Spalio 26 d., 10:00 – 13:00, Holiday inn viešbutyje bei nuotoliniu būdu vyks Europos 2020-2022 m. saugių darbo vietų kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ baigiamoji konferencija. Konferencijos programa čia:

• TDO. LPSK dviejų dienų konferencijoje dėl Tarptautinės darbo organizacijos naujausios konvencijos Nr. 190, nukreiptą prieš prievartą ir priekabiavimą darbe, ratifikavimo dalyvavo aukštų politikų, socialinės srities ir teisės specialistų, profesinių sąjungų aktyvistų. Be 190-osios aptartos ir dvi į fundamentalių konvencijų sąrašą naujai įtrauktos konvencijos dėl saugos ir sveikatos darbe (fundamentalios TDO konvencijos laikomos prioritetinėmis ir siekiama jų visuotinio ratifikavimo). Visą konferencijos apžvalgą galite rasti čia (liet.), interviu su TDO ekspertu V. H. Ricco apie Lietuvai reikiamas ratifikuoti TDO konvencijas skaitykite čia (liet.), tarptautinis kontekstas dėl 190-osios ratifikavimo – čia (angl.).

• Baltarusija. Nepriklausomoms profsąjungoms Baltarusijoje niekada nebuvo lengva, spaudimą vienu ar kitu būdu jos jusdavo visada. TDO nuo neatmenamų laikų yra užvedusi bylą dėl Baltarusijos valdžios veiksmų, kuriais pažeidžiamos jų teisės. Tačiau dabar jos sunaikintos tiek juridine prasme – panaikintos jų kaip juridinių asmenų registracijos, tiek žmogiškųjų resursų prasme – daugybė  profsąjungų lyderių kalinami. Likusieji vis tiek dar bando tęsti darbus, kiek tai įmanoma esant dabartinei padėčiai. Tai – nepaprastai sunku ir pavojinga. Daugiau apie situaciją Baltarusijoje skaitykite čia (liet.).

• Priverstinis darbas. EK pasiūlė, kad ES rinkoje būtų uždrausti produktai, pagaminti naudojant priverčiamąjį darbą. Pasiūlymas būtų taikomas visiems produktams, t. y. ES pagamintiems produktams, skirtiems vidaus vartojimui ir eksportui, ir importuojamoms prekėms, o ne konkrečioms bendrovėms ar pramonės šakoms. Šis visapusiškas požiūris svarbus, nes priverčiamąjį darbą dirba apie 27,6 mln. žmonių. Daugiau – čia (liet.).

• JAV. Anot „Gallup”, JAV gyventojų jungimasis į profesines sąjungas pasiekė pastarųjų dešimtmečių piką ir yra didžiausias nuo 1965 m. Nustatyta, kad narystė profesinėse sąjungose ypač didėjo tarp jaunų, aukštąjį išsilavinimą turinčių amerikiečių. Net 71% JAV piliečių teigia esantys profesinių sąjungų nariais, o 40% darbuotojų tiki, kad jų narystė ypač reikšminga. Daugiau – čia (liet.).

• Krizė. „Darbuotojai yra šios krizės aukos, o jiems didinami atlyginimai nėra infliacijos priežastis. Darbdaviai, vyriausybės ir Europos Sąjunga yra atsakingi už tai, kad būtų imtasi skubių priemonių ir vertinant pragyvenimo išlaidų augimą, būtų užtikrintas atlyginimų didinimas ir skubi pagalba sunkumus patiriančioms šeimoms“, – EFFAT generalinėje asamblėjoje teigė K. Braganson. Daugiau – čia (liet.).

• ITUC. Pasaulio bankas (PB) paskelbė Socialinės apsaugos ir darbų kompasą. Nors Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) sveikina jo pasirodymą ir pati universalią socialinę apsaugą laiko savo ilgamečiu prioritetu, vis tik ji atkreipia dėmesį į keletą kritikuotinų Kompaso aspektų. Vienas jų – PB socialinės apsaugos konceptas nutolsta nuo Tarptautinių darbo standartų ir yra siauresnis, be to, ITUC kritikuoja itin didelę reikšmę teikiamą privatiems finansams, tai, kad savanoriškos privačios taupymo schemos pateikiamos kaip „alternatyva“, o ne papildas valstybės socialinei apsaugai, bei kita. Plačiau skaitykite čia (angl.).

 LPSK informacija čia:

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė socialiniams darbuotojams įteikė 14 padėkų.

                                                                                                                                 

Šiandien, rugsėjo 27-ąją, Lietuvoje minint socialinių darbuotojų dieną, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė įteikė „Gerumo žvaigždę“ ir 14 padėkų įvairiose šalies savivaldybėse dirbantiems socialiniams darbuotojams. 

