• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Antradienis, 2018 gruodžio 11

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-2715(2), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.

2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų.

„Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, rengiant biudžetą atsižvelgta į fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinybę kaupti rezervus. Reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu didins šalies bendrąjį vidaus produktą, bus sukurtos naujos darbo vietos.

„Reformos yra tas įrankis, kuris leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir, žinoma, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę ir svarbiausia – jų efektyvumą“, – sakė ministras.

2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11 mlrd. 696 mln. eurų. Asignavimai viršija pajamas beveik 1 mlrd. 106 mln. eurų. Socialinei apsaugai skiriama – 5,7 mlrd. eurų, švietimui – 2,2 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2,2 mlrd. eurų. Darbo užmokesčiui skiriama beveik 1 mlrd. 646 mln. eurų, turtui įsigyti – beveik 810 mln. eurų kitų metų valstybės biudžeto asignavimų.

Kaip anksčiau yra sakęs finansų ministras, 2019 m. savivaldybių biudžeto pajamos ir valstybės biudžete dotacijos iš viso sudarys beveik 3 mlrd. eurų. Pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys – 1 mlrd. 899,9 mln. eurų. Tai yra beveik 60 mln. eurų daugiau negu 2018 m. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 1 mlrd. 37 mln. eurų arba beveik 10 proc. (94,6 mln. eurų) daugiau negu 2018 m.

Nustatytos šios gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

Vilniaus miesto savivaldybei – 52,17 proc.;

Kauno miesto savivaldybei – 73,32 proc.;

Klaipėdos miesto savivaldybei – 84,98 proc.;

Neringos savivaldybei – 58 proc.;

visoms kitoms savivaldybėms – 100 proc.

Už 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą balsavo 84, prieš buvo 41, susilaikė 5 Seimo nariai.

 LR Seimo informacija

Antradienis, 2018 gruodžio 11

 

Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) pakilo 364 eurais (28 proc.), o slaugytojų – 196 eurais (29 proc.), rodo sausio-spalio mėnesių statistika. Daugiausiai atlyginimai kilo šių metų gegužės-birželio mėnesiais: gydytojams vidutiniškai 17,1 procento, o slaugytojams – vidutiniškai 19 procentų palyginti su 2018 m. sausio-balandžio mėnesiais.

 Nuo šių metų didėjo ir gydytojų rezidentų algos, tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Kitais metais stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur., o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur. Beje, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos istorijoje ministro Aurelijaus Verygos įsakymu rezidentų algoms iš sutaupyto SAM biudžeto buvo skirta beveik 100 tūkst. eurų – vyresniesiems rezidentams buvo išmokėtos daugiau nei 80 eurų siekiančios vienkartinės išmokos.

Skaityti daugiau
Pirmadienis, 2018 gruodžio 10

Žlugo dalies Europos Sąjungos institucijų vadovų ir valstybių, tarp jų ir Lietuvos, puoselėta idėja labai sparčiai įgyvendinti „laiko reformą“ – bendrijos šalys dar bent iki 2021-ųjų dukart per metus sukios laikrodžius pavasarį įvesdamos vasaros laiką ir rudenį jį atšaukdamos.

Kartu neatmetama, kad sezoninio laiko taikymo praktikos išvis nebus atsisakyta arba, atsisakius, prie jos ir vėl netrukus bus sugrįžta. Konsultuosis ir tada apsispręs

Šią savaitę Briuselyje posėdžiavę ES transporto ministrai priėmė oficialų sprendimą nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui itin skubiai, jau kitąmet atsisakyti sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart per metus.

„Po diskusijų prieita išvados, kad šiuo klausimu ES valstybėms narėms reikia daugiau laiko konsultacijoms tiek savo valstybių viduje, tiek ir su kaimyninėmis valstybėmis“, – rašoma ES Transporto ministrų tarybos patvirtintoje išvadoje.

Skaityti daugiau
Sekmadienis, 2018 gruodžio 09

 

Lietuva šiuo metu išgyvena gilią ne tik švietimo, viešojo sektoriaus bet ir demokratijos krizę. Valdžios atstovų elgesys protestuojančių mokytojų atžvilgiu aiškiai rodo, kad piliečiai politikams reikalingi tik prieš rinkimus.

Bandymai manipuliuoti visuomenės nuomone gilinant takoskyrą tarp streikuojančių ir nestreikuojančių mokytojų yra apgailėtinos pastangos sukiršinti bendruomenę. Kilęs ir kitų profesinių grupių pasipiktinimas yra suprantamas ir pagrįstas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palaiko reikalavimus pagerinti tiek mokytojų, tiek viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, kurios ilgai nebuvo gerinamos, todėl dalyvaus gruodžio 9 d. protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“.

Tiek mokytojai, tiek medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje, kantriai laukė pozityvių pokyčių. Ilgus metus jų interesai buvo ignoruojami, ir tai privedė prie tokios situacijos, kad politikų delsimas imtis efektyvių veiksmų gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Todėl reikalaujame Premjero nedelsiant pradėti derybas dėl visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo, kad pirmieji rezultatai būtų matyti dar 2019 m.

LPSK informacija

Sekmadienis, 2018 gruodžio 09

Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su mokytojais, nebeleidžia ilgiau tylėti. Premjere, privalote įsikišti ir stabilizuoti padėtį. Jūsų atsiribojimas nuo padėties yra nepateisinamas, ypač matant, jog švietimo ir mokslo ministrei nepavyksta suvaldyti situacijos. Turi vykti derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, nes priešingu atveju padėtis gali tapti nekontroliuojam visame viešajame sektoriuje.

Ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Tačiau čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas, ir tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje.

Dabar kaip tik yra ta krizinė situacija, kai visos ideologinės ir politinės jėgos turėtų dėti visas pastangas, kad problemos būtų sprendžiamos. Nepateisinami nei tie politikai, kurie nemato krizės ir laukia, kol žmonės nurims savaime, nei tie, kurie naudojasi sudėtinga padėtimi ir situaciją išnaudoja politinei reklamai bei dar labiau kursto konflikto ugnį.

Jokie milijonai neišgelbės šalies nuo išorinių grėsmių, jei joje gyvenantys žmonės jausis žeminami, todėl, Premjere, suvaldyti kilusią krizę šiuo metu yra Jūsų pirmoji ir pagrindinė pareiga.

Pagarbiai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė

 LPSK informacija

 

Į viršų