• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Ketvirtadienis, 2024 Sausio 25

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sausio 22-23 d. Paryžiuje (Prancūzija) dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos ministrų susitikime bei politikos forume apie į žmogų orientuotų sveikatos inovacijų ateitį.

EBPO sveikatos ministrų susitikime bus aptartos tokios temos kaip sveikatos priežiūros skaitmenizacija, psichikos sveikatos stiprinimas, farmacijos politika, atitinkančios mūsų sistemų tikrus poreikius, ir darbingo amžiaus žmonių sveikatos gerinimo klausimai. 

„EBPO šalys turi sukurti sveikatos apsaugos vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų tiksliai apibrėžti pasirengimo galimoms grėsmėms vertinimo parametrai. Ši sistema galėtų apimti tokius rodiklius kaip infrastruktūros atsparumas, sveikatos priežiūros darbuotojų poreikis, reagavimo į nelaimes pajėgumai ir veiksmingos komunikacijos strategijos. Aiškūs, standartizuoti kriterijai leistų šalims įvertinti savo pasirengimą, nustatyti tobulinimo sritis ir palengvinti tarptautinius palyginimus. Taip pat organizacija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skleidžiant gerą praktiką ir išmoktas pamokas, sprendžiant sveikatos sistemos iššūkius“, – teigia ministras, kuris susitikime aptars pandemijos patirtį ir pamokas. 

Ministrų susitikimo rezultatai padės šalims tobulinti savo politiką ir sustiprinti argumentus dėl tęstinų investicijų į visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūrą. 

Forume, kuriame dalyvauja ministras,  nagrinėjamos politikos kryptys ir prioritetai, skirti naujoms inovacijoms įtraukti į sveikatos sistemas. Forumo metu bus aptarta su kokiais iššūkiais susiduriama įtraukiant naujas technologijas ir įrankius į  sveikatos sistemos valdymą ir klinikinę praktiką, kaip tai gerina pacientų ir praktikų patirtį. 


SAM Komunikacijos skyrius
 

Antradienis, 2024 Sausio 23

 Linaras Vaitkus yra LSADPS Valdybos narys, Telšių rajono seikatos apssaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Dau­giau nei 20 me­tų dar­bo pa­tir­ties sku­bio­sios ir nea­ti­dė­lio­ti­nos pa­gal­bos sri­ty­je tu­rin­tis spe­cia­lis­tas, Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) sky­riaus ve­dė­jas Li­na­ras Vait­kus kar­tu su ko­lek­ty­vu už­tik­ri­na sa­va­lai­kes ir ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Jau­čia pra­smę ir yra at­si­da­vęs dar­bui.

Išs­kir­ti­nis in­ter­viu su ne­se­niai 48-tą gim­ta­die­nį pa­si­ti­ku­siu Tel­šių ra­jo­no GMP sky­riaus ve­dė­ju L. Vait­ku­mi apie tai, ko­dėl pa­si­rin­ko dar­bą grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riu­je, apie re­for­mą, mo­ty­va­ci­ją bei su ko­kia rea­ly­be su­si­du­ria me­di­kai.

Mei­da GAI­ŽAUS­KAI­TĖ

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve. Ko­dėl bū­tent pa­si­rin­ko­te šią pro­fe­si­ją?

– Me­di­ci­na kaip sri­tis, į ku­rią no­riu nuo­lat gi­lin­tis, trau­kė jau vai­kys­tė­je. Mo­kyk­lo­je pui­kiai se­kė­si hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai. Mo­kyk­lą bai­giau 11 m., tuo me­tu bu­vu­sio­je šeš­to­je Tel­šių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną iš­lai­kiau aukš­čiau­siu įver­ti­ni­mu.