„Dėkoju jums už kilnų ir atsakingą darbą, kurį kasdien uoliai dirbate, pasirūpindami ir mažiausiu, ir vyriausiu Lietuvos žmogumi. Jūs tyliai kuriate reikšmingus pokyčius ir padedate žmonėms keisti jų gyvenimus ištiesdami profesionalios pagalbos ranką pažeidžiamiausiems, tapdami artimiausiais vienišiems. Ieškote sprendimų ir padedate įveikti sunkiai sprendžiamas problemas, neprarandate jautrumo, kantrybės ir ryžto“, – įteikdama „Gerumo žvaigždę“ ir padėkas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė padėkojo už susitelkimą per COVID-19 pandemiją, profesionalumą ir geranoriškumą šalį užklupus ekonominiams sunkumams: „Jūs esate pavyzdys, kaip drauge kurti vieningą bendruomenę, telkti bendraminčius ir bendražygius pastebint esantį šalia: vaiką, senolį ar tą, kuris palaužtas sunkumų“.  

Renginio metu „Gerumo žvaigždė“ įteikta Sauliui Liekiui, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui, pasižyminčiam išskirtiniu iniciatyvumu ir principingumu, atstovaujant socialinių darbuotojų interesus. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacija – viena stipriausių Lietuvoje, o narių skaičius nuolat auga. Su kolegomis S. Liekis nuolat dalinasi socialinio darbo aktualijomis, yra ne vienos pilietinės socialinių darbuotojų akcijos iniciatorius.

Pasižymėjimo ženklas „Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje. 

Šiemet ministrė M. Navickienė socialiniams darbuotojams įteikė 14 padėkų. Jas gavo:
•    Danutė Barusevičienė, LSMU Kauno ligoninės socialinė darbuotoja, 
•    Aurelija Bilvinienė, Raseinių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, 
•    Giedrė Gasparavičienė ir Virmanta Kvedarienė, dirbančios Panevėžio Jaunuolių dienos centro socialinėmis darbuotojomis, 
•    Valerija Grigorjeva, Zarasų socialinės globos namų socialinė darbuotoja, 
•    Daiva Ivanauskaitė, Dienos centro „Šviesa“ vyriausioji socialinė darbuotoja, 
•    Inga Jankauskienė, Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, 
•    Jolanta Kalinauskienė, Šiaulių r. savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos specialistė socialiniam darbui, 
•    Rita Kuginienė, Biržų rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, 
•    Miglė Maniušytė, Fabijoniškių socialinių paslaugų namai, direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui, 
•    Violeta Medelienė, ,,Vilniaus lakštingalos namai“ socialinė darbuotoja, 
•    Aušra Ravaitienė, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus seniūnijose vyresnioji socialinio darbo organizatorė,  
•    Irena Senkutė, Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė, 
•    Eva Voišnis, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų namuose skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Socialinis darbuotojas – viena jauniausių profesijų Lietuvoje. Socialiniai darbuotojai Lietuvoje pradėti rengti nuo 1991 metų, tačiau tik 2008 metais buvo apibrėžtos Socialinio darbo studijų krypties reglamente reikalingos kvalifikacijos bei kompetencijos. 

Aiškus socialinio darbuotojo profesinis identitetas svarbus ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam socialiniam darbuotojui, nes tik savimi pasitikintis, motyvuotas, kompetentingas specialistas gali teikti kokybiškas socialines atsižvelgiant į klientų poreikius. 

Praėjo jau 28-eri metai, kai mokslus baigė pirmoji Lietuvos kvalifikuotų socialinių darbuotojų karta. Per šį laiką socialinis darbas susiformavo, kaip savarankiška, unikali profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę ir netgi tradicijas, pavyzdžiui, švęsti Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, kuri Lietuvoje oficialiai minima nuo 2004 m. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad socialinis darbas šalyje būtų matomas ir vertinamas, o socialinių paslaugų srities darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, prilygtų kitų, prestižinėmis laikomų profesijų atstovams, įgytų ir išlaikytų žmonių pasitikėjimą, būtų aktyvūs ir iniciatyvūs.

Siekdami populiarinti socialinio darbo profesiją ir norėdami įkvėpti jaunuolius rinktis socialinio darbo studijas, šiemet ministerija startavome su nauja socialine inciatyva „Pasimatuok socialinio darbuotojo profesiją“. Šalies gimnazijos kviečia socialinius darbuotojus į mokyklas, kad vyresnių klasių moksleiviai iš arčiau galėtų susipažinti su socialinio darbo profesija bei patirti, ką reiškia būti socialiniu darbuotoju.

Kokybiškų socialinių paslaugų teikimas neatsiejamas nuo profesionalaus socialinių paslaugų srities darbuotojų atliekamo darbo, todėl tam, kad būtų teikiamos paveikios paslaugos, jas teikiantys specialistai turi patys jaustis orūs savo darbe. 

Siekdama socialinio darbo kaip profesinės veiklos ir socialinio darbuotojo kaip specialybės prestižo stiprinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, kurie buvo priimti pernai – 2021 m. gruodžio mėn. ir kuriuose įtvirtinta, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai. Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir (ar) išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinanti socialinę kaitą, gerinanti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti socialinę įtrauktį ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.

Ministerijos turimais duomenimis, šalyje dirba daugiau kaip 14 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie 5 tūkst. – socialiniai darbuotojai (beveik 3 tūkst. jų dirba savivaldybių biudžetinėse įstaigose).