• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Pirmadienis, 2018 liepos 23

Liepos 20 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) būstinėje ekonomistas Justas Mundeikis profesinių sąjungų atstovams pristatė galimas minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo metodikas. Ekonomistas kartu su profsąjungininkais ieškojo atsakymų į klausimus, kuri formulė „teisinga“, ar formulė yra pakankamai gera, ir kokie modifikavimai būtų prasmingi (infliacija, darbo našumas, ekonomikos augimo svyravimai etc.)?

J. Mundeikio teigimu, 2017 m. Trišalėje taryboje susitarus dėl MMA nustatymo formulės, šalys skirtingai ją suprato. Nuspręsta, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turėtų būti 45-50 proc., tačiau į tą ribą telpa labai daug kintamųjų, kurie nėra įvertinti. Be to, 50 proc. riba, anot jo, nėra absoliuti, ir kol nėra ekonominių tyrimų, galinčių pagrįsti šį santykį, lieka tik politiškai susitarti Trišalėje taryboje.

Kitas niuansas, dėl kurio taip pat reikia susitarti, koks formulėje turėtų būti naudojamas VDU – esamas ar prognozuojamas; Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamas ar naudojamas Eurostat.

Susitikimas su ekspertu surengtas prieš liepos 24 d. įvyksiantį Trišalės tarybos narių susitikimą, kuriame bus kalbama apie MMA apskaičiavimo metodiką. Šis posėdis rengiamas neradus sutarimo dėl MMA kėlimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Dar kartą – jau trečiąjį –MMA klausimą Trišalė taryba svarstys rugpjūčio 28 d.

Primename, jog Vyriausybė siūlo MMA kelti iki 420, o profesinės sąjungos – iki 450 eurų.

LPSK informacija

Trečiadienis, 2018 liepos 11

 

Liepos 10 d.  naujos sudėties Trišalė taryba (TT) susirinko į pirmąjį posėdį.  Profesinių sąjungų pasiūlymui tarybos pirmininko rotacijos startu laikyti liepos mėnesį, būtent tada, kai pradeda dirbti nauji tarybos nariai, nebuvo pritarta. Bendru sutarimu toliau TT liko vadovauti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Profesinės sąjungos tarybai pirmininkaus dar tris mėnesius, vėliau ši teisė pereis Vyriausybės atstovams.

Toliau posėdyje buvo tęsiamos diskusijos dėl minimalios  mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos banko (LB) atstovas, iš naujo pristatydamas ekonomikos raidą ir perspektyvas (vienas pristatymas jau buvo ankstesniame posėdyje) pasiūlė kitą vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo metodiką, nei tai daro Statistikos departamentas. Kadangi šis dydis yra svarbus apskaičiuojant MMA pagal TT sutartą formulę, užvirė aštrios diskusijos.

LB pasiūlė VDU skaičiuoti pagal Eurostato metodiką, t.y., imti dydį, koks yra numatytas darbo sutartyje, neįskaičiuojant į jį įvairių išmokų, premijų ir priedų. Tokiu būdu VDU sumažėja apie 50 eurų ir pritaikius sutartą formulę išeina, kad 2019 m. MMA turėtų kilti iki 420 eurų.

Lietuvos banko prezentaciją Trišalei tarybai galite rasti čia.

Profesinių sąjungų atstovai nesutiko su tokiu skaičiavimu teigdami, jog Darbo kodekse, Vyriauybės nutarime numatyta, kad VDU sudaro tiek bazinis atlyginimas, tiek  įvairūs priedai, priemokos bei premijos. Jie prašė neiškreipti darbo užmokesčio sąvokos ir laikytis sutartos metodikos. Taip pat buvo siūloma nežiūrėti vien aklai į formules, o matyti ir Lietuvos žmones, kurių pajamos ES kontekste atrodo apgailėtinai.

Vyriausybės ir darbdavių atstovai atkakliai laikėsi LB pasiūlymo, tad profesinėms sąjungoms neliko nieko kito, kaip konstatuoti, jog susitarti dėl MMA nepavyko ir šį kartą. Tuo tarpu Vyriausybės atstovai nenorėjo fiksuoti atskirųjų nuomonių ir pasiūlė dar kartą tartis dėl MMA apskaičiavimo metodikos. Nors Trišalė taryba rekomendaciją dėl MMA kėlimo kitiems metams turi pateikti iki birželio 15 d., Vyriausybė, anot Premjero patarėjo Luko Savicko, nusiteikusi laukti partnerių pasiekto kompromiso.