Bai­gęs mo­kyk­lą ban­džiau sto­ti į Kau­no me­di­ci­nos aka­de­mi­ją, bet neįs­to­jau, pri­trū­ko ba­lų. Ka­dan­gi ne­pa­vy­ko, tai pa­si­rin­kau Šiau­lių me­di­ci­nos aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Ją bai­giau pui­kiai, tuo me­tu kur­si­nių dar­bų dar ne­bū­da­vo, rei­kė­jo lai­ky­ti tik eg­za­mi­nus, teo­ri­nes ir pra­kti­nes už­duo­tis, už ku­rias ga­vau 10 ba­lų įver­ti­ni­mą. Bu­vau vie­nin­te­lis ga­vęs aukš­čiau­sią įver­ti­ni­mą – tuo la­bai džiau­giau­si.

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­bas man at­ro­dė pra­smin­gas bei įdo­mus, to­dėl jį ir pa­si­rin­kau.

    – Ko­kių sa­vy­bių rei­kia jū­sų pro­fe­si­jai?

– Pa­juo­kau­siu sa­ky­da­mas, kad rei­kia bū­ti šiek tiek ,,ma­nia­ku“, t.y. bū­ti la­bai at­si­da­vu­siu šiam dar­bui. Iš tik­rų­jų rei­kia mėg­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, tu­ri ,,skau­dė­ti“ už tą žmo­gų, tu­ri jaus­ti no­rą pa­dė­ti žmo­nėms. Be abe­jo­nės, la­bai svar­bu pro­fe­sio­na­lu­mas, tu­ri atei­ti į dar­bo vie­tą no­rė­da­mas dirb­ti, o ne tik pa­sė­dė­ti ir gau­ti at­ly­gi­ni­mą. Šiuo me­tu pa­ts dir­bu 1,5 eta­to.
 Dar­bas GMP yra la­bai sun­kus ir at­sa­kin­gas, bet be ga­lo įdo­mus, ja­me daug ad­re­na­li­no. Bri­ga­dos Tel­šiuo­se dir­ba­me taip: vie­nas vai­ruo­to­jas-pa­ra­me­di­kas, ki­tas – sku­bio­sios pa­gal­bos slau­gos spe­cia­lis­tas. Į iš­kvie­ti­mus vyks­ta­me dvie­se. Vi­so­kių bū­na si­tua­ci­jų, kar­tais rei­kė­tų pa­pil­do­mos pa­gal­bos, bet jei­gu nė­ra kam dar at­va­žiuo­ti, nes iš­kvie­ti­mų yra tik­rai daug, pri­va­lo­me pa­tys grei­tai priim­ti sa­va­ran­kiš­kus ir tei­sin­gus spren­di­mus.

Sku­bio­ji me­di­ci­na spar­čiai kei­čia­si: at­nau­ji­na­ma įran­ga, kei­čia­si gai­vi­ni­mo al­go­rit­mai, tei­sės ak­tai ir daug ki­tų da­ly­kų. To­dėl šia­me dar­be rei­kia nuo­lat mo­ky­tis.

– Kas la­biau­siai mo­ty­vuo­ja šia­me dar­be?

– Sa­vi­rea­li­za­ci­ja, kai jau­ti, kad šia­me dar­be daug pra­smės. Šiais me­tais dar ne­skai­čia­vau, bet 2021-ai­siais per me­tus at­li­ko­me 30–40 gai­vi­ni­mų, vie­nu me­tu tu­rė­jo­me gai­vin­ti 8 žmo­nes! Pa­ti­kė­ki­te, kaip tie at­gai­vin­ti žmo­nės mo­ty­vuo­ja, kai ma­tai juos svei­kus ir gy­vus gat­vė­je. To­dėl la­biau­siai šia­me dar­be įkve­pia iš­gel­bė­tos gy­vy­bės.

– Ko­kios pa­tir­tys la­biau­siai įstri­go at­min­ty­je?

