• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2018 spalio 10

Š. m. spalio 2 - 3 d. Briuselyje vyko EPSU ( European Public Service Union) 49-as Sveikatos ir socialinių paslaugų Vykdomojo komiteto  ir Socialinių paslaugų darbo grupės posėdžiai ,kuriuose Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą ( LSADPS)  atstovavo LSADPS Valdybos narys, Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Davainis. 

EPSU 49-ąjame Sveikatos ir socialinių paslaugų vykdomojo komiteto posėdyje, vykusiame š.m. spalio 2 d. buvo renkama komiteto prezidentė. Iš komiteto prezidento pareigų pasitraukus Dr. Margret Steffen iš Ver.di profesinės sąjungos į jos vietą buvo išrinkta Maryvonne Nicolle iš CFDT Santé-Sociaux (Prancūzija) profesinės sąjungos – buvusi komiteto viceprezidentė. Nauju EPSU Sveikatos ir socialinio paslaugų vykdomojo komiteto viceprezidentu buvo išrinktas Razvan Gae, iš SANITAS (Rumunija) profesinės sąjungos.

Komiteto posėdyje buvo aptariami klausimai susiję su 2019 m. birželį vyksiančiu EPSU kongresu „Kova už ateitį visiems“ bei Europos sveikatos diena, kuri bus minima 2019 balandžio 7 d. bei paliesta tais pačiais metais vyksiančių Europos parlamento rinkimų tema.

Taipogi buvo nagrinėjamas „skaitmenizacijos“ poveikis sveikatos priežiūros darbuotojams, kaip profesinės sąjungos gali naudoti kolektyvines derybas, siekdamos išlaikyti ir gerinti darbo sąlygas viešųjų paslaugų skaitmeninės pertvarkos kontekste.

Diskutuota apie EPSU sekretoriato, koordinuojant kolegas iš UNISON (Jungtinė Karalystė), ir SIPTU (Airija) profesinių sąjungų, parengtą koncepciją ”EPSU kaip Europos balsas sveikatos priežiūros padėjėjams / sveikatos priežiūros paramos darbuotojams“.

LSADPS informacija

Antradienis, 2018 spalio 02

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetu š.m. lapkričio 29–30 d. organizuoja 6-ąją nacionalinę užkrečiamųjų ligų konferenciją, kuri vyks Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, M.K.Čiurlionio g. 21., Vilnius.

Konferencijoje bus aptariamos vakcinomis valdomos infekcijos, zoonozės ir antimikrobinis atsparumas, užkrečiamųjų ligų diagnostika, sveikatos raštingumas ir užkrečiamųjų ligų socialinės determinantės, ŽIV/AIDS ir susijusios infekcijos  (lytiškai plintančios infekcijos, virusiniai hepatitai, tuberkuliozė).

Maloniai  kviečiame aktyviai registruotis į konferenciją ir visus norinčius teikti pranešimų tezes, kurios bus įtrauktos į konferencijos leidinį ir/arba programą.

Pranešimų tezių galutinė pateikimo data – spalio 31 d. Daugiau informacijos apie tezių pateikimą ir reikalavimus rasite čia.

Renginys skirtas medicinos gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), visuomenės sveikatos specialistams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), savivaldybių gydytojams.

Taip pat kviečiame lengvatinėmis sąlygomis registruotis į konferenciją sveikatos mokslų studentus, rezidentus ir asmenis, norinčius teikti pranešimų tezes

http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/kvieciame-registruotis-i-6-aja-nacionaline-uzkreciamuju-ligu-konferencija-vilniuje

ULAC informacija

Antradienis, 2018 spalio 02

Š. m. spalio 5 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga organizuoja Įgaliotinių tarybos posėdį - konferenciją, kuris vyks viešbutyje "Europa City Vilnius" , Jasinskio g. 14, Vilniuje. Konferencijos pradžia - 11 val., dalyvių registracija - 10.30 val.  Konferencijos darbotvarkę galite rasti čia.

