• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2018 lapkričio 22

Vakar Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

„Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau ketvirtą kartą pateikė biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai antrieji metai iš eilės, kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles. Finansų ministerija ir EK iš esmės vienodai vertina ekonomikos raidos, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso gerinimo tendencijas. Vertinimų panašumas rodo, kad ateinančių metų biudžetas parengtas subalansavus poreikius įgyvendinti struktūrines reformas, mažinti skurdą, vykdyti įsipareigojimus NATO ir laikytis fiskalinės drausmės“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse EK 2018-2020 m. laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Lietuvos biudžeto projektas atitinka EK skaičiavimus: 2018 m. ir 2019 m. valdžios sektoriaus balanso dydžiai sutampa su Finansų ministerijos projektuojamais –  0,6 proc. ir 0,4 proc. BVP.  EK prognozuoja, kad 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,6 proc. BVP, o 2019 m. sumažės iki 0,5 proc. BVP.

EK palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisija teigia, kad reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerina mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plečia mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą. 

EK vertinimą rasite čia.

 
Ketvirtadienis, 2018 lapkričio 22

Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 21 d. posėdyje nusprendė sujungti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1006 ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4829(2) ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.

Įstatymo projektu siūloma pakeisti viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau vadovai ir pavaduotojai) darbo apmokėjimo tvarką. Priėmus įstatymą, vadovų ir pavaduotojų darbo užmokesčio dydis bus siejamas su jų vadovaujamoje įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins įstaigų vadovus naudoti pažangesnius vadybos metodus bei motyvuos didinti darbo užmokestį įstaigoje dirbantiems darbuotojams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis nedidinamas jau eilę metų, nors tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek medikų atlyginimai nuolat auga.

BNS informacija

Antradienis, 2018 lapkričio 20

Lietuvoje daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų patenkinamai arba blogai vertina galimybę norimu laiku patekti pas šeimos gydytoją, o blogiausiai (66 proc.) vertina patekimą pas gydytojus specialistus. Tik 15 proc. minėtų paslaugų rūšių galima gauti greičiau nei per 31 dieną. Statistika rodo, kad pas medikus Lietuvoje lankomasi trečdaliu dažniau, o gydytojų ir lovų ligoninėse yra daugiau (20 ir 45 proc.) nei ES vidurkis.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rodo, kad šalyje svarbiausia sveikatos priežiūros problema išlieka didelės eilės, o viena to priežasčių – neoptimali specialistų struktūra, slaugytojų ir gydytojų specialistų trūkumas.

„Dėl specialistų trūkumo ilgiausiai tenka laukti gydytojo genetiko, hematologo, kardiologo, endokrinologo, oftalmologo paslaugų. Kita vertus, šeimos gydytojai vis dar dirba darbus, kurie įveikiami slaugytojams. Norėdami greičiau patekti pas gydytojus arba atlikti tyrimus, žmonės linkę rinktis mokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Dalis žmonių, nenorėdami laukti ilgose eilėse, nusprendžia gydytis patys“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.

Anot auditorių, specialistų poreikio planavimą šalyje reikia tobulinti: vertinti paslaugų poreikio regionuose pokyčius, specialistų krūvius, gydytojų poreikio prognozes.

Auditas atskleidė, kad ir patys pacientai prisideda prie didelių eilių, nes apie 20 proc. užsirašiusiųjų į gydymo įstaigas pas gydytojus neatvyksta. Gydymo įstaigos teigia, kad dalis pacientų nepraneša, kad neatvyks, o priemonių, kurios skatintų pacientus laikytis pareigų, nėra.

Tai yra antrasis šiais metais Valstybės kontrolės atliktas auditas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tema. Spalio mėnesį buvo paviešinti audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ rezultatai. Jie atskleidė, kad saugių ir veiksmingų paslaugų užtikrinimui trūksta gydymo metodikų, tinkamo specialistų licencijavimo, klaidų registravimo ir paslaugų veiksmingumo vertinimo. Šių problemų sprendimas padėtų gerinti ir paslaugų prieinamumą.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė atliko kasmetinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą ir konstatavo, kad iki šiol nėra išgrynintos fondo teikiamos paslaugos, o kainos nėra pagrįstos objektyviomis sąnaudomis – tai taip pat turi įtakos paslaugų kokybei ir prieinamumui.

Sveikatos priežiūros klausimai bus nagrinėjami kasmetinėje Valstybės kontrolės organizuojamoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“, kur kartu su geriausiais šios srities profesionalais bus ieškoma kokybiškos sveikatos priežiūros recepto.

BNS informacija

Trečiadienis, 2018 lapkričio 14

Š. m. lapkričio 12 d. Briuselyje vyko Europos viešųjų paslaugų federacijos ( angl. European Public Service Union  - EPSU)  ir Europos  ligoninių ir sveikatos apsaugos darbdavių asociacijos - (European Hospital and Healthcare Employers’ Association – HOSPEEM ) sveikatos sektoriaus Sektorinio socialinio dialogo komiteto plenarinis posėdis.

