• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Pirmadienis, 2019 sausio 21

Sausio 22 d. įvyksiančiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje (darbotvarkė) bus svarstomas Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei diskutuojama dėl LR Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projekto. Abu klausimus pristatys Seimo narys Tomas Tomilinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pateiks informaciją dėl Darbo kodekso nuostatų pakeitimo. Socialiniai partneriai pernai sutarė, jog suformuluos savo siūlymus Darbo kodeksui keisti, o ministerija juos susistemins ir pateiks svarstyti Trišalei tarybai.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė Trišalėje taryboje pristatys pensijų skaičiuoklę, o asociacijos „Linava“ atstovas informuos apie darbdavių poziciją dėl transporto sektoriuje kylančių problemų sprendimo kolektyvinių derybų keliu.

LPSK informacija

 

Ketvirtadienis, 2019 sausio 17

 

Pagrindinis šio leidinio dėmesys skiriamas būtinybei peržengti tokenizmą (simbolines, dėl akių vykdomas priemones), kurios skatina skirtingų rūšių sveikatos priežiūros įstaigų pelno siekimą, pateiktą kaip „visuotinė sveikatos apsauga“ skirtingų rūšių sveikatos įmonėms. Jau keletą metų Viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (PSI, angl. Public Service international)   laikosi tokios pozicijos, kad sveikatos kokybė skirta viskam kas mums yra būtina, ir tai įmanoma tik tada, kai tai yra yra viešai pristatoma.

Pasaulinės sveikatos komisijos Lancet dėl aukštos kokybės sveikatos sistemų SDG eroje ( angl. The Lancet Global Health Commission on High Quality Health Systems in the SDG Era ) ataskaita, kuri buvo išleista rugsėjo mėn., sustiprina mūsų požiūrį. Ji aiškiai parodo, kad visuotinė sveikatos aprėpties strategija nėra pakankama, siekiant pagerinti mažas pajamas gaunančių ir vidutines pajamas gaunančių šalių sveikatą (LMICs). Geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra būtinas siekiant nuolat gerinti sveikatos rezultatus ir visapusiškai įgyvendinti žmogaus teisę į sveikatą.

Ataskaitoje „Laikas kokybės revoliucijai“ (angl. Time for a Quality Revolution”) pabrėžiami stiprių sveikatos sistemų svarba ir poreikis vyriausybėms investuoti į žmones orientuotų sveikatos sistemų, užtikrinančių saugią, veiksmingą ir kokybišką priežiūrą, projektavimą ir kūrimą.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2019 sausio 14

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teiktoms įstatymų pataisoms, kurios leis sudaryti geresnes sąlygas pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Taip siūloma įteisinti naująjį žalos be kaltės modelį. Tad šie siūlymai toliau bus svarstomi Seimo komitetuose.

 Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šių pokyčių ilgai laukė tiek pacientai, tiek medikų bendruomenė, nes iki šiol veikusi sistema nebuvo efektyvi ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala likdavo neatlyginta.

 „Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik žala atlyginama itin retai. Nuo šiol ši situacija keisis iš esmės. O tai ne tik palengvins teisines procedūras, bet prisidės prie pasitikėjimu grįsto bendravimo kūrimo tarp medikų ir pacientų“, – sako ministras A. Veryga.

Vienareikšmiškai naujasis žalos be kaltės modelis skatins pacientų ir medikų abipusį supratimą ir pasitikėjimą. Nuo šiol pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos. Tai vienareikšmiškai palengvins paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą.

 Taip pat iki šiol už padarytas klaidas medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Tuo tarpu naujasis žalos be kaltės modelis jau sėkmingai taikomas ir kitose šalyse, o jame nustatomi labai aiškūs žalos atlyginimo kriterijai. Pavyzdžiui, kad įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.

 Be to, bus trumpinamas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta. Patirta žala jiems bus atlyginama, jei ji atsirado teikiant gydymo paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti. Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaita turėtų būti kasmet teikiama viešai.

SAM informacija

Penktadienis, 2019 sausio 11

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Nuolatinių gyventojų skaičius per 2018 m. sumažėjo 14,9 tūkst. (0,5 proc.), per 2017 m. – 39 tūkst. (1,4 proc.).

2018 m. pagrindinę gyventojų sumažėjimo dalį – 78 proc. – nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita (mirė 11,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė). Dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos (3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc.

2019 m. sausio 11 d. Statistikos departamento informacinį pranešimą galite skatyti čia.

Statistikos departamento informacija

Penktadienis, 2019 sausio 11

Ribotas kadencijų skaičius gydymo įstaigų vadovams, daugiau skaidrumo ir modernių vadybos metodų diegimas – tokios permainos artimiausiu metu laukia valstybinių sveikatos įstaigų. Tuo tikslu reformuojant sveikatos sistemą siūloma modernizuoti valstybinių gydymo įstaigų valdymą, vadovaujantis geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sėkminga visos sveikatos sistemos reforma yra neatsiejama nuo naujos, šiuolaikiškos vadybos praktikos diegimo gydymo įstaigose.

 „Tad reforminiuose projektuose, kurie turėtų būti pateikiami poryt Seime, siūlome sprendimus, kurie leistų užtikrinti, jog gydymo įstaigos teiktų kokybiškas, žmonių lūkesčius atitinkančias paslaugas ir tuo pačiu racionaliai naudotų tam skiriamas lėšas. Svarbu ir tai, kad juose siūloma diegti modernius šiuolaikinės vadybos metodus, kurie jau yra sėkmingai išbandyti ir veikia kitur - valstybinėse įmonėse bei verslo organizacijose. Nepriklausomi valdybų nariai dalyvaudami gydymo įstaigų valdyme turėtų įnešti daugiau skaidrumo, žinių bei vadybos patirties“, –  sako ministras A. Veryga.

Skaityti daugiau
Į viršų