VDI informuoja, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.

Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka arba (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą ar iš darbo.

 Skyriaus vedėja L. Mironovienė pabrėžia, kad darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, privalo imtis jų šalinimo ir (arba) kontrolės priemonių.

 Siekdamas įvykdyti šią pareigą, įmonės vadovas pirmiausia pats neturi taikyti smurto ir priekabiavimo. Darbdavio viešas paskelbimas dėl smurto ir priekabiavimo, neetiško elgesio netoleravimo leidžia aiškiai parodyti galimiems smurtautojams, kad nepriimtinas elgesys, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų ir (arba) indelio į darbo organizacijos veiklą, neleidžiamas jokio darbuotojo / lankytojo atžvilgiu.

 Be to, darbdavys privalo patvirtinti vidinius teisės aktus, susijusius su smurto ir priekabiavimo prevencija, reglamentuoti darbuotojų tinkamo elgesio (etikos) taisykles, nustatyti smurto ir priekabiavimo draudimą. Viena iš smurto ir priekabiavimo prevencinių priemonių yra atsakingo asmens, kuriuo pasitiki visi darbuotojai ir į kurį jie gali kreiptis, patyrę smurtą ar priekabiavimą, paskyrimas. Kilus konfliktui ar gavus informaciją apie galimas smurto ar priekabiavimo apraiškas, darbdavys privalo šią informaciją išnagrinėti bei užkirsti kelią galimam smurtui kilti, esant darbuotojo kreipimuisi ar poreikiui – suteikti jam reikiamą pagalbą.

 Specialistė pažymi, kad kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus. Ši tvarka būtina tam, kad kiekvienam darbuotojui būtų aišku, kur ir kokia tvarka reikia kreiptis patyrus smurto ar priekabiavimo apraiškas arba pastebėjus nepriimtino elgesio atvejus savo bendradarbių atžvilgiu. Beje, ši tvarka kaip atskiras dokumentas neprivalo būti įmonėse, kuriose yra daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, kadangi tokiose įmonėse pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka turi būti reglamentuota Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.

Taip pat ne mažiau svarbi darbdavio pareiga smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje yra darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. L. Mironovienė akcentuoja, kad pareiga organizuoti mokymus taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo, formos ir dažnumo, todėl šį organizacinį klausimą darbdavys gali spręsti savo nuožiūra. 

Kaip jau buvo minėta, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Šioje politikoje turi būti reglamentuota: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.

 VDI informacijahttps://www.vdi.lt/Forms/Naujienos1.aspx?Tekstai_ID=3999