• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2019 gruodžio 04

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį, kad pirmajam ledui padengus kelius, nepadaugėtų darbuotojų traumų vykstant į darbą arba iš darbo, taip pat ir darbo vietose.

Pirmiausia – prevencija.
Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai.
VDI atkreipia dėmesį, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti ir kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma, tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą. Itin pavojinga šiuo atžvilgiu ir statybose. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.
Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu. Taip pat pagelbės ir ant batų užsidedamos specialios apsaugos (antbačiai, tinkleliai), skirtos saugiai vaikščioti ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Einant per gatvę, juolab slidžią, pėstiesiems išvengti eismo įvykių padės atšvaitai. Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis, o atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau.

Jei susižalota pakeliui į darbą – kaip forminti?
Įvykus traumai pakeliui į darbą ar iš darbą, ir nukentėjusiųjų, ir darbdaviai teiraujasi, kaip elgtis, kokie turi būti veiksmai, kokia tvarka šias traumas forminti?
VDI primena pagrindines nuostatas, ką reikia žinoti darbdaviui, jei darbuotojas buvo traumuotas pakeliui į darbą ar iš jo.
Visi nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti nustatyta tvarka. Užpildomas Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo aktas. Jo forma N-2: https://www.vdi.lt/PdfUploads/NA_N-2.docx
Tik pristačius Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį. Nedarbingumas apmokamas nuo pirmos nedarbingumo dienos iš privalomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimo ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Tyrimo procedūra nurodyta Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e40b0460397d11e48fcad59d61177654

Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo:
- nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui;
- įmonės vadovo įsakymu patvirtinama dvišalė komisija;
- komisija raštiškai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą;
- komisija gauna nukentėjusiojo paaiškinimą;
- komisija užpildo N-2 formos aktą.
Kaip užpildyti N-2 formos aktą, nurodyta Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/716b84c043b911e4b328ee8724e3e13c

Užbaigus įvykio tyrimą, surašomas nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo N-2 formos aktas. Vienas jo egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Papildomai taip pat pridedamos patvirtintos tyrimo dokumentų kopijos (darbo sutartis, darbo grafikas ir kt.).

VDI informacija

 

Antradienis, 2019 gruodžio 03

Šiandien Seimas pritarė siūlymui nuo Naujųjų supaprastinti paciento sutikimo atlikti medicinines procedūras gavimo tvarką. Tai leis sumažinti gydytojams tenkančią administracinę naštą, o tai reiškia, kad daugiau laiko jie galės skirti tiesiogiai pacientams.

Įstatymo pakeitimus teikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su Seimo nariais Ramūnu Karbauskiu bei Agne Širinskiene.

Ministro A. Verygos teigimu, naujovės leis atsisakyti perteklinio reikalavimo iš paciento prašyti rašytinio sutikimo, pavyzdžiui, matuojant kraujospūdį ar atliekant tyrimą echoskopu.

„Dabar bet kokio medicinos prietaiso panaudojimas yra pripažįstamas „invazine ar intervencine procedūra“, tad turi būti paciento rašytinės formos sutikimas. Kitaip tariant, ir gydytojui, ir pacientui papildomai tenka gaišti laiką dėliojant nieko nekeičiančius parašus. Žinodami, kiek daug laiko medikai praleidžia pildydami dokumentus, ieškome sprendimų, kaip tai palengvinti. Tad jau visai netrukus atliekant procedūras, kurių metu galima rizika pacientui tiesiog teorinė, pildyti popierinių pažymų nebereikės“, – apie naujovę sako ministras A. Veryga.

Pakeitimais atskirtos tos invazinės ir intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia paciento audinių ir organų vientisumo bei gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Tad atliekant šias procedūras nebebus prašoma paciento sutikimo. Tokių procedūrų sąrašas bus tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Supaprastinta paciento sutikimo gavimo tvarka įsigalios jau 2020 m. sausio 1 d.

SAM Spaudos tarnyba

Ketvirtadienis, 2019 lapkričio 28

Gydymo įstaigoms licencijos bus išduodamos, keičiamos, stabdomos ar panaikinamos tik elektroniniu būdu. Tai numatančius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus teisės aktų pakeitimus šiandien priėmė Seimas. Popierinių licencijų atsisakymas, tikimasi, padės sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių, iki šiol skirtų popieriniams dokumentams tvarkyti, kaupti ir informacijai teikti.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vis daugiau paslaugų keliasi į elektroninę erdvę, ne išimtis –  ir sveikatos apsaugos sektorius.

