• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Penktadienis, 2018 spalio 19

                      Š.m. spalio 26-27 d. VU MF KMI  neurologijos ir neurochirurgijos klinika ir Lietuvos insulto asociacija organizuoja mokslinę praktinę konferenciją  "Insultas slaugytojų praktikoje".

Konferencija vyks konferencijų centre " Bačkonys". Ši konferencija skirta visuomenės  sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams, bendrosios ir specialiosios praktikos bei bendruomenių slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, reikalinga išankstinė registracija el. paštu : Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. . Bus išduodami 9 val. VU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Konferencijos programą galite rasti čia. 

LSADPS informacija

Trečiadienis, 2018 spalio 17

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30% mūsų šalies gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Tai – vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Valdantieji tikina, kad imasi priemonių skurdui mažinti, tačiau esą statistikoje jos bus matomos tik 2019 ir 2020 m.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo didžiausias nuo šalies įstojimo į ES: skurdo rizikos suma siekė 307 Eur, o beveik ketvirtadalis lietuvių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos. Toks rodiklis – absoliutaus skurdo riba – yra naujas, atsirado jis nuo 2017 m.: tais metais ši riba apsistojo ties 238 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 500 Eur šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas skelbia, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., skurdo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. Daugiau ties skurdo riba gyvenančių žmonių ES yra tik Bulgarijoje (38,9%), Graikijoje (34,8%) ir Rumunijoje (35,7%). ES vidutinis ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius sudaro 22,5%.

Nors skurdo sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis (bent jau emociškai), egzistuoja speciali tyrimo metodika: skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60% šalies vidurkio. Pastaruoju metu smarkiai išaugo ir vieno suaugusiojo, auginančio vaikus, ir daugiavaikių šeimų skurdas – pastarųjų skurdo rizikos lygis padidėjo net 12 procentinių punktų. 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 65-erių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – naujausi duomenys rodo, kad 2017 m. senatvės pensininkų skurdas siekė 36,7% ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 6 procentiniais punktais.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo keli įstatymų pakeitimai, kurie galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo, pvz., išaugo valstybės remiamos pajamos. Nuo 2018 m. įtvirtinti pakeitimai, kurie leidžia 15–35% darbo užmokesčio ir vaiko pinigų neįskaičiuoti į vidutines šeimos pajamas, jei šeima prašo piniginės socialinės paramos ar kompensacijų.

Daugiau priemonių valdantieji žada nuo 2019-ųjų: vaiko pinigai didinami iki 50 Eur, pensininkams žadamas senatvės pensijų indeksavimas. Skaičiuojama, kad šiemet pensijos vidutiniškai augo apie 7%, kitąmet planuojamas 7,63% vidutinis augimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia: dėl to, kad skurdo rodikliai Lietuvoje yra vieni blogesnių Europoje, atsakinga valstybė. Ir nors Lietuva nėra vienintelė šalis Europoje, kovojanti su skurdu, valstybė turi imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų skurdui mažinti.

„Dėl skurdo ir atskirties mažinimo taip pat yra ir valstybės atsakomybė. Indeksuodami pensijas, didindami atlyginimus tą skirtumą mažintume, ir tai būtina daryti, ir tą daro visos valstybės“, – tikina šalies vadovė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigia, kad priemonių skurdui mažinti jau imtasi pakankamai, be to, skurdo problema yra daugialypė, jai įveikti reikia nemažai priemonių. Ministerija žada, kad įgyvendinamų priemonių derlių statistika atspindės tik 2019 ir 2020 m.

VŽ mano, kad būtent tais metais ir bus matyti, kokį efektą davė (ar nedavė) valdančiųjų siekis gerinti žmonių gyvenimą. Premjeras Saulius Skvernelis, vakar anonsuodamas 2019 m. valstybės biudžetą, teigė: „Biudžetas, tikiuosi, bus sėkmingai priimtas ir poveikį pajaus kiekvienas iš mūsų, gyvenantis ir dirbantis.“ Tikėkimės ir mes, atsakomybė – ant valdžios pečių.

Šaltinis : Verslo žinios , https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/10/17/kovoje-su-skurdu-pergales-nematyti 

2018 m. rugsėjo 28 d.  paskelbtą Statistikos departamento pranešimą Absoliutaus skurdo rodikliai galite skaityti čia.


Ketvirtadienis, 2018 spalio 11

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF) primena, kad kolektyvinės sutartys sudarytos iki naujojo Darbo kodekso (toliau – ir DK) ((2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) įsigaliojimo (nuo 2017 m. liepos 1d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 6 str.11p.)) baigia galioti šių metų gruodžio 31d. Iki minimos datos visos senos kolektyvinės sutartys (pasirašytos dar galiojant senajam Darbo Kodeksui) turi būti persiderėtos ir pasirašytos naujai.