Posėdyje kartu su  HOSPEEM  darbdavių ir EPSU darbuotojų deleguotais asmenimis  iš įvairių ES šalių  dalyvavo ir LSADPS atstovas. Posėdžio  metu buvo svarstomi šie klausimai:

  • Naujo EPSU/HOSPEEM projekto , š.m. rugsėjo 25 d. pateikto Europos Komisijai  „Rytų, pietų ir vidurio Europos sveikatos sektoriaus socialinio dialogo stiprinimas“ veiklų  pristatymas
  •  Socialinių partnerių bendradarbiavimo su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu galimybės ir eiga
  • EPSU/HOSPEEM projekto „ ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmingos įdarbinimo ir išlaikymo darbe politikos skatinimas, užtikrinant tęstinį profesinį tobulėjimą ir sveiką bei saugią darbo vietą, palaikančią pacientų saugą ir kokybišką priežiūrą“ konferencijos Vilniuje „Sveikame kūne – sveika siela“ ataskaitos pristatymas ir aptarimas;
  • Tolimesnių EPSU/HOSPEEM veiksmų MSD ir PSRS@W klausimais aptarimas;
  • EPSU/HOSPEEM ataskaitos dėl direktyvos 2010/32/EU , kuria įgyvendinamas Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje , pristatymas
  • EPSU/HOSPEEM projekto „ ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmingos įdarbinimo ir išlaikymo darbe politikos skatinimas, užtikrinant tęstinį profesinį tobulėjimą ir sveiką bei saugią darbo vietą, palaikančią pacientų saugą ir kokybišką priežiūrą“ konferencijos Vilniuje „Sveikame kūne – sveika siela“ pranešimų sklaida.

Konferencijos Vilniuje „Sveikame kūne – sveika siela“ informaciją galite rasti čia

LSADPS informacija

 

Penktadienis, 2018 lapkričio 09

Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir kiti parlamentarai iš naujo teikia svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus. Jais siūloma pertvarkyti sveikatos sistemą numatant naują sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudarymo tvarką, gydymo įstaigų tinklo formavimą. Taip pat tobulinamas gydymo įstaigų valdymas diegiant šiuolaikinius vadybos metodus, skaidrinama sistema. Teikiamuose projektuose ištaisomos nemažai teisinių diskusijų sukėlusios nuostatos ir atsižvelgiama į LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas pastabas vetuojant reforminius projektus.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės A. Kubilienės teigimu, sveikatos sistemos reforma yra būtina ir turi būti pradėta įgyvendinti kuo greičiau.

„Siekiame užtikrinti, kad šios sveikatos reformos pataisos greičiau būtų priimtos. Tai, kad ši reforma reikalinga neabejoja nei medikų, nei pacientų bendruomenės. Tad laukti nebėra ko. Reikia tik suteikti galimybę atsakingoms institucijoms imtis konkrečių darbų, o tai galima padaryti tik priėmus mūsų teikiamus įstatymų pakeitimus“, – sako A. Kubilienė.

Jai pritaria ir ministras A. Veryga. Jo teigimu, jei ir toliau delsime, negalėsime žmonėms, ypač gyvenantiems atokiau nuo didelių miestų, užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų.

„Svarbu ir tai, kad ši reforma padėtų užtikrinti stabilų medikų atlyginimų augimą, nes dabar tai padaryti labai sudėtinga, kadangi sveikatos sistemoje yra daug netolygumų“, – sako ministras A. Veryga.

Taigi siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjais galės būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais.  Taip pat pakeitimuose numatomi gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai. Kriterijų pavyzdžiai: įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz. chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis. 

Siekiant kuo efektyviau suformuoti stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklą, siūloma įtvirtinti, kad jis būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme nustatytus tinklo formavimo kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus, tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus. Tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka turi pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d.

Taip pat svarbu paminėti, kaip siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apmokėjimo tvarką. Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK. Tuo tarpu įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, dėl stacionarinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis dėl paslaugų, kurių įstaigų tinklas nebūtų pajėgus užtikrinti (suplanuoto paslaugų masto likučio), konkuruotų vienodomis teisėmis, kaip ir bet kurios kitos tinklui nepriklausančios įstaigos.

Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK, būtų keliami privalomi reikalavimai, kuriuos įstaiga deklaruos atitinkanti prieš sutarčių sudarymą. Tai yra jos privalės užtikrinti, kad pacientas galėtų paslaugą gauti nemokamai, turės turėti licenciją ir negalės turėti sistemingų/tyčinių pažeidimų.

Be to, siūloma, jog gydymo įstaigų valdymas modernėtų – atsirastų valdybos, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Tikimasi, kad šis pokytis neabejotinai prisidės prie įstaigų veiklos skaidrumo. Taip pat numatomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus įstaigoje veikiančios stebėtojų tarybos nariams (stebėtojų tarybos veiks tose įstaigose, kuriose nebus valdybos), be to, praplečiama jų kompetencija.

Siekiant tinkamo ir regionams pritaikyto paslaugų planavimo siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kiti savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kitų socialinių partnerių atstovai.

Taip pat siūloma įtvirtinti kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma numatyti įstaigos vadovui ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.

Taip pat siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams (direktoriui, jo komandai), kurie jau seniai taikomi ir valstybės tarnautojams. Be to, visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui, t.y. ne tik direktoriui, bet ir jo pavaduotojams, padalinių, skyrių vadovams, vyr. finansininkams būtų numatomi konkursai pareigoms užimti.

 

SAM Spaudos tarnyba

Į viršų