• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Antradienis, 2019 spalio 08

Vis labiau populiarėjant darbo ir studijų derinimui, VDI atkreipia dėmesį į tai, ką darbuotojas ir darbdavys turėtų žinoti apie mokymosi atostogas.

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotrauka.
VDI informacija
Pirmadienis, 2019 spalio 07

Spalio 7-oji pasaulyje minima kaip diena už orų darbą. Nors vienas iš esminių oraus darbo elementų – teisingas darbo užmokestis, tačiau šiemet šią dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nori kalbėti apie kitą labai svarbų aspektą – emocinį klimatą darbe.

„Gyvename bendruomenėje, kurioje norime jaustis gerai, o svarbi harmoningo gyvenimo prielaida – darbe laimingas žmogus. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad tik 15 proc. žmonių Lietuvoje yra įsitraukę į darbą, vadinasi, didžioji dauguma žmonių yra nelaimingi darbe“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Psichologo Andriaus Kalugino teigimu, emocinį klimatą „teršia“ tvyranti darbe įtampa. Ją dažniausiai lemia šie faktoriai: vidiniai nesutarimai su vadovais ir tarp kolegų, profesinis emocinis perdegimas, mobingas darbe (nepagrįstą asmens kritika, jo darbo nuvertinimas, apkalbos, šmeižtas, patyčios, ignoravimas, darbinės informacijos slėpimas, įžeidimai, kenksmingas darbo sąlyga), priekabiavimas, nepagarba, išnaudojimas, per didelis darbo krūvis, prastos darbo sąlygos ir kt.

Su darbu susijęs stresas žaloja ne tik žmonių, bet ir organizacijų ir net nacionalinės ekonomikos sveikatą. Sergamumas depresija Lietuvoje per 2016-2017 metus išaugo beveik 30 proc. Šalyje kasmet nusižudo apie 900 žmonių!

36 proc. Lietuvos gyventojų laiko stresą pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe. Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. 45 proc. darbuotojų nesijaučia saugūs dėl darbo vietos išsaugojimo ateityje.

Didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja neigiamas mikroklimatas. Lietuvoje 56 proc. įmonių yra tradicinės, vertikalios-funkcinės struktūros. Jų vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu. 27 proc. darbuotojų dirba veiklos srityse, kuriose mikroklimatas vertinamas prastai. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Anot emocinio klimato specialisto Andriaus Kalugino, darbovietėje vyraujantis mikroklimatas stipriai veikia dirbančiųjų emocinę savijautą, psichikos sveikatos būklę, lemdamas jų nuotaikas, emocinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą esama situacija, tarpusavio santykius, pasitikėjimą bendradarbiais, užtikrintumo karjera ir gyvenimo gerove jausmą.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, labai svarbu keisti vidinę organizacinę įmonių ir įstaigų struktūrą ir kultūrą: įvesti daugiau demokratijos, sudaryti darbuotojams galimybę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus, būtina užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui darbe. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į darbo krūvį, teisingą darbo užmokestį, darbo sąlygas ir garantijas.

Visa tai padaryti yra daug paprasčiau, jei darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas.

 LPSK informacija

Pirmadienis, 2019 rugsėjo 30

Penktadienį, t.y. rugsėjo 27 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos profesinių sąjungų Konfederacija prisidėjo prie "Judėjimo "Fridays For Future Vilnius" "Eitynių už ateitį", įvykusių Vilniuje.

Šiuo metu mus yra ištikusi klimato krizė. Mūsų planetos - mūsų namų - būklė lemia mūsų ateitį ir visos žmonijos išlikimą. Nesitvarkydami su milžiniška klimato kaitos grėsme mes žengiame į pražūtį. Su šiuo suvokimu, daugumoje pasaulio šalių buvo rengiami globaliniai Klimato streikai ir protestai  nuo rugsėjo 20 iki 27 dienos. 
Prisidėdami prie šios kilnios akcijos ir mes visi kartu  žygiavome nuo LR Seimo rūmų link Vinco  Kudirkos aikštės, kur išreiškėme viltį, kad vyriausybių pažadai spręsti klimato kaitos problemą taps ne gražiomis deklaracijomis, bet realiais darbais.  Su skanduote " Visi žino visi šneka - šiandien mūsų Žemė dega"! eisenos dalyviai reikalavo, kad klimato krizė taptų prioritetu politikoje, ekonomikoje ir platesnėje visuomenėje. Kovoje prieš milžinišką ekologinę katastrofą yra gyvybiškai svarbus koordinuotas veiksmas ir solidarumas. 

                                                                        

 

Ketvirtadienis, 2019 rugsėjo 19

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos  Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 6 d. įsakymo Nr.432/77         

"Dėl sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatų" pakeitimo.

Įsakymas 2019 m. rugsėjo 16 d. Nr.V - 1065/A1 -529, žiūrėti čia:

Ketvirtadienis, 2019 rugsėjo 19

Šiandien Vilniuje vyksta baigiamoji tarptautinio projekto "Darbuotojų įsitraukimo darbovietėse ir jų komunikacijos gebėjimų stiprinimas" baigiamoji konferencija.

Darbuotojų ir darbdavių atstovai iš Rumunijos, Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos bei Lietuvos dalinasi gerąja patirtimi apie tai, kaip šiose šalyse vykdomas darbuotojų informavimas ir konsultavimas įmonėse, aptariami projekto rezultatai bei tolesnės bendradarbiavimo perspektyvos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) šiame projekte dalyvauja kaip viena iš partnerių.
Šiandien renginyje Lietuvai atstovauja LPSK projektų vadovė Danutė Šlionskienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys Algis Sodaitis, Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Marija Varasimavičienė bei Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos komunikacijos koordinatorė Jūratė Jasiūnienė. 

                         

                          

 

Į viršų