LSADPS informacija

Ketvirtadienis, 2018 rugsėjo 27

     

 Mieli socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, rugsėjo 27-ąją minime socialinių darbuotojų dieną.

Šia proga patys gražiausi žiedai, patys nuoširdžiausi linkėjimai ir didžiausia padėka Jums, mielieji, už širdies šilumą ir nuoširdų darbą.
Profesinės šventės proga nuoširdžiai sveikinu  Jus visus ir dėkoju  už kantrybę, kūrybišką požiūrį į savo darbą ir atsakomybę už žmogų. Jūs visada arčiausiai tų, kuriems labiausiai reikia užuojautos, šilumos ir supratimo. Jūs geriausiai suprantate žmonių problemas ir galite profesionaliai padėti jas spręsti. 
Linkiu nepavargti kasdienybės rūpesčiuose ir toliau dalintis tuo, ką turite geriausio ir gražiausio. Linkiu išsaugoti žmogiškumą, gerumą bei nuoširdumą ir dovanoti šias vertybes siekiantiems įveikti gyvenimo sunkumus.
Už visą kitiems suteiktą gėrį ir džiaugsmą lai būna Jums atlyginta asmenine laime ir sėkme!

Su Jūsų švente, mielieji!

 

                                                                                                                                                                                                Aldona Baublytė

                                                                                                                                                                       Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės

                                                                                                                                                                                             sąjungos pirmininkė

                                                                                                                                                                                                  

                                                                                               
                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                  

Antradienis, 2018 rugsėjo 25

LIETUVOS SVEIKATA

Modesta Kuprijevskaitė

2018.09.21

„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.

Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.

Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
 
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
 
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
 
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
 
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
 
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.

„Mūsų šeimos gydytojai yra labai geri ir ištvermingi žmonės. Kiek ant jų bekrautum, tiek jie ir veža – nesvarbu, ar kamuoja perdegimo sindromas, ar užklumpa ligos“, - sako Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė. Panašu, kad šeimos gydytojams ir toliau teks gyventi apsišarvavus ištverme bei kantrybe, nes sveikatos apsaugos struktūrinėje reformoje žadėtų pokyčių dar teks palaukti.

Anot šeimos gydytojų, jau ilgą laiką jie dūsta nuo popierizmo, tačiau veiksmų, kaip to išvengti atsakingos institucijos nesiima.

Visai ne prioritetas?
Šeimos medicinos plėtra, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, - viena pagrindinių sistemos reformos krypčių. Žadama stiprinti šeimos gydytojų padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Tomos Kundrotės nuomone, šeimos gydytojai pagerėjimo vis dar nejaučia ir yra klaidinami nežinomybėje. „Nuo pat mūsų Sąjungos įkūrimo, vis dar nėra įgyvendinta tai, ko mes tikimės. Žadama, kad bus stiprinama šeimos gydytojų pozicija, tačiau ji graži tik dokumentuose. Kad ir kiek būtų prašoma mažinti biurokratiją, į tai vis tiek nėra atsižvelgiama. Be to, planuojama plėsti mūsų darbo apimtis, vadinasi, bus užkraunama dar daugiau papildomų funkcijų. Higienos instituto duomenimis, gydytojams ir taip jau tenka maždaug keturiasdešimt pacientų per darbo dieną – tai nėra normalu. Tikrosios vizijos, kaip spręsti šeimos medicinos problemas, paprasčiausiai nėra.“
 
