• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2019 sausio 09

 

38,74 euro – tokio dydžio minimalią mėnesinę privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką nuo sausio turi mokėti gyventojai, kurie užsiima tik savarankiška veikla bei tie, kurie šią įmoką turi mokėti patys.

Nuo 2019 m. pradžios pasikeitė minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, dabar, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas ir mokesčius, popieriuje ji siekia 555 eurus. Pajamoms nuo šiol taikomas 6,98 proc. PSD tarifas, tai pat keičiasi savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifai.

„Sodra“ primena, jog tie gyventojai, kurie nesimoko, nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis ir nedirba bei nėra registravęsi Užimtumo tarnyboje, minimalią PSD įmoką – 38,74 Eur – turi sumokėti savarankiškai iki einamojo mėnesio pabaigos. To nepadarius jiems gali tekti padengti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas ir taip pat kaupiasi PSD įmokų skola. 

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2019 sausio 07

Sausio 4 d. įvyko trečiasis Vyriausybės sudarytos komisijos dėl viešojo sektoriaus finansavimo posėdis. Pateiktos keturios prezentacijos apie situaciją bendrai viešajame sektoriuje ir atskirai sveikatos apsaugos, kultūros ir socialinės apsaugos srityse.

Anot Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės, šie duomenys komisijos nariams nebuvo atsiųsti iš anksto, į tokią gausybę informacijos ir skaičių įsigilinti, juos suprasti, pakomentuoti ar pateikti poziciją tiesiog nebuvo įmanoma.

Tuo tarpu praeitame posėdyje prašytų skaičių, – kiek atskiruose sektoriuose dirba darbuotojų pagal pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų grupes, – posėdyje nebuvo pateikta.

Kalbant apie biudžetinio sektoriaus darbuotojų pareiginių algų bazinio dydžio nustatymą linkstama link to, kad jis turįs būti nustatytas tam tikra formule, kuri dar nebuvo pasiūlyta. I. Ruginienės teigimu, neaišku, koks ateityje šiame procese tuomet bus profesinių sąjungų vaidmuo, jeigu derybų dėl minėto dydžio lyg ir nebereiks. Diskusijos šiuo klausimu dar bus tęsiamos.

Posėdyje taip pat informuota, kad jau sausio 18 d. ketinama pristatyti Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektą. Šį dokumentą Vyriausybės komisija Seimui turi pateikti iki kovo 10 d.

Sausio 9 d. Vyriausybėje numatyta apskritojo stalo diskusija viešojo sektoriaus finansavimo ir efektyvumo didinimo klausimais. Joje dalyvaus Vyriausybės vadovas ir nariai, ekonomikos ekspertai, profesinių sąjungų atstovai. Diskusijoje planuojama aptarti šias temas:

  • Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų lygis: kur esame ir ko siekiame?
  • Darbo viešajame sektoriuje apmokėjimo susiejimas su rezultatais.
  • Viešojo sektoriaus efektyvumas: galimybės ir rizikos.

Posėdyje prostatytos prezentacijos:

Viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo sistemos tobulinimas ir atlyginimų didinimo gairės;

Efektyvumo didinimas kultūros srityje;

Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis;

Siūlymai dėl galimų vidinių rezervų ir efektyvumo didinimo sveikatos apsaugos srityje.

LPSK informacija

Penktadienis, 2019 sausio 04

2017 M. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDOS PADIDĖJO 6 PROC.

Einamosios sveikatos priežiūros išlaidos 2017 m. sudarė 2,7 mlrd. EUR ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 142 mln. EUR, arba 5,5 proc., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2017 m. vidutiniškai buvo išleista 960,2 EUR, tai 63 EUR (7 proc.) daugiau nei 2016 m. ir 125,8 EUR (15,1 proc.) daugiau nei 2015 m.

2017 m. einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,4 proc. (2016 m. – 6,6 proc.) bendrojo vidaus produkto.

Daugiau nei trečdalis (34,7 proc., arba 943,6 mln. EUR) sveikatos priežiūros išlaidų teko ligoninėms. Šios išlaidos, palyginti su 2016 m., padidėjo 40,4 mln. EUR, arba 4,5 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems medicinos prekių tiekėjams (vaistinėms, optikoms ir kt.) teko 28,7 proc. (779,7 mln. EUR) einamųjų išlaidų ir, palyginti su 2016 m., jos padidėjo 1,3 proc. Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigoms teko 631 mln. EUR, arba 23,2 proc. sveikatos priežiūros išlaidų. Tai 77,6 mln. EUR, arba 14 proc. daugiau nei 2016 m. Daugiau informacijos galite skaityti čia.

Statistikos departamento informacija

Trečiadienis, 2018 gruodžio 19

LSADPS informacija

Pirmadienis, 2018 gruodžio 17

Seimo nariai apsisprendė ir pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, nustatyti kriterijus paslaugų įtraukimui į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą. Šie kriterijai nustatyti pirmą kartą ir padės išvengti neaiškumų priimant sprendimus dėl paslaugų kompensavimo.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, tai yra didelis žingsnis pirmyn, užtikrinantis didesnį sistemos skaidrumą, o žmonėms – dar daugiau nemokamų jiems būtinų gydymo paslaugų.

 „Taigi nuo šiol sprendžiant, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bus vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Juk paslaugos turi būti apmokamos racionaliai ir vadovaujantis nustatytais standartais, nepaliekant vietos interpretacijoms. Tad vertinant paslaugas bus atsižvelgiama į jų veiksmingumą, patvirtintą medicinos mokslo įrodymais. Veiksmingos paslaugos bus įtraukiamos į kompensavimą prioriteto tvarka, atsižvelgiant į jų poveikį ligoms ir būklėms, kurios lemia didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, šalies sveikatos rodikliams, o taip pat pacientų išgyvenamumui, darbingumui, neįgalumui bei gyvenimo kokybei“, - sako ministras A. Veryga.

Anot jo, PSDF lėšomis būtų apmokamos tik efektyvios, kokybiškos ir saugios gydymo paslaugos ir užtikrinamas jų prieinamumas bei racionaliai naudojamos valstybės lėšos. Šios naujovės įsigaliotų ateinančiais metais, tad dabartiniame PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąraše, kur nurodytos visos būtiniausios paslaugos, nežymūs pakeitimai atsirastų tik 2019 metais.

 Taip siekiama užtikrinti, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, kokybiškos ir nustatytus reikalavimus atitinkančios gydymo paslaugos. Žinoma, taip siekiama didinti ir pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema plačiąja prasme. Tuo tikslu, tobulinant teisinį reglamentavimą, sudaromos sąlygos atsakingoms institucijoms paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius ir aiškius kriterijus. Taip būtų užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.

Iki šiol PSDF lėšomis apmokamos gydymo paslaugos buvo įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybos nuomones. Tačiau nuo kitų metų numatyta demokratinė paslaugų įtraukimo į kompensavimą procedūra, kai savo siūlymus galės teikti universitetų ligoninės ir sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos, o pagrindinius sprendimus priims sveikatos apsaugos ministro patvirtintas 12 narių komitetas, kurio pusę sudarys valstybės tarnautojai, o likusią dalį – medikai ir pacientai.

 

Šaltinis : SAM Spaudos tarnyba

Į viršų