Ukmergės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) įsmuko į finansinę duobę ir jau spėjo nuskambėti per pagrindines institucijas – Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK), mat darbuotojai įvairiais formatais pasiskundė dėl devynias dienas vėlavusių algų. Kalbas dar labiau įaudrino tai, jog vienai specialistei dalį išeitinės išmokėjo SODRA su paaiškinimu, kad įstaiga – nemoki. Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų pirmininkė Vilija Banevičienė patvirtino, kad nors ir vėluojant devynias dienas, algos visiems buvo išmokėtos. Ji užtikrino, kad administracija dėl susiklosčiusios situacijos pati pakvietė darbuotojus dialogui ir kartu ieško sprendimų.

Visą straipsnį skaitykite čia:3psl.

Prasidėjus atostogų sezonui darbuotojams neretai kyla klausimų apie atostogas ir jų apmokėjimo tvarką. Kviečiame susipažinti su svarbiausia informacija apie atostogas.

• Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių. DK tam tikrais atvejais irgi nustato atostogų padidinimą dėl stažo, vaikų ar sudėtingų darbo sąlygų ar darbo specifikos.
• Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 d. d. po atostogų.
• Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčių pagal darbuotojo prašymą. Tokiu atveju darbuotojo pajamos kas mėnesį išlieka panašios.
• Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Įmonė gali nustatyti tvarką, kaip tos darbo dienos yra skaičiuojamos, jei darbuotojas dirba pagal netipinį darbo rėžimą.
• Atostoginių suma už vieną darbo diena yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas. Kuo daugiau darbuotojas tais mėnesiais uždirbo, tuo didesnis bus jo asmeninis vidurkis ir atostoginiai.
• Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą. Jei per paskutinius tris mėnesius iki atostogų darbuotojas nedirbo, jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.
• Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Kol darbuotojas dirba, jis gali gauti tik atostoginius už atostogautas darbo dienas.
• Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”. Vienoda tvarka turėtų būti taikoma visiems darbuotojams.
• Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėn. Tačiau jei darbdavys sutinka apmokėti atostoginius, gali darbuotojas pradėti atostogauti nors ir nuo pirmos darbo dienos.

SVARBU: Kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui turi duoti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelį, kuriame yra nurodomas priskaičiuotas darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos (valandos). Saugokite šiuos lapelius, nes pagal jų duomenis galima patiems apytiksliai pasiskaičiuoti kokie bus atostoginiai.

𝗧𝗮𝗶𝗽 𝗽𝗮𝘁 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗮 𝘀𝘂𝘀𝗶𝗽𝗮𝘇̌𝗶𝗻𝘁𝗶 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗶̨𝗺𝗼𝗻𝗲̇𝘀 𝗸𝗼𝗹𝗲𝗸𝘁𝘆𝘃𝗶𝗻𝗲 𝘀𝘂𝘁𝗮𝗿𝘁𝗶𝗺𝗶, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗼𝗷𝗲 𝗴𝗮𝗹𝗶 𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝗻𝘂𝗺𝗮𝘁𝘆𝘁𝗼𝘀 𝗽𝗮𝗽𝗶𝗹𝗱𝗼𝗺𝗼𝘀 𝗴𝗮𝗿𝗮𝗻𝘁𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗮𝘁𝗼𝘀𝘁𝗼𝗴𝗮𝘂𝗷𝗮𝗻𝘁𝗶𝗲𝗺𝘀 𝗱𝗮𝗿𝗯𝘂𝗼𝘁𝗼𝗷𝗮𝗺𝘀.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos inf.

Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.

Kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organams, darbo tarybų nariams, taip pat darbuotojų patikėtiniui turi būti sudaromos tinkamos jų veiklos sąlygos. Darbo kodekso nuostatos numato minimalias veiklos garantijas darbuotojų atstovams, kurias privalo suteikti darbdavys.

Darbuotojų atstovavimo veiklos garantijos pirmiausia apima darbdavio pareigą visiems darbuotojų atstovams skirti nemokamą patalpą bei privalo leisti naudotis visomis kitomis turimomis darbo priemonėmis (suteikiama interneto prieiga ir pan.).

„Kadangi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovai savo funkcijas paprastai atlieka darbo metu, darbdavys privalo suteikti laisvą laiką nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariai, darbo tarybų nariai ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimo pareigų vykdymo metu atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, ir už šį laiką darbdavys jiems moka vidutinį darbo užmokestį“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Be to, Darbo kodeksas įtvirtina ir darbdavio pareigą sudaryti sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų mokymui ir švietimui, taigi šiam tikslui įgyvendinti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariams, darbo tarybų nariams ir darbuotojų patikėtiniui suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, ir bent už dvi iš jų privalo būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Viena reikšmingiausių darbuotojų atstovams taikomų garantijų, anot kanclerio, – jų apsauga nuo diskriminavimo, neteisėto elgesio ir priešiškumo. Svarbu akcentuoti, kad, siekiant užtikrinti darbdavio ir darbuotojų, jų atstovų interesų pusiausvyrą, Darbo kodeksas užtikrina, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepatirtų diskriminacijos ar kitų neigiamų padarinių dėl darbuotojų atstovavimo funkcijų vykdymo ir (arba) narystės darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos veikloje.

Darbuotojų, kurie kartu vykdo ir darbuotojų atstovų funkcijas, darbdavys be VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo negali: atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia; savo iniciatyva pakeisti būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, darbo užmokesčio, darbovietės) jas pablogindamas, palyginti su tos pačios kategorijos darbuotojų darbo sąlygomis.

"Tai nereiškia, kad su darbuotojais, kurie vykdo darbuotojų atstovų funkcijas, darbo sutartis negali būti nutraukta, tačiau VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį arba pakeisti (bloginti) būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje“, – pažymi Š. Orlavičius.

Priimtas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.

 Vis dėlto, akcentuoja kancleris, svarbu priminti tai, kad VDI suteiktas leidimas nutraukti darbo sutartį jokiu būdu nereiškia, kad atleidimas iš darbo savaime yra teisėtas ir (arba) pagrįstas. Darbuotojas, su kuriuo darbdavys nutraukė darbo sutartį, gavęs VDI leidimą, manydamas, kad visgi darbo sutarties nutraukimas pažeidžia jo teises, gali bendra tvarka kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas įvertinti, ar atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Apsaugos nuo diskriminacijos ir neteisėto elgesio garantijos darbuotojų atstovams yra taikomos ne tik visą jų kadencijos laikotarpį, tačiau ir 6 mėnesius šiai kadencijai pasibaigus.

Galiojanti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio redakcija numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jis išrinktas, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.

Šiuo klausimu, pasak kanclerio Š. Orlavičiaus, laikomasi pozicijos, kad VDI, gavusi prašymą suteikti sutikimą atleisti profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narį, turėtų atsižvelgti į specialųjį Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą, įvertinti, ar buvo gautas profesinės sąjungos leidimas atleisti darbuotoją, o tokio leidimo nesant – išaiškinti besikreipiančiam subjektui pareigą pirmiau kreiptis į profesinę sąjungą.

Taigi darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės atleidžiant darbuotoją, išrinktą į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, pavyzdžiui, profesinės sąjungos pirmininką ar kitą valdymo organo narį, privalu kreiptis ir gauti tiek profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo, tiek Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimą.

Žinoma, Darbo kodekse įtvirtinamos tik minimalios, privalomos darbuotojų garantijos, tačiau jos gali būti išplėstos, papildytos kolektyvinėse sutartyse, kituose susitarimuose tarp darbdavio ir darbo tarybos ar profesinės sąjungos.

https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=4005