artimieji arba kiti patikimi suaugusieji – stovyklų vadovai, įvairių organizacijų savanoriai, pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojai.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112. 

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu +370 5 213 9772.

VDI informacija

 

 

Pirmadienis, 2023 Birželio 19
Birželio 20 d. 10 val. VDI kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą „Darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys“, kurių metu bus aptarta, kas turi teisę sudaryti kolektyvines sutartis, kolektyvinės sutarties turinys ir taikymas, ginčai dėl kolektyvinių sutarčių ir kita aktuali informacija.
Seminaras vyks:2023 m. birželio 20 d. Pradžia – 10 val.Nuotoliniu būdu per Teams platformą.
Pranešėjos: Darbo teisės skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Jolanta Prokopovič ir teisininkė Lina Tribandytė.
Dėl riboto dalyvių skaičiaus registracija yra būtina ir gali būti sustabdyta anksčiau.
Registruotis galima iki birželio 19 d. 16 val. Apie registracijos patvirtinimą bus pranešta el. laišku. Dalyviams, kuriems bus patvirtinta registracija, atsiųsime prisijungimo prie mokymų informaciją.   
                                             Gali būti 4 žmonės, studijavimas ir tekstas vaizdas
Penktadienis, 2023 Birželio 02

                            Gali būti tekstas vaizdas

Ketvirtadienis, 2023 Birželio 01

Ukmergės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) įsmuko į finansinę duobę ir jau spėjo nuskambėti per pagrindines institucijas – Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK), mat darbuotojai įvairiais formatais pasiskundė dėl devynias dienas vėlavusių algų. Kalbas dar labiau įaudrino tai, jog vienai specialistei dalį išeitinės išmokėjo SODRA su paaiškinimu, kad įstaiga – nemoki. Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų pirmininkė Vilija Banevičienė patvirtino, kad nors ir vėluojant devynias dienas, algos visiems buvo išmokėtos. Ji užtikrino, kad administracija dėl susiklosčiusios situacijos pati pakvietė darbuotojus dialogui ir kartu ieško sprendimų.

Visą straipsnį skaitykite čia:3psl.

Trečiadienis, 2023 Geg 31

Prasidėjus atostogų sezonui darbuotojams neretai kyla klausimų apie atostogas ir jų apmokėjimo tvarką. Kviečiame susipažinti su svarbiausia informacija apie atostogas.

  • Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių. DK tam tikrais atvejais irgi nustato atostogų padidinimą dėl stažo, vaikų ar sudėtingų darbo sąlygų ar darbo specifikos.
  • Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 d. d. po atostogų.
  • Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčių pagal darbuotojo prašymą. Tokiu atveju darbuotojo pajamos kas mėnesį išlieka panašios.
  • Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Įmonė gali nustatyti tvarką, kaip tos darbo dienos yra skaičiuojamos, jei darbuotojas dirba pagal netipinį darbo rėžimą.
  • Atostoginių suma už vieną darbo diena yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas. Kuo daugiau darbuotojas tais mėnesiais uždirbo, tuo didesnis bus jo asmeninis vidurkis ir atostoginiai.
  • Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą. Jei per paskutinius tris mėnesius iki atostogų darbuotojas nedirbo, jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.
  • Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Kol darbuotojas dirba, jis gali gauti tik atostoginius už atostogautas darbo dienas.
  • Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”. Vienoda tvarka turėtų būti taikoma visiems darbuotojams.
  • Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėn. Tačiau jei darbdavys sutinka apmokėti atostoginius, gali darbuotojas pradėti atostogauti nors ir nuo pirmos darbo dienos.

SVARBU: Kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui turi duoti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelį, kuriame yra nurodomas priskaičiuotas darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos (valandos). Saugokite šiuos lapelius, nes pagal jų duomenis galima patiems apytiksliai pasiskaičiuoti kokie bus atostoginiai.

𝗧𝗮𝗶𝗽 𝗽𝗮𝘁 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗮 𝘀𝘂𝘀𝗶𝗽𝗮𝘇̌𝗶𝗻𝘁𝗶 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗶̨𝗺𝗼𝗻𝗲̇𝘀 𝗸𝗼𝗹𝗲𝗸𝘁𝘆𝘃𝗶𝗻𝗲 𝘀𝘂𝘁𝗮𝗿𝘁𝗶𝗺𝗶, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗼𝗷𝗲 𝗴𝗮𝗹𝗶 𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝗻𝘂𝗺𝗮𝘁𝘆𝘁𝗼𝘀 𝗽𝗮𝗽𝗶𝗹𝗱𝗼𝗺𝗼𝘀 𝗴𝗮𝗿𝗮𝗻𝘁𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗮𝘁𝗼𝘀𝘁𝗼𝗴𝗮𝘂𝗷𝗮𝗻𝘁𝗶𝗲𝗺𝘀 𝗱𝗮𝗿𝗯𝘂𝗼𝘁𝗼𝗷𝗮𝗺𝘀.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos inf.

Į viršų