• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2018 spalio 24

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Vyriausybę klausdama, kaip pasikeitus didelei daliai mokestinių teisės aktų nuo 2019 m. bus indeksuojamas darbuotojų darbo užmokestis užtikrinant, kad darbuotojų po mokesčių gaunama alga nesumažėtų.

Klausta, kaip bus perskaičiuojami prie atlyginimo skiriami priedai (priemokos) ir darbo užmokestis už atliekamą papildomą darbą, kaip ketinama užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kaip bus perrašomos darbo sutartys, kaip bus vykdomos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, darbo apmokėjimo sistemos nuostatų keitimas ir pan.

Publikuojame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą.

 

Dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo

 

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 str. 4 d. numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Minimas darbuotojo bruto darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 str. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Paminėtina, kad jeigu darbo apmokėjimo sistemoje, kuri privaloma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra numatyti tam tikri darbo užmokesčio dydžiai eurais, tai, įgyvendinant Įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, turėtų būti keičiamos darbo apmokėjimo sistemos nuostatos prieš tai atliekant informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso 206 str. nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 206 str. numatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: <…> 3) dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties; <…>. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.

Papildomai paaiškiname, kad jei darbo sutartyje numatyta, kad papildoma darbo užmokesčio dalis, apskaičiuojama kaip procentas nuo pagrindinio atlyginimo, tai šio procentinio dydžio keisti nereikia, nes keičiantis pagrindinei darbo užmokesčio daliai, keisis ir papildoma jos dalis. Jei papildoma darbo užmokesčio dalis mokama kaip fiksuota suma, tai ši suma turi būti perskaičiuota, ją padidinant 1,289 karto.

Jeigu tam tikra papildoma darbo užmokesčio dalis yra apskaičiuojama kaip, pvz.,  procentas nuo darbuotojo asmeninių pardavimų (bendrovės produktų sumos), tai nuo asmeninių pardavimų apskaičiuota papildoma darbo užmokesčio dalis eurais taip pat turėtų būti padidinama 1.289 karto siekiant užtikrinti tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. darbuotojo neto darbo užmokestis nesumažėtų dėl draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.

Analogiška situacija būtų ir su darbo apmokėjimo sistemoje numatytomis ketvirčio ir metinėmis premijomis, kurių dydžiai priklauso nuo įmonės finansinių rodiklių. Apskaičiuotas darbuotojui premijų dydis eurais turėtų būti padidinamas 1.289 karto.

Atkreiptinas dėmesys, kad kilus neaiškumams dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo, visais atvejais reikia laikytis principo, kad neto darbo užmokestis darbuotojui negali sumažėti.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2018 spalio 22

VDI 2018-09-28 išaiškinimas  " Dėl naujovių  keičiant darbo sutarties sąlygas" , susijęs su LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu, kuriuo valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokos bus perkeliamos darbuotojui nuo 2019-01-01

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna nemažai paklausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (įstatymas) pakeitimu, kuriuo valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokos yra perkeliamos darbuotojui. Klausimai VDI dažniausiai siejasi su darbo sutarties sąlygų pakeitimu.

Kaip žinia, šis įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Iki jo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio „Sodros“ įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį (ikimokestinį darbo užmokestį arba populiariai tariant, atlyginimą popieriuje). Perskaičiuojant šis užmokestis padidinamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeičiama darbo sutartis su darbuotoju – be išankstinio jo sutikimo. Perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo kitų metų sausio 1 d.

Ankstesnis, iki šio įstatymo pasikeitimo įsigaliojimo buvęs darbuotojo neto darbo užmokestis (darbuotojo realiai gaunamas atlyginimas už darbą, jau atskaičius visus susijusius mokesčius, arba, populiariai tariant, „atlyginimas į rankas“) negali sumažėti dėl atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo „Sodros“ įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

Kaip jau buvo minėta, dėl įstatymu pakeitimu padidinto atlyginimo popieriuje keičiant darbuotojų darbo sutartis, darbuotojų sutikimai nėra būtini. Tačiau visais atvejais darbuotojai prieš protingą terminą turi būti informuoti apie būsimus pasikeitimus.

Jeigu perskaičiuojant darbo užmokestį kyla neaiškumų dėl darbo užmokesčio nustatymo (apvalinimo), VDI specialistų nuomone, darbo užmokesčio dydis turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai. Dar sykį pabrėžtina, kad keičiant darbo sutartis darbuotojo atlyginimas į rankas negali mažėti. Tuo atveju, jeigu darbuotojui buvo sumažintas jo gaunamas darbo užmokestis, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Šios darbo ginčų komisijos veikia prie VDI teritorinių skyrių.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog keičiasi darbuotojo darbo užmokestis, paminėtina, kad darbdaviai turėtų peržiūrėti ir darbo apmokėjimo sistemas, jeigu jose numatyti dydžiai pateikiami eurais.

Penktadienis, 2018 spalio 19

                      Š.m. spalio 26-27 d. VU MF KMI  neurologijos ir neurochirurgijos klinika ir Lietuvos insulto asociacija organizuoja mokslinę praktinę konferenciją  "Insultas slaugytojų praktikoje".