– La­biau­siai įstrin­ga at­min­ty­je gim­dy­mai, ypač pir­mie­ji, nes bu­vo la­bai bai­su. Juo­kais pa­sa­ky­siu, ta­da ,,pra­kei­kiau“ sa­vo ma­mą, kad ma­ne pa­gim­dė, o vė­liau ,,pra­kei­kiau“ sa­ve, jog pa­si­rin­kau to­kią pro­fe­si­ją. Na, bet juo­kas juo­kais, bai­mė yra ta­da, kai vis­kas nau­ja, kai ne­ži­nai ką da­ry­ti, ka­da pir­mas kar­tas. Įgi­jus pra­kti­kos, ka­da jau ži­nai kaip elg­tis, ne­be­lie­ka bai­mės, nes pa­pras­čiau­siai ne­be­lie­ka ir lai­ko bi­jo­ti.

Per il­ga­me­tę pa­tir­tį tik­rai iš­kvie­ti­mų bu­vo įvai­riau­sių, ka­da rei­kia gel­bė­ti nuo utė­lių, bla­kių ar iš­ma­tų. Tik­rai yra bu­vę ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų, pa­vo­jin­gų iš­kvie­ti­mų, pvz., vie­na si­tua­ci­ja, kai pi­lie­tis į mus svie­dė kir­vį. Ten­ka vyk­ti pas psi­chi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čius li­go­nius, ku­rie yra ag­re­sy­vūs ir pik­ti.

Vi­suo­me­nė da­bar ap­skri­tai yra pik­ta, ap­link daug ne­ga­ty­vo ir ag­re­si­jos. Prieš daug me­tų, ka­da pra­dė­jau dirb­ti, to tik­rai ne­bu­vo, į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­ją bu­vo žiū­ri­ma su pa­gar­ba. Ir pa­ti me­di­ci­na bu­vo ver­ti­na­ma pa­lan­kiau.

– Ko­kius po­ky­čius jau­čia­te po GMP re­for­mos? Dir­ba­te nau­jo­se pa­tal­po­se, pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau.

– Iki re­for­mos Lie­tu­vo­je bu­vo 47 GMP įstai­gos: skir­tin­gi va­do­vai, skir­tin­ga bu­hal­te­ri­ja, tra­di­ci­jos, veik­lų ap­ra­šy­mai, dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, nors dar­bas vi­sur bu­vo tas pa­ts, li­gos – taip pat vi­sur to­kios pa­čios. Ma­no ma­ny­mu, se­niai rei­kė­jo šios cent­ra­li­za­ci­jos.

Nuo re­for­mos praė­jo pu­sę me­tų. Ar kaž­kas la­bai ženk­liai pa­si­kei­tė? Tik­rai ne. Tel­šių ra­jo­no GMP sky­rius da­bar pri­klau­so Šiau­lių fi­lia­lui. Mo­kė­ji­mo tvar­ka dar­buo­to­jams iki 2024 m. sau­sio 1 d. li­ko ta pa­ti, ko­kia bu­vo. Di­die­ji po­ky­čiai dar lau­kia atei­ty­je. Da­bar nuo sau­sio mė­ne­sio vi­ Lie­tu­vos GMP dar­buo­to­jai tu­rė­tų gau­ti vie­no­dus at­ly­gi­ni­mus, tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos. Bus die­gia­mas Au­di­to cent­ras, ku­ris ver­tins dar­buo­to­jų dar­bo ko­ky­bę. Atei­ty­je vi­so­je Lie­tu­vo­je bus vie­no­di gel­to­nos spal­vos grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai.

