• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Penktadienis, 2023 Spalio 13

Lietuvos profesinės sąjungos sulaukė tarptautinio palaikymo!

Paramą mitingui išreiškė Europos viešųjų paslaugų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan.
„Mes nuoširdžiai remiame Jūsų protestą prieš gresiantį taupymą ir atlyginimų įšaldymą. Tvirtai palaikome Jūsų reikalavimus skatinti investavimą į viešąsias paslaugas ir pabrėžiame, kad būtina didinti darbuotojų atlyginimus, siekiant išspręsti nerimą keliantį darbuotojų trūkumą, kenkiantį viešųjų paslaugų kokybei ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje,“ – teigiama laiške.
Kviečiame visus 12 val. rinktis Katedros aikštėje, nuo kurios keliausime link Seimo, kur įvyks mitingas.

                                                                                                                      

  Gali būti tekstas vaizdasGali būti tekstas vaizdas

 

 

 

Penktadienis, 2023 Spalio 06

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė - Oraus darbo turime išsireikalauti patys.https://www.lpsk.lt/2023/10/06/i-ruginiene-oraus-darbo-turime-issireikalauti-patys/?fbclid=IwAR1Rz6feCnUHTSbDCElujwFYYVSxHN8pX9BLcQiYs_0pIC3IIyHeJIVQMq4

Pastaruoju metu Visoje Europoje augantys įmonių pelnai, akcininkams išmokamų dividendų sumos (kas neabejotinai prisidėjo prie infliacijos kilimo) muša rekordus, tuo tarpu darbo užmokestis nekyla taip sparčiai. Maža to, Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos skurdina tuos, kurie yra priklausomi nuo paskolų, kai tuo tarpu bankai generuoja fantastiškus pelnus.

Be to, pagreitį įgauna bandymas įstatyti Europą į griežto taupymo vėžes. Europos Komisijos pasiūlymas dėl valstybių išlaidų fiskalinių taisyklių grąžinimo suvaržo sprendimus priimančių asmenų galimybes imtis veiksmų bendros gerovės labui.

Spalio 7-oji – Tarptautinė oraus darbo diena – Europoje šiemet minima protesto akcijomis prieš griežto taupymo priemones, kurias primetinėja Europos Komisija. Pagrindinė ir didžiausia vyks spalio 13 d. Paryžiuje.

„Mūsų visuomenės klesti, kai dirbantys žmonės turi stabilias pajamas ir prieinamas bei kokybiškas viešąsias paslaugas. Dabar žemynas susiduria su pragyvenimo išlaidų krize, kurią dar labiau apsunkina įmonių savininkų godumas. Tačiau kolektyviniais veiksmais galime tai pakeisti“, – kviesdama daryti spaudimą savo šalių vyriausybėms teigia Europos profesinių sąjungų konfederacija.

Lietuvoje labai aiškių griežto taupymo ženklų dar nematyti, tačiau ėjimą link to rodo replikos „pinigų yra tiek, kiek yra“, „daugiau padaryti neleidžia valstybės galimybės“ ir ypač sunkios derybos dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimo.

Tiesa, Finansų ministerijos pristatytas biudžeto projektas atrodo patraukliai, pamatėme gana neblogus skaičius, kaip kils viešojo sektoriaus atlyginimai. Tačiau neskubėkime džiaugtis ir neapsigaukime: teisės aktų projektai, reglamentuojantys biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, rodo visiškai ką kitą. Neseniai startavusi valstybės tarnybos reforma numatė gerokai didesnius atlyginimus vadovams, todėl Finansų ministerijos skaičiukai, parodantys, kiek vidutiniškai kitais metais kils atlyginimai, gali būti sudaryti tik iš lėšų, skirtų vadovų atlyginimų augimui. Tam valstybė iš tikrųjų numatė nemažai, visi kiti dėl savo algų turės kovoti kitais metais keičiant darbo apmokėjimo sistemas.

Labai apmaudu, kad valdantieji atsitraukė nuo ketinimų reformuoti nesąžiningą mokesčių sistemą ir įvesti bent kokius progresinius tarifus kapitalo pajamoms. Vietoj to, prisidengiant „efektyvinimu“ pradedamos įvairios valstybinio sektoriaus reformos, kurios be įsiklausymo į darbuotojus ir investicijų į juos, atneš tik dar didesnius darbo krūvius ir vis mažiau prieinamas paslaugas gyventojams. Tuo tarpu didžiules pajamas gaunantieji toliau mėgaujasi mažais mokesčiais ir dargi įvairiomis lengvatomis.

Maža to, verslo atstovai uoliai siūlo kelti vartojimo mokesčius (PVM), įvedinėti naujus (NT, automobilių taršos), kurie, kaip žinoma, labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiesiems. Kai kurie nesibodi net pabarti vyriausybę, kam ši „taip sparčiai“ didina minimalią algą ir socialines išmokas. Tik šiukštu nelieskite kapitalo pajamų!

Ir nepasigaukime tie, kurie dirbame privačiame sektoriuje, neva tai mūsų neliečia. Dėl nepakankamo biudžeto kenčiame visi mes, negaudami prieinamų švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių, komunalinių, susisiekimo paslaugų. Nors ir sąžiningai mokame neproporcingai didelius mokesčius, turime už būtiniausias viešąsias paslaugas mokėti vis daugiau ar „prisimesti“ papildomai.