„Esant galimybėms, turime išnaudoti visus įrankius, galinčius palengvinti kasdienį visų darbą. Kiek anksčiau jau priėmėme sprendimą, jog gydytojai absolventai ir rezidentai kreiptis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo galės paprasčiau – internetu. Dabar sumažinsime ir administracinę naštą, tenkančią gydymo įstaigoms“, – sako A. Veryga.

Pakeitimais įvirtinta, jog visa informacija būtų kaupiama nuo 2015 metų veikiančioje Licencijų informacinėje sistemoje (LIS), kurioje duomenys yra vieši. Skelbiant informaciją LIS, valstybė įgis galimybę stebėti išduodamų licencijų skaičių ir licencijuojamos veiklos reglamentavimo tendencijas. Licencijos gavėjas pats galės išsispausdinti licencijos išrašą ir neprivalės rašyti prašymo bei rengti dokumentus licencijos dublikatui gauti. Be to, per sistemą bus kur kas paprasčiau patikrinti, ar licencija galioja.

Taip pat, atsisakius popierinių licencijų, gydymo įstaigoms už licencijų išdavimą, jų duomenų tikslinimą reikės mokėti mažesnę rinkliavą, o už popierinės formos licencijos dublikato išdavimą valstybės rinkliavos nebeliks.

Iki šiol licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galėjo būti išduodamos arba elektronine, arba popierine forma. Taip pat buvo numatyta reikalavimas išduoti licencijų dublikatus.

Numatyta, jog pakeitimai įsigalios 2020-ųjų sausio 1-ąją.

SAM Spaudos tarnyba

Trečiadienis, 2019 lapkričio 27


Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė mokestinius pakeitimus.
Prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio teigimu, susitikimo tikslas – aptarti profesinių sąjungų pozicijas dėl 2020 metų biudžeto ir mokestinių pokyčių, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimus bei G.Nausėdos poziciją šiais klausimais. Susitikime dalyvaus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, „Solidarumo“ bei „Sandraugos“ atstovai. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, susitikime bus siekiama aptarti progresinių mokesčių klausimą. „Tai yra senas mūsų darbotvarkės klausimas, nes ir pernai prieš mokesčių reformą kalbėjome apie tai, kad ne tik laikas kalbėti apie progresinius mokesčius, bet laikas juos ir įvesti“, – BNS sakė I.Ruginienė.

Pirmadienį t.y. lapkričio 25 d. Gitanas Nausėda buvo susitikęs ir su verslo bei darbdavių atstovais, su jais taip pat aptarė mokestinius pakeitimus. Prezidentas su verslo bei profsąjungų atstovais jau buvo susitikęs rugsėjį, tuomet aptarė savo pasiūlymus Seimo rudens sesijai. G.Nausėda inicijavo įstatymų pataisas dėl pensijų ir dyzelino žemdirbiams akcizo didinimo bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazės išplėtimo.

BNS informacija

Pirmadienis, 2019 lapkričio 25

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę keitimas – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės. Jiems pritarė absoliuti dauguma viešosios konsultacijos dalyvių, pasisakę SAM ir Vyriausybės organizuotoje apklausoje.

Viešosios konsultacijos apžvalga

Tai, kad problemos rimtos ir joms spręsti reikalingi neatidėlioti sprendimai, rodo žmonių įsitraukimas į konsultaciją – sulaukta 516-os medikų ir kitų visuomenės narių, neabejingų medikų darbe patiriamiems sunkumams, atsakymų. Tai aktyviausia iš per pastarąjį pusmetį ministerijų el. apklausų būdu organizuotų viešųjų konsultacijų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, organizuodama viešąją konsultaciją, SAM vylėsi išgirsti ne tik medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose.

„Kartu siekta paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus. Mūsų nuomone, tą pavyko padaryti. Viešoji konsultacija leido labai aiškiai, tiksliai ir iš pirmųjų lūpų išgirsti tas problemas, apie kurias prabilti medikų bendruomenė iki šiol nedrįso. O tai atveria galimybes pokyčiams“, – sako ministras A. Veryga.  

Kalbant apie pagrindines išsakytas problemas, matyti, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką. Apie tai pasisakė daugiau nei 90 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

SAM jau įsteigė Pasitikėjimo liniją, kuri yra svarbus žingsnis, siekiant operatyviai gauti informaciją apie neigiamas situacijas, kurios, deja, kaip rodo medikų liudijimai, dažnos ne vienoje šalies gydymo įstaigoje. Naujausiais duomenimis, nuo tokios galimybės atsiradimo lapkričio 5 d., sulaukta jau arti 40-ties skambučių. Apie pusė skambučių – dėl gydymo įstaigos vadovo, administracijos arba tiesioginio vadovo psichologinio smurto. Taip pat nemažai skambinančiųjų įvardijo bendrą blogą atmosferą, vadovybės baimę, darbuotojų atleidimą be priežasties. Daugiausiai skambinta iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Šiaulių rajono. 

