Seimui pritarus valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad 2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. 

„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir  viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Išsamiau skaitykite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/2023-metais-gyventoju-pajamos-dides-atlyginimai-senjorai-sulauks-didesniu-pensiju-ugtels-ir-kitos-ismokos?fbclid=IwAR1hNvvcqfbw-Etnqae9EAQvAh4tVTVZLOIH2a_TSMCm0eW-VNOmB-lUBqk

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo. Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas. 

„Deramas minimalusis darbo užmokestis stiprina paskatas dirbti, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir perkamąją galią, mažina darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų, apsaugos pajamas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė primena, kad nuo kitų metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc. 
 
Minimalioji alga
Iki šiol ne visi Europos Sąjungos šalių darbuotojai iš tiesų gauna jiems priklausantį minimalųjį darbo užmokestį. Dalis jų faktiškai gauna mažesnį nei teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis atlyginimą. Tai ypač paliečia moteris, jaunus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius migrantus, žmones su negalia, dirbančius pagal nestandartines sutartis ir kt. 

Direktyva nustatoma, kad nustatydamos MMA dydį valstybės narės privalės atsižvelgti į perkamąja galią, bruto darbo užmokestį, darbo užmokesčio augimo tempą, darbo našumą. 

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia kartu su socialiniais partneriais sukurta ir gerai funkcionuojanti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procedūra. Lietuva nustatydama MMA dydį taiko 3 iš 4 kriterijų. Nauja yra tai, kad, nustatant minimalųjį atlygį, papildomai reikės atsižvelgti į žmonių perkamąją galią, t. y. pragyvenimo išlaidas. 

Šiemet Lietuvoje minimalioji alga nuo 2022 m. pradžios padidėjo net 13,6 proc. ir tai yra vienas didžiausių kilimų Lietuvos istorijoje. Patvirtinta minimalioji mėnesinė alga šiuo metu siekia 730 Eur ir yra viduryje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Šiemet didesniu procentu nei Lietuvoje minimalioji alga kilo tik Vengrijoje (22,6 proc.), bet ji siekia vos 542 Eur. Panašiu procentu kaip Lietuvoje minimalioji alga šiemet pakilo Estijoje, Čekijoje ir Kroatijoje, tačiau pinigine išraiška ji yra 80-110 eurų mažesnė nei mūsų šalyje. Šiuo metu mažiausia minimalioji mėnesinė alga Europos Sąjungoje yra Bulgarijoje (332 Eur), Latvijoje (500 Eur), Rumunijoje (515 Eur), Vengrijoje (542 Eur).   

Kolektyvinės sutartys
Direktyvoje yra nustatyta, kad valstybės kurių kolektyvinių sutarčių aprėptis nesiekia 80 procentų, privalo imtis priemonių skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą. Todėl Lietuva turės ir toliau dėti didesnes pastangas, kad būtų pasirašomos darbuotojų kolektyvinės sutartys. Šiuo metu pagal kolektyvines sutartis dirba ketvirtadalis (apie 310 tūkst.) šalies darbuotojų. Kolektyvinės sutartys naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – tai didina socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, galiausiai – deramą minimalųjį darbo užmokestį ir jo mokėjimą. 

Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis mūsų šalyje sparčiai didėja: nuo 14,8 proc. 2019 metais, 21,03 proc. – 2020 metais, iki 25 proc. – 2021 metais. 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo didinimui. Toks sprendimas priimtas norint užtikrinti nuoseklų medicinos darbuotojų darbo užmokesčio augimą, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).  

Tarybos nutarta, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos didėtų. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).  Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos. 

„Šios lėšos leis realiai padidinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Papildomas lėšas gydymo įstaigos pradės gauti jau nuo ateinančių metų sausio ir jau atsiskaitydamos darbuotojams už šį mėnesį įstaigos turės daugiau lėšų darbo užmokesčiui“, – sako Simona Adamkevičiūtė, VLK Ekonomikos departamento direktorė.   

Didžiausias kainų didinimo koeficientas (daugiau nei 7 proc.) numatytas pagal ligų prevencijos programas teikiamoms, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos,  pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti.  

Paslaugų kainų didinimo koeficientas apskaičiuotas remiantis sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis apie paslaugoms teikti reikalingas sąnaudas, taip pat įvertinus 2023 m. biudžeto projekto duomenis.   

