• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Trečiadienis, 2018 kovo 28

Š.m. kovo 27 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko tarpžinybinės darbo grupės posėdis kuriame dalyvavo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos ( toliau - LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė ir LSADPS Valdybos narė Živilė Mikalauskienė. 

Tarpžinybinės darbo grupės posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo svarstomi klausimai ir analizuojamos finansinės galimybės, kaip bus didinami medikų atlyginimai nuo š. m.  gegužės 1 d.

Šio susitikimo su ekspertais metu, kuriame dalyvavo ir medikų atstovai, ir Vyriausybės, ir Finansų ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos bei kitų institucijų atstovai, sutarta, kad kaip ir numatyta pernai pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje, formuojant gydymo įstaigoms darbo užmokesčio fondą, prioritetas turėtų būti teikiamas mažiausiai uždirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.

Tam tikslui numatoma 99,5 mln. eurų, iš kurių 19,5 mln. numatoma skirti iš VLK nepaskirstytų lėšų, o dėl 80 mln. eurų skyrimo SAM kreipsis į Finansų ministeriją ir prašys leisti panaudoti PSDF rezervo lėšas.

Taip pat aptarti ir pagrindiniai bazinio darbo užmokesčio arba vadinamųjų "atlyginimų grindų" nustatymo principai, kurie turėtų būti įtvirtinti kolektyvinės sutarties priede. Nutarta, kad siūlymai dėl šių principų siunčiami į derybinę grupę, kurioje su medikų profesinėmis sąjungomis tariamasi dėl konkrečių sąlygų, kaip nuo gegužės didės algos medikams.

LSADPS informacija

Penktadienis, 2018 kovo 23

 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kovo 21 d. posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informaciją apie sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo eigą.

Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo apie sutarčių sudarymo teisinį reglamentavimą, jo pokyčius, paslaugų plėtros tendencijas, paslaugų apmokėjimui skirtas lėšas, 2018 metų sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo eigą. Iš viso šiemet asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama apie 1,2 mlrd. eurų. Teritorinės ligonių kasos yra gavusios 1495 įstaigų prašymus sudaryti sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, pasiūlymai pasirašyti 2018 m. sutartis pateikti 1450 įstaigoms.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad š. m. kovo 19 d. buvo pasirašyta 43,8 proc. sutarčių (635 sutartys) iš 1450 pateiktų pasiūlymų.

Posėdyje dalyvavę Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovai teigė, kad nepaisant didėjančio PSDF biudžeto, daugumai gydymo įstaigų teritorinių ligonių kasų pateiktuose sutarčių projektuose siūlomas mažesnis finansavimas, lyginant su 2017 metais, o kitoms įstaigoms sutartinės sumos didėja neproporcingai mažai.

Posėdyje taip pat buvo išsakytos pastabos dėl hospitalizacijos rodiklio taikymo sudarant sutartis. Tais atvejais, kai ligoninės hospitalizacijos rodiklis viršija standartizuotą, teritorinės ligonių kasos siūlo mažinti planuojamų suteikti stacionarinių paslaugų skaičių, o tai lemia ir mažėjantį įstaigų finansavimą.

Komitetas, atsižvelgdamas, kad daugumai rajonų ir regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ypač stacionarinių) siūlomos sutartinės sumos yra mažesnės arba lygios 2017 metų sutartinėms sumoms, nors 2018 metų PSDF biudžetas auga daugiau kaip 7 procentais, be to sudarant sutartis stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir toliau siūloma taikyti hospitalizacijos rodiklį, rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai sudarant sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis finansavimą didinti adekvačiai PSDF didėjimui ir stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms netaikyti hospitalizacijos rodiklio.

LRS informacija

Antradienis, 2018 kovo 20

 

Teisinis reguliavimas turi būti kokybiškas, nes tvarkomi visuomeniniai santykiai, užtikrinamas tinkamas valstybinių funkcijų vykdymas, sudaromos sąlygos visuomenės ir valstybės efektyviam vystymuisi. Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo jo kūrimo arba kitaip – teisėkūros – proceso ir jo kokybės. Šiuo metu fragmentiškai ir nekokybiškai atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, rodo atliktas Valstybės kontrolės auditas „Teisėkūros procesas“.

Auditas taip pat parodė, kad veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Nepaisant egzistuojančios formaliosios teisėkūros sistemos, jos realizavimas nėra efektyvus.

Nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų. Pavyzdžiui, Estijoje skubos tvarka priimama apie 10 proc. įstatymų.

„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtinais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolės duomenimis, beveik 70 proc. siūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikta motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Parengti ir priimti įstatymus, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, Lietuvai kaip ir kitoms ES valstybėms narėms paprastai nustatomas 2 metų terminas. Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54 proc. ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 m. I pusm.

Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo. Visuomenės įsitraukimas svarbus, nes tik tokiu atveju sukuriamos sąlygos įvertinti jos lūkesčius. Aukščiausiosios audito institucijos duomenimis, net 11-ai iš 14-os ministerijų trūksta informacijos apie galimus konsultavimosi su visuomene būdus ir jų taikymą. Nepakankamai konsultuojantis rengiant įstatymų projektus, konsultacijos persikelia į Seimą – dėl to ilgėja įstatymų projektų leidybos procesas ir didėja Seimo komitetų darbo krūvis.

Po atlikto audito „Teisėkūros procesas“ Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Siekiant sudaryti sąlygas tobulinti teisėkūros procesą, Vyriausybei taip pat nurodoma užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.

Komentarams: Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė, tel. 85 266 6704, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

BNS informacija

Ketvirtadienis, 2018 kovo 15

Kovo 13 d. Europos Komisija pristatė pasiūlymą dėl Europos darbo institucijos, kaip paskelbta Pirmininko J.-C. Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m., bei iniciatyvą, kuria užtikrinama visų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinė apsauga. Be šių iniciatyvų dar skelbiamas Komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėsenos, kuri bus glaudžiai susieta su Europos politikos koordinavimo semestru.

 
13/03/2018
Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė:„Europa auga, o kartu auga ir užimtumas, bet privalome užtikrinti, kad tas augimas teiktų naudos visiems. Skelbiamame dokumentų rinkinyje pristatyta įvairių priemonių, kuriomis bus siekiama šio tikslo, pavyzdžiui, kuriomis užtikrinama, kad gyvenimo ir darbo bet kurioje Europos Sąjungos šalyje taisyklės būtų visiems žinomos ir tinkamai vykdomos, kad būtų stebimas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, suteikiamas didesnis impulsas įgyvendinti socialines teises ir skiriama daugiau dėmesio prieigai prie socialinės apsaugos. Stipresnė socialinė Europa – tvaresnė Europa.“

Skaityti daugiau
Į viršų