• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2023 Spalio 16

Pirmininkės Rūtos Kiršienės atstovaujama Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga kartu su kitomis medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis šiandieną pasirašė susitarimą Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-234 pakeitimo ir papildymo, žiūrėti  čia:

Pasirašydamas sutarties atnaujinimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad jau trečius metus nuosekliai laikomasi įsipareigojimų medikų bendruomenei ir tai duoda vaisių.

„Medikų atlygio augimas yra vienas sparčiausių iš viso viešojo sektoriaus – tai padeda išlaikyti sveikatos sektoriaus darbuotojus viešojoje sistemoje, nes konkurencija dėl jų didžiulė. Sutartimi tęsiamas įsipareigojamas spręsti ir kitas jautrias problemas: krūvius, psichologinio smurto, darbuotojų sveikatinimo, stažo skaičiavimo“, – teigė A. Dulkys.

Pagal atnaujintą sutartį, medicinos darbuotojams atlygis bus skaičiuojamas kaip bazinį dydį taikant praėjusių metų minimalią algą. Tokie pakeitimai lemia, kad vidutinis atlyginimas, priklausomai nuo pozicijos, 2024 m. medicinos darbuotojams didės nuo 200 iki 400 eurų, neatskaičius mokesčių.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis gydytojui 2024 m. sudarys 4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai – 400 eurų daugiau nei buvo 2023 m. pradžioje. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti 2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,08 šalies vidutinio atlyginimo. Tai – 206 eurais daugiau nei 2023 m. pradžioje.

Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimų fondas viešosiose gydymo įstaigose pasieks 80 proc. – t. y. 4 iš 5 eurų pajamų bus skirta darbo užmokesčiui.

Taip pat pagal susitarimą sveikatos sektoriaus darbuotojai įgauna teisę vieną kartą per einamuosius metus gauti vieną darbo dieną nuvykti iš anksto suplanuotam vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą arba kitaip pagerinti savo sveikatos būklę, už ją mokant vidutinį darbo užmokestį. Ši diena nelaikoma papildoma kasmetinių atostogų dalimi.

 

 

Pirmadienis, 2023 Spalio 16
Gražiame Žemaitijos krašte kaimo turizmo sodyboje Vila „Dubgiris“ šį savaitgalį  vyko Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos išvažiuojamasis Valdybos posėdis ir Valdybos narių mokymai komunikacijos tema „ Kaip pasinaudoti žiniasklaida ir kaip elgtis viešųjų ryšių krizės metu.“ Mokymus pravedė žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
Valdybos posėdyje buvo aptariami einamieji klausimai, pirmininkė Rūta Kiršienė pristatė susitarimą „ Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-234 pakeitimo papildymą, kuris bus pasirašytas pirmadienį, Valdyboje aptartas LSADPS Švietimo ir Šalpos nuostatų atnaujinimas, jie bus patvirtinti artimiausioje Įgaliotinių tarybos posėdyje lapkričio mėnesį. Taip pat paliesta labai aktuali tema, kaip GMP tarnybos darbas regionuose, su kokiomis problemomis ir sunkumais susiduria darbuotojai įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, kai atskiros 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą. Apie tai kalbėjo Telšių rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Linaras Vaitkus. ASPĮ darbo užmokesčio netolygumų priežastys ir informaciją apie 2024 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pristatė Darbo užmokesčio monitoringo darbo grupės narė Aldona Baublytė.
Pirmadienis, 2023 Spalio 16

Spalio 12 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytas susitarimas dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Žiūrėti čia: Ją pasirašė trijų nacionalinių proesinių sąjungų centrų vadovai ir ministrė Monika Navickienė.

Profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės įstaigose, organizacijose ar įmonėse, įgyja teisę į 2 mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei dienas. Daugėja darbuotojų, kurie įgyja galimybę turėti papildomas apmokamas dienas savišvietai ar savanorystei.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytos geresnės galimybės savišvietai arba savanorystei anksčiau buvo taikomos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams – maždaug 34 tūkst. profesinių sąjungų narių. Dabar jos bus taikomos ir valstybės, savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų darbuotojams. Iš viso Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti darbo sąlygų privalumai liečia apie 58 tūkst. šioms organizacijoms priklausančių Lietuvos darbuotojų.

Prieš metus pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis galioja trejus metus – iki 2025 metų pabaigos. Sutarties sąlygose numatyta galimybė kasmet ją atnaujinti, sutartį susitariant taikyti ir tiems profesinių sąjungų nariams, kurie jais tapo jau po sutarties pasirašymo. Tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, tvirtėja ir socialinis dialogas, darbuotojai yra geriau atstovaujami. Nacionalinę kolektyvinę sutartį praeitais metais iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.

           

Parengta pagal SADM inf.

Penktadienis, 2023 Spalio 13

Lietuvos profesinės sąjungos sulaukė tarptautinio palaikymo!