Tad Tarptautinę oraus darbo dieną galiu pasakyti tik tiek: oraus darbo (ir gyvenimo!) neturėsime tol, kol vieningai ir solidariai patys tokio nepareikalausime.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe?Praneškit
Trečiadienis, 2023 Spalio 04

Solidarizuodamiesi su visos Europos profesinėmis sąjungomis, protestuojančiomis prieš gresiantį griežtą taupymą ir atlyginimų „įšaldymą“, trys profesinių sąjungų centrai (LPSK, „Solidarumas“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga) rengia protesto akciją Vilniuje.

Pastaruoju metu Visoje Europoje augantys įmonių pelnai, dividendų sumos, kas prisidėjo prie infliacijos kilimo, muša rekordus, tuo tarpu darbo užmokestis nekyla taip sparčiai. Maža to, Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos skurdina tuos, kurie yra priklausomi nuo paskolų, kai tuo tarpu bankai generuoja fantastiškus pelnus.

Be to, esame gąsdinami, kad ateina sunkūs laikai, bus įjungtas griežto taupymo režimas.

Ypač kenčia viešasis sektorius, be viso kito dar ir purtomas įvairių reformų, kurios be investicijų į žmones, atneš tik dar didesnius krūvius darbuotojams. Nieko nedaroma su nesąžininga mokesčių sistema, kai daugiausiai sumoka dirbantys žmonės, o šimtatūkstantines ar net milijonines pajamas gaunantieji mėgaujasi mažais mokesčiais ir net jų bando visaip išvengti.

Dėl to kenčiame mes visi, negaunantys prieinamų švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių, komunalinių, susisiekimo paslaugų. Nors ir sąžiningai mokame neproporcingai didelius mokesčius, turime už būtiniausias viešąsias paslaugas mokėti vis daugiau ar „prisimesti“ papildomai.

Tik visuotiniu pasipriešinimu galime valdžiai parodyti, kad nenorime visada būti tik atpirkimo ožiais, kurie gali pakentėti, kai 1 proc. turtingųjų toliau lobsta.

Kviečiame visus į protestą spalio 13 d., 12 val.

Renkamės Katedros aikštėje, triukšminga eisena patrauksime link Seimo, kur bus mitingas.                                                 

 

Reikalausime:

didesnių atlyginimų,

mažesnių darbo krūvių,

mokesčių teisingumo,

prieinamų viešųjų paslaugų!

 

 

Trečiadienis, 2023 Spalio 04

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijose antroje vietoje, t. y. po ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio, pagal dažnumą vyrauja darbo bylos dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų reikalavimai – pripažinti atleidimą savo noru (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad pagal DK 55 str. 1 d. darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo netaikyti. Be to, pažymi, kad darbuotojas turi teisę atšaukti darbdaviui pateiktą pareiškimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta, o vėliau atšaukti pareiškimą galima tik darbdaviui sutikus.

Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant tokias bylas, svarbu išsiaiškinti, ar darbuotojo pareiškimas atitiko jo tikrąją valią, nebuvo darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio arba dėl kitos neleistinos įtakos. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (LAT 2013-03-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-174/2013, LAT 2014-10-07 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-420/2014). Jeigu yra nustatyta, kad parašas pareiškime yra darbuotojo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas gali būti konstatuotas tik darbuotojui įrodžius, kad pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos (LAT 2020-09-30 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-243248/2020).

Specialistė pažymi, kad tokios bylos yra sudėtingos, tačiau DGK pavyksta sėkmingai jas išspręsti, tinkamai vadovaujamasi teismų praktika. 2023 06 13 Vilniaus DGK sprendimu Nr. DGKS-3343 darbo byloje Nr. APS-131-8971/2023 pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu, nustačiusi, kad darbuotojas neturėjo valios nutraukti darbo santykius savo noru, ir buvus neleistiną darbdavio kišimąsi – prašymas darbuotojui buvo „pakištas“. Kitoje byloje taip pat nustatyta, kad  darbuotojas prašymą parašė esant darbdavio neteisėtai įtakai ir nebuvus darbuotojo valios nutraukti darbo santykius – buvo prašoma rašyti prašymą (2023 06 29 Šiaulių DGK sprendimas Nr. DGKS-3694 darbo byloje Nr. APS-116-10983/2023).

Pirmadienis, 2023 Spalio 02
Spalio 13 d. 10 val. VDI kviečia į nemokamus nuotolinius mokymus „Darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai ir teismų praktika“, kuriuose bus pristatyti darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai, darbo ginčų komisijų bei teismų praktika ir kita. Kviečiame dalyvauti socialinius partnerius – tiek dalyvaujančius darbo ginčų komisijų veikloje, tiek potencialius pretendentus į šių komisijų narius.
Mokymai vyks:
🕙2023 m. spalio 13 d. Pradžia – 10 val.
🖥 Mokymai vyks nuotoliniu būdu per Teams platformą.
👥Pranešėjos: Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė ir patarėja Audronė Baršienė.
Registruotis galima iki spalio 9 d. Apie registracijos patvirtinimą bus pranešta el. laišku. Dalyviams, kuriems bus patvirtinta registracija, atsiųsime prisijungimo prie mokymų informaciją.
                                             Gali būti 2 žmonės ir tekstas vaizdas
Į viršų