Pasak S. Adamkevičiūtės, Finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje numatyta, kad ateinančiais metais šalyje vidutinis darbo užmokestis (bruto) turėtų augti 8 proc. Tam, kad jau nuo ateinančių metų pradžios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis augtų ne mažesniu procentu, pasiūlyta jau šiais metais dar kartą didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. 

Nepertraukiamą kitų metų finansavimą garantuotų PSDF biudžeto ir jo rezervo rizikos valdymo dalies lėšos. 

Statistinė informacija apie gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje čia.  

VDI primena apie pražūtingą elektros srovės poveikį

 Skaudi nelaimė įvyko pirmadienį, Naujojoje Vilnioje. Gelbėdamas paauglį buvo sunkiai sužalotas ir vėliau ligoninėje mirė greitosios pagalbos vairuotojas. Kai nukentėjo paauglys, kurį skubėjo gelbėti medikai, nebuvo atjungta įtampa linijoje, taigi darbuotojas pats patyrė iškrovą.

Darbuotojas, vykdydamas savo pareigą, gelbėdamas gyvybę, galimai manė, kad aplinka yra saugi. Tokia didelės kinetinės energijos trauma retai baigiasi laimingai. Nors darbuotojas susižeidė netiesiogiai dirbdamas su elektros srove, tačiau bet kokiu atveju darbo metu žuvo nuo elektros srovės pavojaus.

Įvykį tiria atitinkamos tarnybos, VDI taip pat pradėjo tyrimą dėl galimų saugos reikalavimų darbe pažeidimų.

 Nelaimingi atsitikimai darbe dėl elektros srovės poveikio – dažniausiai mirtini

 VDI ragina įmonių vadovus ir darbuotojus būti budresnius, mat mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dėl elektros srovės poveikio nemažėja. Šiais metais jau įvyko keli tragedija pasibaigę tokio pobūdžio nelaimingi atsitikimai darbe. Neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nuo elektros srovės poveikio šią savaitę vėlgi netekome vieno darbuotojo.

 Elektros srovės pavojus dažnai tinkamai neįvertinamas

 Daugumos tokių – nelaimingų – atsitikimų darbe priežastys – netinkamas darbų organizavimas ar darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumas. Šią savaitę įvykusi skaudi nelaimė tik patvirtino, kad aplaidumas neišvengiamai lemia itin skaudžias, šiuo atveju – mirtinas, pasekmes.

Prieš vykdant didelio pavojaus darbuotojo sveikatai ir gyvybei keliančius darbus privalu įvertinti visas esamų ir galimų pavojų keliamas rizikas. Itin svarbu numatyti ir įgyvendinti adekvačias prevencines priemones. „Svarbu, kad visi atsakingi asmenys, nuo kurių pareigų vykdymo ar nevykdymo dažnai priklauso kitų darbuotojų sveikata ir gyvybė, padarytų viską, kad darbo vietose, kur susiduriama su elektros srovės pavojumi, būtų dirbama saugiai. Darbdavio įgalioti asmenys, vadovaudamiesi darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, privalo užtikrinti nuolatinę darbų vykdymo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę“, – situaciją komentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

 Kur ieškoti informacijos apie darbų saugos vykdymą

VDI yra parengusi išsamias metodines rekomendacijas apie tokių darbų saugaus vykdymo ypatumus, visą informaciją rasite toliau nurodytuose dokumentuose: Darbai arti elektros oro linijų, Saugaus rankinių elektrinių įrankių naudojimo metodinės rekomendacijos, Įvykių darbe, kai darbuotojas patiria žalą sveikatai dėl pastato griūties, sprogimo arba elektros srovės poveikio, tyrimo metodinės rekomendacijos.

 Inspekcija geranoriškai įspėja būti budrius tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Tik bendromis visų pastangomis, kartu vykdant tinkamą nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, saugiai atliekant darbus, sulauksime permainų – išvengsime tokių skaudžių ir beprasmių žūčių darbe.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

mob. 8 612 29 596

Konsultuojame

El. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., raštu ir VDI Facebook paskyroje

Telefonu (8 5) 213 9772  (I–IV 9.00–15.00, V 9.00–14.00, pertrauka 12.00–13.00)

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750

Mobiliojoje programėlėje „Žinok teises“