Tai, jog šeimos medicina – visai ne prioritetinė, pasidaro aišku ir pasižiūrėjus į šiai sričiai skiriamą finansavimą. „Nuo gegužės pirmosios pirminės sveikatos priežiūrai skirti didesnį PSDF biudžeto lėšų procentą negu stacionarinėms sveikatos priežiūros paslaugoms buvo gražus gestas. Tačiau to tikrai neužtenka norint pagrįsti, kad ši sritis yra prioritetinė. Šeimos medicinai skiriamas finansavimas nesiekia net aštuoniolikos procentų, nors buvo žadama, kad sieks dvidešimt“, - pastebi A.Baublytė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto lektorius Valerijus Morozovas: „Kad ir ką sakytų ministerija apie orientavimąsi į pirminę asmens sveikatos priežiūrą, tai yra netiesa. Šeimos medicinai tenkantis finansavimas bėgant metams tik mažėja. Tai pasakius ministrui, jis lieka labai nepatenkintas ir tuoj pat puola aiškinti, kiek milijonų skirta pirminiam lygiui. Gal ir taip, tačiau skiriamas procentas kasmet vis tiek mažesnis ir mažesnis“.
 
Dūsta nuo popierizmo
T.Kundrotė pastebi, kad jau ilgą laiką viena pagrindinių problemų išlieka tai, jog šeimos gydytojai dūsta nuo popierizmo. Su šia nuomone sutinka ir V.Morozovas: „Mes, šeimos gydytojai, teikiame nežmonišką kiekį paslaugų, kurios neturi nieko bendro su pagrindinėmis pareigomis: sveikatos užtikrinimu, ligų gydymu ar mirtingumo mažinimu. Mums primetami darbai, kuriuos tiesiog patogu numesti šeimos gydytojui. Pagal dabartinę sistemą, viskas sumetama tarsi į šiukšlių dėžę. Mes bandome atsikratyti to popierizmo – tiek medicininio, tiek visiškai nemedicininio.“
 
Dar viena problema – šeimos gydytojas dirba ne tik raštininku, bet ir socialiniu darbuotoju. „Sveikatos reformą būtina susieti su socialinių paslaugų paketu. Pavyzdžiui, kaimuose, kur yra tik vienas šeimos gydytojas, atstumai yra dideli, o kai kurie pacientai yra nemobilūs, gydytojas pas tuos pacientus turi vykti pats. Kiek tokių vizitų per dieną galima padaryti? Labai pasistengus, nuo penkių iki dešimt? Per tą laiką galima priimti keturiasdešimt pacientų kabinete. Tai yra visiškai neracionalu. Ši funkcija tikrai nepriklauso šeimos gydytojui ir ją turėtų atlikti socialinis darbuotojas“, – teigia T.Kundrotė.
 
Vos du realūs žingsniai
Sveikatos sistemos reformos įgyvendinimo žingsniai – griežtai sustyguoti ir kai kurie jų jau turėjo tapti realybe. Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, ar viskas vyksta pagal planą, ji patikino, kad reformos projektus stengiamasi vykdyti taip, kaip numatyta. „Ministerija stengiasi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami numatytu laiku ir kokybiškai. Tačiau projektai rengiami vadovaujantis galiojančiomis procedūromis. Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos sritis yra itin jautri ir paliečia kiekvieną žmogų, tad visi projektai turi būti gerai išdiskutuoti su suinteresuotomis pusėmis, o kartais juos tenka tobulinti“, - teigia ji.
 
T.Kundrotė visgi svarsto, kad ištesėti šeimos gydytojams skirtus pažadus laiku vargu ar pavyks. „Reformoje numatyti tikslai ir jiems įgyvendinti skirtos priemonės yra realistiškos, tačiau nerealistiški yra įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, eilių įstatymas jau turėtų pradėti veikti kitų metų sausį, tai yra jau po kelių mėnesių. Apie įgyvendinimo priemones kalbama seniai, tačiau praėjo metai ir beveik niekas nepadaryta. Įgyvendintas tik nuotolinių konsultacijų sukūrimas ir persvarstoma Šeimos gydytojo norma. Tai – vos du realūs žingsniai. Visa kita yra tik kalbų ir svarstymų lygmenyje“, - teigia T.Kundrotė.