Pa­gal Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą, mū­sų GMP sky­rius tu­rė­jo iš­si­kraus­ty­ti iš se­nų pa­tal­pų iki 2024 m. sau­sio 1 d. At­vy­kus iš Kau­no mū­sų ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ne­ri­jui Mi­ke­lio­niui, pa­ro­dė­me ke­le­tą pa­si­rin­ki­mų ir jis iš­rin­ko šias nau­jas pa­tal­pas. Čia yra dau­giau erd­vės, kie­mas au­to­mo­bi­liams pa­sta­ty­ti, yra elekt­ros įva­dai, vi­ są­ly­gos au­to­mo­bi­lių įran­gai įkrau­ti. Per­si­kė­li­mo į nau­jas pa­tal­pas tiks­las ir bu­vo, kad ne­bū­tų blo­giau, nes praei­ty­je il­gą lai­ką dir­bo­me daug pra­stes­nė­mis są­ly­go­mis. Da­bar tik­rai ga­li­me pa­si­gir­ti: tu­ri­me erd­vias, šil­tas, nau­jas pa­tal­pas, ku­rio­se tu­ri­me net sa­lę, ku­rią ke­ti­na­me pri­tai­ky­ti mo­ky­mams. Tie­sa, nau­jo­sios pa­tal­pos nė­ra mies­to cent­re, bet la­bai svar­bu pa­brėž­ti, jog da­bar ypač pa­to­gu iš­vyk­ti į Var­nių, Rai­nių, De­gai­čių, Ubiš­kės, Pa­van­de­nės pu­sę, ne­be­rei­kia vyk­ti per mies­tą. Mums svar­biau­sias da­ly­kas yra ope­ra­ty­vu­mas, to­dėl iš šios vie­tos ma­žiau rei­kia va­žiuo­ti per mies­tą, ku­ria­me la­biau­siai nu­ken­čia­me lai­ko at­žvil­giu.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria­te dar­be?

– Pag­rin­di­nė pro­ble­ma šian­dien yra tai, kad trūks­ta dar­buo­to­jų. Ypa­tin­gai jau­nų dar­buo­to­jų, ka­dan­gi tai at­sa­kin­gas ir sun­kus dar­bas. Be to, rei­kia svei­ka­tos: pa­vyz­džiui, su vi­sa įran­ga už­bėg­ti į dau­gia­bu­čio penk­tą aukš­tą, o vien de­fib­ri­lia­to­rius sve­ria 20 ki­log­ra­mų! Fi­ziš­kai sun­kus dar­bas yra ir dėl to, jog mes dir­ba­me pa­ro­mis. Ma­no nuo­mo­ne, pa­ro­mis dirb­ti yra la­bai sun­ku, tai ken­kia dar­buo­to­jų svei­ka­tai. Taip pat di­de­lė bė­da – žmo­nių su­kur­ti mi­tai, esą jei­gu mo­ku mo­kes­čius, ga­liu kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą ta­da, ka­da tik no­riu, net ir be rei­ka­lo. Pas šei­mos gy­dy­to­jus – itin il­gos ei­lės, to­dėl rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Dar: at­vy­kus į li­go­ni­nę su grei­tą­ją esą iš­kart su­tei­kia­ma ge­res­nė ir grei­tes­nė pa­gal­ba. Be to, pa­gal­ba tei­kia­ma pa­gal sun­ku­mo ka­te­go­ri­ją. GMP tu­ri 2 ka­te­go­ri­jas: pir­mą­ją ir ant­rą­ją. Ne­re­tai žmo­nės pa­me­luo­ja, kad GMP grei­čiau at­va­žiuo­tų. To­dėl no­riu pa­mi­nė­ti, jog GMP rei­kia kvies­ti ta­da, ka­da tik­rai jos rei­kia, nes iš­kvie­ti­mų tu­ri­me tik­rai la­bai daug.

– Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti me­di­ci­nos dar­buo­to­jų dirb­ti Tel­šių ra­jo­no GMP?

– Ge­riau­sia mo­ty­va­ci­ja bū­tų, jog at­si­ras­tų sa­va­no­rių, ku­riuos ga­lė­tu­me ap­mo­ky­ti ir mo­ty­vuo­ti. Tu­ri­me pui­kų pa­vyz­dį: jau­na slau­gy­to­ja at­li­ko pra­kti­ką, įžvel­gė­me jo­je po­ten­cia­lą – mer­gi­na yra ga­bi, ne­bi­jo ir tu­ri no­ro dirb­ti to­kį dar­bą. Mo­ty­va­ci­ja ne­nuė­jo vel­tui – ši mer­gi­na jau tre­ti me­tai dir­ba GMP ko­lek­ty­ve.