Viešosios konsultacijos rezultatai taip pat leidžia teigti, kad medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos, o požiūris, kad medikai negali sirgti, blogai jaustis, turėti problemų – itin gajus. Tai įvardijo daugiau nei 86 proc. konsultacijoje dalyvavusių žmonių. Tad jie palankiai vertino SAM siūlymus gydymo įstaigose organizuoti savitarpio paramos grupes, streso valdymo mokymus, psichologo konsultacijas ir pan.

Taip pat beveik tiek pat žmonių nurodė, kad nuolat turėtų būti vertinama medikų emocinė savijauta. Tai rodo, kad gydymo įstaigose šiuo metu per mažai dėmesio skiriama vidinės komunikacijos priemonėms, vadovai neįvertina, kad pagrindinis jų turtas – tai darbuotojai, kad reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip sudaryti kuo palankesnę darbui aplinką. Tuo tikslu SAM pateikė siūlymą vykdyti kasmetinę darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos apklausą, kurios rezultatai turėtų įtakos ir įstaigos vadovų metiniams vertinimams.

Anot sveikatos apsaugos viceministrės, ekspertų darbo grupės vadovės Linos Jaruševičienės, iš pateiktų atsakymų aišku ir tai, kad būtini pokyčiai vidurinėje vadovų grandyje. SAM siūlymui įvesti 5-erių metų vadovų kadencijas pritarė beveik 80 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

„Kalbame apie skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugytojų kadencijas. Tai yra tie žmonės, nuo kurių dažnai priklauso darbuotojų savijauta darbe ir kurie turėtų būti ramstis tiek profesine, tie moraline prasme. Tokį siūlymą jau ne kartą buvome pateikę svarstyti ir anksčiau. Tad šios konsultacijos rezultatai tik dar kartą rodo, kad šie pokyčiai ne tik būtini, bet ir gyvybiškai svarbūs, siekiant kitokio požiūrio į vadovavimą gydymo įstaigose“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.

Taip pat konsultacijoje dalyvavusieji teigiamai vertino SAM siūlymą riboti įstaigos vadovybės galimybes subjektyviai, be aiškių kriterijų skirti skatinamąsias ar drausmines priemones bei nustatyti darbo sąlygas darbuotojams, taip mažinant įsišaknijusią hierarchiją, kai remiamasi gydymo įstaigos vadovo, padalinių vadovų subjektyvumu, nepotizmu, simpatijomis ar antipatijomis.

Be to, 86 proc. konsultacijos dalyvių pritarė SAM siūlymui tvirtinti vadovų etikos ir elgesio normų kodeksą ir jo pažeidimų svarstymo procedūras, siekiant užtikrinti didesnę ligoninių vadovų atsakomybę ir geresnius elgesio etikos standartus.

Taip pat, viešojoje konsultacijoje išsakyta pozicija, kad vadovaujančiąsias pareigas užimantys žmonės dažnai būna puikūs, savo sritį išmanantys specialistai, tačiau jiems trūksta žinių, kaip vadovauti kolektyvui, tinkamai organizuoti darbą. Tad konsultacijos dalyviai pritarė, jog nemažas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dalykinei srities kompetencijai kelti, bet ir vadovavimo, lyderystės įgūdžiams ugdyti. Tai turėtų būti privaloma kiekvienam vadovui.

Be to, konsultacijoje dalyvavusieji atkreipė dėmesį ne tik į gydymo įstaigų vidinius procesus, bet ir į pacientų lūkesčius ir visuomenėje formuojamą požiūrį į medikus. Akcentuota, kad  didelę psichologinę įtampą sukuria per dideli reikalavimai, ne retai ir nerealūs pacientų lūkesčiai, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat įvardinta, kad trūksta žiniasklaidos objektyvumo, galimybių medikams paaiškinti tam tikras situacijas.

Ši informacija pateikta ministro A. Verygos sudarytai darbo grupei, kurios tikslas – parengti planą ir atitinkamas priemones, kaip stiprinti medikų psichikos sveikatos būklę ir gerinti psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose. Be to, kaip ir buvo skelbta, po viešosios konsultacijos, įvertinus gautas nuomones iš medikų bendruomenės, bus rengiamos ne tik rekomendacijos gydymo įstaigoms, bet ir teisės aktų pakeitimai, jei jų reikės pokyčiams įgyvendinti. Galutinius sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo, psichologinio smurto keisti iš esmės, priims ekspertai.

Viešoji konsultacija vyko lapkričio 4 – 18 dienomis.

SAM Spaudos tarnyba

Į viršų