„Negaliu kitaip komentuoti Vyriausybės pozicijos, tik kaip norą ne MMA dydį nustatyti pagal formulę, o formulę „pritempti“ prie jos pačios siūlomo dydžio“, – Trišalės tarybos nutarimą žurnalistams komentavo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

TT narių susitikimas dėl MMA metodikos numatytas liepos 24 d. Kitas Trišalės tarybos posėdis planuojamas rugpjūčio 28 d. Jame taip pat bus svarstomas komisijų, komitetų, laikinųjų darbo grupių, veikiančių prie Trišalės tarybos, atnaujinimo klausimas.

LPSK Trišalėje taryboje atstovavo LPSK pirmininkė I. Ruginienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų  profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė.

 LPSK informacija

 

Antradienis, 2018 liepos 10

Antradienis, liepos 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasikonsultavusi su medikų atstovais, konstitucinės teisės specialistais ir už sveikatos apsaugą atsakingais politikais, grąžina Seimui pakartotinai svarstyti 7 įstatymus, susijusius su gydymo įstaigų pertvarka. Tai – Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros, Vietos savivaldos, Medicinos praktikos, Viešųjų įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos.

Šalies vadovė gydymo įstaigų pertvarką laiko gyvybiškai būtina, nes sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje yra trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35 proc. daugiau lovų negu ES vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose yra tuščia.

Pasak Prezidentės, sveikatos apsaugos ministras ėmėsi labai svarbių žingsnių, pradėdamas svarbius pokyčius, tačiau ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis. Netiksliai pritaikius 2013 ir 2014 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimus, priimtos gydymo įstaigų pertvarkai būtinos įstatymų pataisos suvaržo Konstitucijos garantuojamą paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę.

Todėl Prezidentė siūlo neatidėliojant taisyti antikonstitucines nuostatas, kad reformos nestabdytų pakartotiniai kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, o pati pertvarka, kaip ir numatyta, pajudėtų jau nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

Šalies vadovė siūlo taisant įstatymus vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir įstatymuose įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos, jų gebėjimas užtikrinti pacientams saugias, greitas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak Prezidentės, gydymo įstaigų likimą turi lemti įstatymu nustatyti skaidrūs standartai, o ne vienasmeniai ministro sprendimai, politiniai interesai ar priešrinkiminiai pažadai.

Prezidentė taip pat siūlo įstatymuose aiškiai apibrėžti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų panaudojimo ir sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarką. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik gyvybiškai būtina medicinos pagalba, o PSDF įmokos, kurias kiekvienas žmogus moka pats, turi garantuoti paciento teisę ir laisvę pasirinkti norimą sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad žmogaus pasirinktai ligoninei turi būti užtikrintas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas iš PSDF. Iš šio fondo kasmet sveikatos apsaugai skiriama 1,6 mlrd. eurų.

Taip pat Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos naudojant PSDF lėšas, negali būti pažeistas sąžiningos konkurencijos reikalavimas ir valstybinėms įstaigoms negali būti teikiamas prioritetas privačių įstaigų atžvilgiu.

Prezidentė pabrėžia, kad priimant įstatymus būtina griežtai laikytis Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų teisėkūros procedūrų. Šių įstatymų svarstymo metu buvo padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, todėl visas įstatymų paketas pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucijos.

 Prezidentės spaudos tarnyba
Antradienis, 2018 liepos 03

 

„Prieš naujus metus nurėžė visus priedus, o dabar esą padidino atlyginimus dvidešimčia procentų“, - didesnių atlyginimų klausimas toliau kiršina gydymo įstaigų darbuotojus, gydytojus ir slaugytojus. Kam davė, o katruos nuskriaudė, praėjusią savaitę bandė aiškintis Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Patenkinti ne visi
Kol kas matyti, kad bent keturios įstaigos įgyvendino ministro rekomendaciją su kaupu. Štai Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 22 proc., Santaros klinikų – 20 proc., tiek pat pakelta Klaipėdos jūrininkų bei Respublikinės Panevėžio ligoninių medikams.
Savo ruožtu rajoninės ligoninės, kaip buvo galima išgirsti iš posėdyje dalyvavusių vyr. gydytojų, liko nuskriaustųjų gretose.

Pastebėjimais dėl darbo užmokesčio didinimo sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2018 m. gegužės 1 d. dalijasi politikai,  gydymo įstaigų vadovai, darbuotojų atstovai.

Visą straipsnį, publikuotą savaitraštyje " Lietuvos sveikata" galite skaityti čia.

Į viršų