– Kiek ži­no­ma, Tel­šiuo­se dir­ba 3 pa­žan­gaus gy­vy­bės pa­lai­ky­mo GMP bri­ga­dos, yra 5 au­to­mo­bi­liai. Ar pa­kan­ka? Ar vi­sur su­spė­ja­te?

– Tu­ri­me 5 au­to­mo­bi­lius. Nuo­lat eksp­loa­tuo­ja­me tris, du yra re­zer­vi­niai. Au­to­mo­bi­liai yra 2018, 2019 m. Per me­tus nu­va­žiuo­ja­me apie 70 tūkst. ki­lo­met­rų. Atei­ty­je yra pla­nuo­ja­ma pirk­ti nau­jus au­to­mo­bi­lius.

Kaip ir mi­nė­jau, trūks­ta dar­buo­to­jų. Da­bar iš Tel­šiuo­se nuo­lat dir­ban­čių 3 bri­ga­dų, kar­tais dir­ba tik 2. Pa­gal se­ną skai­čia­vi­mą, 10 tūkst. gy­ven­to­jų pri­klau­so vie­na bri­ga­da. Tel­šių ra­jo­ne gy­ve­na 30 tūkst. gy­ven­to­jų, tai vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti 3 bri­ga­dos. Kai tiek dir­ba, spė­ja­me tik­rai, kai 2 – yra sun­kiau. Di­de­lė bė­da yra ir per­ve­ži­mai, jie ati­ma daug lai­ko. Iš Tel­šių li­go­ni­nės mes ve­ža­me li­go­nius daž­niau­siai į Klai­pė­dą ar­ba Šiau­lius. Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je ne­bė­ra Psi­chiat­ri­jos sky­riaus, to­dėl iš Tel­šių as­me­nis, ser­gan­čius psi­chi­nė­mis li­go­mis, kar­tu su po­li­ci­jos pa­ly­da, ve­ža­me į Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos sky­rių. Taip pat su­dė­tin­gas te­ri­to­ri­nis Tel­šių ra­jo­no iš­dės­ty­mas, mies­tas yra ra­jo­no te­ri­to­ri­jos kam­pe, to­dėl yra di­de­li tarp­ra­jo­ni­niai at­stu­mai. Nuo­lat sten­gia­mės ope­ra­ty­vu­mą ge­rin­ti, kar­tais pa­dir­bė­ti į Tel­šius at­vyks­ta GMP bri­ga­da iš Plun­gės.

Gali būti 1 asmuo ir greitoji pagalba vaizdas

Info - Telšių žinios.

                                              

Pirmadienis, 2024 Sausio 22

Siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius  teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras. Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, Centras taip pat  sieks užkirsti kelią  darbdavių pažeidimams darbuotojų atžvilgiu.

Siekiant didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, t. y. užtikrinti sklandų renkamos informacijos keitimąsi, analizavimą ir dalijimąsi, Centras steigiamas 6 institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI), Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), Policijos departamento (toliau – Policija), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) – iniciatyva.

Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras bus nuolat veikianti tarpinstitucinė analitikos, operacijų, planavimo ir įgyvendinimo darbo grupė, kurią sudarys deleguoti minėtų institucijų – VDI, VMI, VSDFV, FNTT, Policijos departamento, VSAT – atstovai, pagal kompetencijas suskirstyti į analitikos ir kontrolės grupes. Šie specialistai Centro veiklai bus renkami ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Analitikos grupė bus atsakinga už analitinę veiklą – hipotezių iškėlimą, rizikų ir ūkio subjektų identifikavimą bei ūkio subjektų atranką. Kontrolės grupė rūpinsis ūkio subjektų patikrinimų planavimu, koordinavimu ir vykdymu.

Akcentuotina, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras nuolat bendradarbiaus su socialiniais partneriais, verslu ir visuomene, informuos apie Centro veiklos rezultatus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro veiklos pradžia numatyta šių metų vasario 1 d. Nors Centras steigiamas Vilniuje, jo veikla apims visą Lietuvos teritoriją. Centro veiklą koordinuos VDI, o jam vadovaus ir darbą organizuos VDI paskirtas vadovas.