Paramą mitingui išreiškė Europos viešųjų paslaugų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan.
„Mes nuoširdžiai remiame Jūsų protestą prieš gresiantį taupymą ir atlyginimų įšaldymą. Tvirtai palaikome Jūsų reikalavimus skatinti investavimą į viešąsias paslaugas ir pabrėžiame, kad būtina didinti darbuotojų atlyginimus, siekiant išspręsti nerimą keliantį darbuotojų trūkumą, kenkiantį viešųjų paslaugų kokybei ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje,“ – teigiama laiške.
Kviečiame visus 12 val. rinktis Katedros aikštėje, nuo kurios keliausime link Seimo, kur įvyks mitingas.

                                                                                                                      

  Gali būti tekstas vaizdasGali būti tekstas vaizdas

 

 

 

Penktadienis, 2023 Spalio 06

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė - Oraus darbo turime išsireikalauti patys.https://www.lpsk.lt/2023/10/06/i-ruginiene-oraus-darbo-turime-issireikalauti-patys/?fbclid=IwAR1Rz6feCnUHTSbDCElujwFYYVSxHN8pX9BLcQiYs_0pIC3IIyHeJIVQMq4

Pastaruoju metu Visoje Europoje augantys įmonių pelnai, akcininkams išmokamų dividendų sumos (kas neabejotinai prisidėjo prie infliacijos kilimo) muša rekordus, tuo tarpu darbo užmokestis nekyla taip sparčiai. Maža to, Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos skurdina tuos, kurie yra priklausomi nuo paskolų, kai tuo tarpu bankai generuoja fantastiškus pelnus.

Be to, pagreitį įgauna bandymas įstatyti Europą į griežto taupymo vėžes. Europos Komisijos pasiūlymas dėl valstybių išlaidų fiskalinių taisyklių grąžinimo suvaržo sprendimus priimančių asmenų galimybes imtis veiksmų bendros gerovės labui.

Spalio 7-oji – Tarptautinė oraus darbo diena – Europoje šiemet minima protesto akcijomis prieš griežto taupymo priemones, kurias primetinėja Europos Komisija. Pagrindinė ir didžiausia vyks spalio 13 d. Paryžiuje.

„Mūsų visuomenės klesti, kai dirbantys žmonės turi stabilias pajamas ir prieinamas bei kokybiškas viešąsias paslaugas. Dabar žemynas susiduria su pragyvenimo išlaidų krize, kurią dar labiau apsunkina įmonių savininkų godumas. Tačiau kolektyviniais veiksmais galime tai pakeisti“, – kviesdama daryti spaudimą savo šalių vyriausybėms teigia Europos profesinių sąjungų konfederacija.

Lietuvoje labai aiškių griežto taupymo ženklų dar nematyti, tačiau ėjimą link to rodo replikos „pinigų yra tiek, kiek yra“, „daugiau padaryti neleidžia valstybės galimybės“ ir ypač sunkios derybos dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo.

Tiesa, Finansų ministerijos pristatytas biudžeto projektas atrodo patraukliai, pamatėme gana neblogus skaičius, kaip kils viešojo sektoriaus atlyginimai. Tačiau neskubėkime džiaugtis ir neapsigaukime: teisės aktų projektai, reglamentuojantys biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, rodo visiškai ką kitą. Neseniai startavusi valstybės tarnybos reforma numatė gerokai didesnius atlyginimus vadovams, todėl Finansų ministerijos skaičiukai, parodantys, kiek vidutiniškai kitais metais kils atlyginimai, gali būti sudaryti tik iš lėšų, skirtų vadovų atlyginimų augimui. Tam valstybė iš tikrųjų numatė nemažai, visi kiti dėl savo algų turės kovoti kitais metais keičiant darbo apmokėjimo sistemas.

Labai apmaudu, kad valdantieji atsitraukė nuo ketinimų reformuoti nesąžiningą mokesčių sistemą ir įvesti bent kokius progresinius tarifus kapitalo pajamoms. Vietoj to, prisidengiant „efektyvinimu“ pradedamos įvairios valstybinio sektoriaus reformos, kurios be įsiklausymo į darbuotojus ir investicijų į juos, atneš tik dar didesnius darbo krūvius ir vis mažiau prieinamas paslaugas gyventojams. Tuo tarpu didžiules pajamas gaunantieji toliau mėgaujasi mažais mokesčiais ir dargi įvairiomis lengvatomis.

Maža to, verslo atstovai uoliai siūlo kelti vartojimo mokesčius (PVM), įvedinėti naujus (NT, automobilių taršos), kurie, kaip žinoma, labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiesiems. Kai kurie nesibodi net pabarti vyriausybę, kam ši „taip sparčiai“ didina minimalią algą ir socialines išmokas. Tik šiukštu nelieskite kapitalo pajamų!

Ir nepasigaukime tie, kurie dirbame privačiame sektoriuje, neva tai mūsų neliečia. Dėl nepakankamo biudžeto kenčiame visi mes, negaudami prieinamų švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių, komunalinių, susisiekimo paslaugų. Nors ir sąžiningai mokame neproporcingai didelius mokesčius, turime už būtiniausias viešąsias paslaugas mokėti vis daugiau ar „prisimesti“ papildomai.

Tad Tarptautinę oraus darbo dieną galiu pasakyti tik tiek: oraus darbo (ir gyvenimo!) neturėsime tol, kol vieningai ir solidariai patys tokio nepareikalausime.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe?Praneškit
Į viršų