• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2018 gruodžio 06

Š m.  gruodžio 7 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga organizuoja Įgaliotinių tarybos posėdį - konferenciją "Mokesčių reforma nuo 2019 m. sausio 1 d.". Konferencija vyks konferencijų centre "Karolina Park hotel" , Sausio 13-osios g. LT-04343, Vilniuje. Konferencijos darbotvarkės projektą galite rasti čia.

LSADPS informacija

Trečiadienis, 2018 gruodžio 05

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, jiems buvo padaryta žala. Taip siekiama įteisinti naująjį žalos be kaltės modelį, kuris atitinka laikmečio realijas, yra orientuotas į pažangią užsienio šalių praktiką. Tad dabar šie siūlymai keliauja į Seimą, kur toliau ir bus svarstomi. 

Šie pokyčiai būtini ir neatidėliotini, nes jų laukia pacientų ir medikų bendruomenė, kadangi dabartinė sistema veikia neefektyviai ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala lieka neatlyginta.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabartinė tvarka yra labai sudėtinga ir atima iš pacientų daug brangaus laiko, norint pasiekti, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso pacientai tikrai ne visada ryžtasi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik žala atlyginama itin retai, nes tam yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat dažnai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Tad pacientams padaryta žala dažniausiai lieka neatlyginta, o tai skatina jų nepasitikėjimą medikais ir sveikatos priežiūros sistema“, – sako ministras A. Veryga.

Tai, kad dabartinė sistema neefektyvi, patvirtina ir turima informacija apie draudimo bendrovių pelnus. Gaudamos milijonines įmokas bendrovės už pacientų sveikatai padarytą žalą visgi išmoka labai mažas sumas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai išmokėti pinigai, už pacientų sveikatai padaryta žalą, kurių bendra suma siekė vos apie 130 000, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia beveik 1 300 000 eurų 2015 m. įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė nei šimto tūkstančių.

Žinoma, ginant pacientų teises būtina atsižvelgti ir į medikų interesus. Dabartinė tvarka nėra teisinga, nes tokiais atvejais jiems gresia licencijos netekimas už padarytas klaidas, o tai skatina slėpti klaidas ir trukdo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Tad Lietuvoje siūloma įdiegti žalos be kaltės modelį, kuris sėkmingai taikomas ir kitose šalyse. Siūloma nustatyti labai aiškius žalos atlyginimo kriterijus, kad įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.

Vienareikšmiškai naujasis žalos be kaltės modelis skatins pacientų ir medikų abipusį supratimą ir pasitikėjimą. Jei jam bus pritarta, priešingai nei senojoje tvarkoje, pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos. Tai vienareikšmiškai palengvintų paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą.

Be to, patvirtinus naująjį modelį, būtų trumpinamas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta. Patirta žala jiems būtų atlyginama, jei ji atsirado teikiant gydymo paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti. Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaita turėtų būti kasmet teikiama viešai.

 SAM informacija

 

 

Antradienis, 2018 gruodžio 04

Nuo š.m. gruodžio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 28 d LRV nutarimas "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. BIRŽELIO 21 D. NUTARIMO NR. 496 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO" Nr.  1162, kuriuo  patvirtintas naujas pareigybių dėl kurių rengiamas konkursas , sąrašas. Visą LRV nutarimą galite skaityti čia. 

LSADPS informacija

Antradienis, 2018 gruodžio 04

Atlyginimas labai priklauso ne tik nuo pačios specialybės, bet ir nuo to, kokio tipo įstaigoje dirbama. „Sodros“ duomenys rodo, kad dažniausiai mažesnės algos mokamos visuomeninėse organizacijose bei biudžetinėse įstaigose. Analitikų teigimu, kuo darbovietė yra arčiau rinkos tuo ir algos didesnės, kuo arčiau centrinės valdžios – tuo daugiau ir reguliavimų.

Sparčiausiai atlyginimai auga ten, kur yra mažiausi Kaip DELFI informuoja „Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, analizuojant III ketvirčio darbo pajamų apžvalgą nuspręsta išskirti, kokie pokyčiai vyrauja viešajame sektoriuje. „Sodra“ darbdavius suskirstė į kelias grupes: valstybinės įmonės (čia patenka valstybės, savivaldybių įmonės), viešosios įstaigos (daug gydymo įstaigų yra viešosios įstaigos), biudžetinės įstaigos (valstybės ar savivaldybės – daug mokyklų yra biudžetinės įstaigos), visuomeninės organizacijos, užsienio įmonės (pavyzdžiui, patenka įmonės, kurių Lietuvoje registruoti tik filialai arba kai užsienio įmonė Lietuvoje neturi juridinio asmens statuso) ir kitos (čia didžioji dalis – privataus kapitalo įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir pan.).



Šaltinis :  https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/iskalbinga-statistika-algos-uz-ta-pati-darba-skiriasi-simtais-euru.d?id=79705409

Trečiadienis, 2018 lapkričio 28

Nors šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas iš įspūdingiausių Europos Sąjungoje, tačiau norint sėkmingai artėti prie labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių, ypač svarbu užtikrinti spartų produktyvumo augimą. Pastaraisiais metais būtent tai pabrėžia Europos Komisijos tarnybos rengdamos metinę Lietuvos ekonominės situacijos analizę. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kad ekonominis augimas būtų įtraukus, o prie to reikšmingai gali prisidėti veiksmingas socialinis dialogas.

Būtent apie tai valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei akademinės bendruomenės atstovai diskutavo lapkričio 26 d. vykusioje konferencijoje „Konvergavusi, atspari ir socialiai orientuota Lietuvos ekonomika. Kada ir kaip?“.

Renginio pranešimus galite rasti čia:

Indrės Genytės-Pikčienės pranešimas „Konkurencingumo lenktynės pačiame įkarštyje: Kaip nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio?“

Mariaus Kalantos pranešimas „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys: kas laimi?“


Renginį organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kartu su partneriais: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

EK atstovybės Lietuvoje informacija

Į viršų