VDI informacija

 

Penktadienis, 2024 Sausio 19
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo reikšmingi arbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų minėtų neigiamų reiškinių. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti.
Antradienis, 2024 Sausio 16

Į atnaujintos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sudėtį įeina ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojųprofesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Artūras Šalaševičius , VŠĮ Jonavos rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Sveikiname,  linkime gero ir produktyvaus darbo!

LR SAM INFORMACIJA:

Pirmadienį į pirmąjį posėdį susirinko atnaujintos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ją sudaro septyni nariai, deleguoti valstybės institucijų, medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujos sudėties komisijai linkėjo išlaikyti autoritetą visos kadencijos metu, darant kultūrinį pokytį gydymo įstaigose.

„Kasdien Lietuvoje įvyksta apie 70 000 medikų ir pacientų susitikimų. Didžioji dalis šių patirčių yra teigiamos, deja, pasitaiko ir tokių, kur reikia arbitrų. Žinome, kaip jautriai žmonės reaguoja į klaidas ir kaip stengiamasi jas nutylėti. Šiandien naujos sudėties komisijai linkiu išlaikyti autoritetą visos kadencijos metu, kad jos sprendimai būtų ne tik teisingi, tačiau ir leistų daryti kultūrinį pokytį gydymo įstaigose, drąsiau kalbant apie situacijas, kuriose buvo patirta žala. Bet kokia laisvesnė ir savikritinė refleksija į klaidas yra išgelbėtos gyvybės ir sveikata ateityje“, – teigė ministras.

 Pirmajame komisijos posėdyje aptarti organizaciniai klausimai ir suplanuoti artimiausi darbiniai posėdžiai, taip pat išrinkta komisijos pirmininkė – šias pareigas toliau eis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Skutkevičiūtė.

„Lietuvoje turime labai aukštos kokybės medicinos paslaugas, tačiau negalime pamiršti, kad jas teikia žmonės – medikai, kurie atlieka labai prasmingą ir tuo pačiu labai sudėtingą darbą, kurio metu ne visada įmanoma išvengti klaidų bei žalos paciento sveikatai atsiradimo.  Stengdamiesi mažinti klaidų tikimybę ir tobulinti paslaugų kokybę, turime ugdyti ir klaidų kultūrą – gebėti pripažinti ir suprasti padarytas klaidas, jas išanalizuoti ir padaryti išvadas. Tikiu, kad komisija, kurios nariams keliami aukšti kvalifikacijos, patirties ir skaidrumo reikalavimai, prisidės prie tokios kultūros kūrimo Lietuvoje, ir padės užtikrinti, kad žalą patyrę pacientai bei jų artimieji sulauktų deramo dėmesio ir atlygio“, – sako Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė I. Skutkevičiūtė.

Komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių nepriekaištingos reputacijos asmenų – dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos atstovų, dviejų pacientų teisėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovų ir trijų sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančių organizacijų atstovų.

Į naujos sudėties komisiją įtraukti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narės Asociacijos „Donorystė“ tarybos narė Dalia Bartkaitienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos gydytojų sąjungos narė Daiva Brogienė, Gydytojų odontologų draugijos ir Odontologų rūmų narė Violeta Raslanienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Artūras Šalaševičius, Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija veikia nuo 2004 m. ir yra privaloma ikiteisminė institucija, kuri neatlygintinai nagrinėja pacientų ir jų artimųjų prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Kreiptis į komisiją pacientai gali ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.

2023 m. komisija priėmė nagrinėjimui 243 prašymus, išnagrinėjo – 251 (įskaitant ankstesnių metų pabaigoje pateiktus prašymus). Šiuo metu nagrinėjami arba laukia nagrinėjimo 64 prašymai.

 Daugiau informacijos apie komisijos darbą, jos nagrinėjamus prašymus  ir priimamus sprendimus galima rasti ČIA <https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija

 

               Gali būti 8 žmonės ir tekstas vaizdas

 

 

 

Į viršų