• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Ketvirtadienis, 2019 kovo 07

Kovo 22 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kartu su Valstybine darbo inspekcija Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų centre, rengia konferenciją „Bio-logika: žalioji strategija dar saugesnei darbo aplinkai“. Konferencija skirta verslo įmonėms pristatyti problemą ir aptarti, kaip svarbu efektyviai mažinti pavojingų medžiagų darbo aplinkoje naudojimą.

Tokio masto konferenciją apie darbų saugą LPSK rengia pirmą kartą ir kviečia į ją visus darbų saugos specialistus. Konferencijos dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo sertifikatus.

Moksliškai įrodyta, jog sveikatai pavojingas net ir mažiausias leistinas pavojingų cheminių medžiagų kiekis. Lietuvoje daugiau nei 90% įmonių nėra visiškai atsisakiusios pavojingų medžiagų. Darbuotojai, dirbantys su pavojinga chemija, dažnai skundžiasi negalavimais nesiedami to su darbo aplinkos poveikiu.

Pranešimus konferencijoje skaitys LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot, LSMU doc. dr. Vidmantas Januškevičius, KTU Aplinkos inžinerijos instituto prof. Jolita Kruopienė, Baltijos aplinkos forumo atstovas Gražvydas Jegelevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Gediminas Valentėlis, UAB „Biovalymo paslaugos“ vadovas Robertas Notkus.

Renginio puslapis (registracija)

LPSK informacija

Antradienis, 2019 kovo 05

2018 m. ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų padidėjo

  • Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 075,1 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 891,5 EUR ir padidėjo 3,5 proc.
  • Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 184 EUR (padidėjo 10 EUR).
  • Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, daugiausia – po 4,2 proc. – Klaipėdos ir Alytaus.
  • 2018 mketvirtąjį ketvirtį didžiausią – 1 075,1 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 770 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
  • Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai – 3,6 ir 3,7 proc. – padidėjo Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.
  • Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.

Išsamus Statistikos departamento informacinis pranešimas

 Statistikos departamento informacija

Pirmadienis, 2019 kovo 04

Vyriausybė paskelbė atnaujintą Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektą.

Jis bus aptariamas kovo 8 d. (penktadienį), 10:00 val., Vyriausybės sudarytos komisijos posėdyje.

Strategjos projekto tekstas

 

LSADPS informacija

Pirmadienis, 2019 kovo 04

Kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių, darbuotojų pravaikštas ir išlaidas draudimui? Kaip padidinti darbo našumą, pagerinti organizacinę kultūrą ir organizacijos reputaciją? To pasiekti padeda Lietuvos standartizacijos departamento platinamas darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų standartas LST ISO 45001:2018.

„Kas bendra tarp statybininko, mediko, kirpėjo ir automobilių plovyklos darbuotojo? Tai yra žmonės, dirbantys pavojingoje aplinkoje arba darbe naudojantys pavojingas chemines medžiagas. Kiekvienam teko girdėti apie incidentus darbo vietoje, įvykusius dėl nesaugių darbo sąlygų arba nepakankamų pačių darbuotojų pastangų apsaugoti savo sveikatą ir reikalauti saugių darbo sąlygų. Deja, bet pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių Lietuva – ES šalių lyderė, todėl norime paskatinti darbdavių, darbuotojų, darbo tarybų ir profsąjungų sąmoningumą bei atkreipti jų dėmesį į naujai išleistą tarptautinį darbų saugos standartą lietuvių kalba. Šis dokumentas – tai priemonė, užtikrinanti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą organizacijoje“, – sako Standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Nauja sistema padeda valdyti darbuotojų saugos ir sveikatos riziką, skatina saugią ir sveiką darbo aplinką, o organizacija, nepriklausomai nuo jos dydžio, gali kontroliuoti darbuotojų darbo sąlygas ir didinti darbo našumą.

Pasak R. Sanajevo, didžiausias organizacijos turtas yra darbuotojai, todėl jų sveikata ir gerovė, nepaisant to, kokia veikla užsiima organizacija, yra vienas pagrindinių sėkmės elementų. Nelaimingi atsitikimai, pavojingos darbo sąlygos ir stresas neigiamai veikia organizacijos veiklos rezultatus – tiek efektyvumo, tiek reputacijos atžvilgiu. „Bet kuriai organizacijai svarbu stiprinti savo patikimumą, skatinti pačių darbuotojų įsitraukimą į saugią darbo aplinką. Netgi toks faktorius, kaip sumažinta baudų ir skundų tikimybė, yra labai svarbus“, – teigia R. Sanajevas.

Kuriant naująjį standartą dalyvavo ekspertai iš daugiau kaip 70 šalių, taip pat Tarptautinė darbo ir kitos svarbios organizacijos. Standartas yra suderinamas su kitais vadybos sistemas reglamentuojančiais standartais, pvz., kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemomis, todėl yra užtikrinamas standarto efektyvumas ir paprastesnis jo diegimas. Pažymėtina tai, kad standarto įgyvendinimas reguliariai prižiūrimas atliekant priežiūros auditus.

Lietuvoje standartą  LST ISO 45001:2018 „Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir taikymo nurodymai“ platina Lietuvos standartizacijos departamentas, www.lsd.lt.

Lietuvos standartizacijos departamento informacija

Ketvirtadienis, 2019 vasario 28

European Commission logo

Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti iššūkiai jų ekonomikai. Tai vienas iš Europos semestro ciklo etapų, po kurio šių ataskaitų pagrindu ir aptarus jas su ES valstybėmis narėmis gegužės mėn. bus pateikti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pasiūlymai.

Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 %. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Manoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau ir atitinkamai sieks 2,7 % ir 2,4 %. 2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019 metais, o valstybės skola turėtų sumažėti. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.  

Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus.

Skaityti daugiau
Į viršų