Konferencija vyks konferencijų centre " Bačkonys". Ši konferencija skirta visuomenės  sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams, bendrosios ir specialiosios praktikos bei bendruomenių slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, reikalinga išankstinė registracija el. paštu : Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. . Bus išduodami 9 val. VU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Konferencijos programą galite rasti čia. 

LSADPS informacija

Trečiadienis, 2018 spalio 17

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30% mūsų šalies gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Tai – vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Valdantieji tikina, kad imasi priemonių skurdui mažinti, tačiau esą statistikoje jos bus matomos tik 2019 ir 2020 m.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo šalies įstojimo į ES: skurdo rizikos suma siekė 307 Eur, o beveik ketvirtadalis lietuvių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos. Toks rodiklis – absoliutaus skurdo riba – yra naujas, atsirado jis nuo 2017 m.: tais metais ši riba apsistojo ties 238 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 500 Eur šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas skelbia, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., skurdo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. Daugiau ties skurdo riba gyvenančių žmonių ES yra tik Bulgarijoje (38,9%), Graikijoje (34,8%) ir Rumunijoje (35,7%). ES vidutinis ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius sudaro 22,5%.

Nors skurdo sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis (bent jau emociškai), egzistuoja speciali tyrimo metodika: skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60% šalies vidurkio. Pastaruoju metu smarkiai išaugo ir vieno suaugusiojo, auginančio vaikus, ir daugiavaikių šeimų skurdas – pastarųjų skurdo rizikos lygis padidėjo net 12 procentinių punktų. 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 65-erių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – naujausi duomenys rodo, kad 2017 m. senatvės pensininkų skurdas siekė 36,7% ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 6 procentiniais punktais.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo keli įstatymų pakeitimai, kurie galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo, pvz., išaugo valstybės remiamos pajamos. Nuo 2018 m. įtvirtinti pakeitimai, kurie leidžia 15–35% darbo užmokesčio ir vaiko pinigų neįskaičiuoti į vidutines šeimos pajamas, jei šeima prašo piniginės socialinės paramos ar kompensacijų.

Daugiau priemonių valdantieji žada nuo 2019-ųjų: vaiko pinigai didinami iki 50 Eur, pensininkams žadamas senatvės pensijų indeksavimas. Skaičiuojama, kad šiemet pensijos vidutiniškai augo apie 7%, kitąmet planuojamas 7,63% vidutinis augimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia: dėl to, kad skurdo rodikliai Lietuvoje yra vieni blogesnių Europoje, atsakinga valstybė. Ir nors Lietuva nėra vienintelė šalis Europoje, kovojanti su skurdu, valstybė turi imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų skurdui mažinti.

„Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybė. Indeksuodami pensijas, didindami atlyginimus tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės“, – tikina šalies vadovė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigia, kad priemonių skurdui mažinti jau imtasi pakankamai, be to, skurdo problema yra daugialypė, jai įveikti reikia nemažai priemonių. Ministerija žada, kad įgyvendinamų priemonių derlių statistika atspindės tik 2019 ir 2020 m.

VŽ mano, kad būtent tais metais ir bus matyti, kokį efektą davė (ar nedavė) valdančiųjų siekis gerinti žmonių gyvenimą. Premjeras Saulius Skvernelis, vakar anonsuodamas 2019 m. valstybės biudžetą, teigė: „Biudžetas, tikiuosi, bus sėkmingai priimtas ir poveikį pajaus kiekvienas iš mūsų, gyvenantis ir dirbantis.“ Tikėkimės ir mes, atsakomybė – ant valdžios pečių.

Šaltinis : Verslo žinios , https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/10/17/kovoje-su-skurdu-pergales-nematyti 

2018 m. rugsėjo 28 d.  paskelbtą Statistikos departamento pranešimą Absoliutaus skurdo rodikliai galite skaityti čia.


Ketvirtadienis, 2018 spalio 11

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF) primena, kad kolektyvinės sutartys sudarytos iki naujojo Darbo kodekso (toliau – ir DK) ((2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) įsigaliojimo (nuo 2017 m. liepos 1d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 6 str.11p.)) baigia galioti šių metų gruodžio 31d. Iki minimos datos visos senos kolektyvinės sutartys (pasirašytos dar galiojant senajam Darbo Kodeksui) turi būti persiderėtos ir pasirašytos naujai.

Pateikiame trumpą LPPSF teisininkės Dalios Jakutavičės konsultaciją apie darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą ir turinį (LR Darbo kodekso 186-202 str.).

Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos šio kodekso nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti bei sudaryti kolektyvines sutartis.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Tai, kaip buvo minėta anksčiau, yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.

Darbo taryba neturi teisės derėtis ir pasirašyti kolektyvinės sutarties.

Kolektyvinių derybų tvarka:

Inicijuojanti kolektyvines derybas šalis privalo raštu prisistatyti kitai derybų šaliai. Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas.

Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose.

Kolektyvinių derybų pradžia laikoma kita diena, einanti po tos, kada kolektyvines derybas inicijuojanti šalis gavo antros šalies rašytinį atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos. Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose.

Skaityti daugiau
Į viršų