Pateikiame trumpą LPPSF teisininkės Dalios Jakutavičės konsultaciją apie darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą ir turinį (LR Darbo kodekso 186-202 str.).

Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos šio kodekso nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti bei sudaryti kolektyvines sutartis.

Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Tai, kaip buvo minėta anksčiau, yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.

Darbo taryba neturi teisės derėtis ir pasirašyti kolektyvinės sutarties.

Kolektyvinių derybų tvarka:

Inicijuojanti kolektyvines derybas šalis privalo raštu prisistatyti kitai derybų šaliai. Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas.

Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose.

Kolektyvinių derybų pradžia laikoma kita diena, einanti po tos, kada kolektyvines derybas inicijuojanti šalis gavo antros šalies rašytinį atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos. Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose.

Skaityti daugiau
Trečiadienis, 2018 spalio 10

Š. m. spalio 2 - 3 d. Briuselyje vyko EPSU ( European Public Service Union) 49-as Sveikatos ir socialinių paslaugų Vykdomojo komiteto  ir Socialinių paslaugų darbo grupės posėdžiai ,kuriuose Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą ( LSADPS)  atstovavo LSADPS Valdybos narys, Respublikinės Kauno ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Davainis. 

EPSU 49-ąjame Sveikatos ir socialinių paslaugų vykdomojo komiteto posėdyje, vykusiame š.m. spalio 2 d. buvo renkama komiteto prezidentė. Iš komiteto prezidento pareigų pasitraukus Dr. Margret Steffen iš Ver.di profesinės sąjungos į jos vietą buvo išrinkta Maryvonne Nicolle iš CFDT Santé-Sociaux (Prancūzija) profesinės sąjungos – buvusi komiteto viceprezidentė. Nauju EPSU Sveikatos ir socialinio paslaugų vykdomojo komiteto viceprezidentu buvo išrinktas Razvan Gae, iš SANITAS (Rumunija) profesinės sąjungos.

Komiteto posėdyje buvo aptariami klausimai susiję su 2019 m. birželį vyksiančiu EPSU kongresu „Kova už ateitį visiems“ bei Europos sveikatos diena, kuri bus minima 2019 balandžio 7 d. bei paliesta tais pačiais metais vyksiančių Europos parlamento rinkimų tema.

Taipogi buvo nagrinėjamas „skaitmenizacijos“ poveikis sveikatos priežiūros darbuotojams, kaip profesinės sąjungos gali naudoti kolektyvines derybas, siekdamos išlaikyti ir gerinti darbo sąlygas viešųjų paslaugų skaitmeninės pertvarkos kontekste.

Diskutuota apie EPSU sekretoriato, koordinuojant kolegas iš UNISON (Jungtinė Karalystė), ir SIPTU (Airija) profesinių sąjungų, parengtą koncepciją ”EPSU kaip Europos balsas sveikatos priežiūros padėjėjams / sveikatos priežiūros paramos darbuotojams“.

LSADPS informacija

Antradienis, 2018 spalio 02

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetu š.m. lapkričio 29–30 d. organizuoja 6-ąją nacionalinę užkrečiamųjų ligų konferenciją, kuri vyks Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, M.K.Čiurlionio g. 21., Vilnius.

Konferencijoje bus aptariamos vakcinomis valdomos infekcijos, zoonozės ir antimikrobinis atsparumas, užkrečiamųjų ligų diagnostika, sveikatos raštingumas ir užkrečiamųjų ligų socialinės determinantės, ŽIV/AIDS ir susijusios infekcijos  (lytiškai plintančios infekcijos, virusiniai hepatitai, tuberkuliozė).

Maloniai  kviečiame aktyviai registruotis į konferenciją ir visus norinčius teikti pranešimų tezes, kurios bus įtrauktos į konferencijos leidinį ir/arba programą.

Pranešimų tezių galutinė pateikimo data – spalio 31 d. Daugiau informacijos apie tezių pateikimą ir reikalavimus rasite čia.

Renginys skirtas medicinos gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), visuomenės sveikatos specialistams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), savivaldybių gydytojams.

Taip pat kviečiame lengvatinėmis sąlygomis registruotis į konferenciją sveikatos mokslų studentus, rezidentus ir asmenis, norinčius teikti pranešimų tezes

http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/kvieciame-registruotis-i-6-aja-nacionaline-uzkreciamuju-ligu-konferencija-vilniuje

ULAC informacija

Į viršų