PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2022 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-251/V-693

 2022–2027 M. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VEIKSMŲ PLANAS čia:

 BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2022–2027 m. darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – detaliai suplanuoti veiksmus, skirtus Europos Komisijos 2021 m. birželio 28d. komunikate Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ numatytiems tikslams Lietuvoje įgyvendinti.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtas sąvokas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė inicijuojamą Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo pertvarką. Jos tikslas – kad nuo 2023 m. būtų įgyvendinamas projektas ir pradėtų Lietuvoje veikti viena centralizuota GMP viešoji įstaiga, ji veiktų pagal vienodus principus ir protokolus. Šiuo metu GMP darbą kuruoja beveik 50 juridinių asmenų. Planuojama, kad po pertvarkos bus daugiau vietų, kur budės medikai, kad galėtų sparčiau atvykti pas pacientą.

Video įrašas čia:https://www.facebook.com/LRT.LT/videos/515474766912730/?__cft__[0]=AZXABeeCAP1PVBJLz05aO6WVueWYySaUt1Z6TwcBwld7RDYnvQASyOGEFGwnsQNDNsMvCuRY2VoyqYXhNRb01AnZyS9wHf_aVvfu3xLpQpfNxRC7_Gp8faF4pllu5bGEjFg_M_j45E5quBugK-4XqWmbYI9aC1tP9Zh7vv2kq-6Z7Y04Hq14UMbO54GyKRIGtyU&__tn__=-UK-R

Visą straipsnį galite skaityti: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1667425/greitosios-medicinos-pagalba-sulauks-pertvarkos-beveik-50-ties-istaigu-darba-kuruos-tik-viena?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR2U7Q6T3k6ZU6S2bjhXaerykGy_j6ZoYIp8i_11_kSni2iFUGhyfvHHJPo#Echobox=1649409090

Daugiausia skundų, pranešimų ir paklausimų psichologinio smurto klausimais Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) gauna iš darbuotojų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų teikimo  įstaigose/ organizacijose.

Dėl to š. m. balandžio – rugsėjo mėnesiais VDI organizuos ir vykdys neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.

„Sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamos paslaugos yra sudėtingos, reikalauja ypatingo jautrumo, atidaus dėmesio pacientams, nuolatos atitikti taikomus medicinos normų reikalavimus ir darbuotojai jaučia ypatingai didelę įtampą. Dėl to kolektyvuose kyla nemažai konfliktų, kurie, jeigu nesprendžiami, gali pasireikšti ir psichologiniu smurtu darbe, tęstiniu darbuotojo ignoravimu, atskyrimu nuo kolektyvo, nepalankių darbo sąlygų sudarymu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams norime priminti apie jų atsakomybę užtikrinti tinkamą psichosocialinę aplinką darbuotojams“,- sako VDI psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė. 

Prieš pradėdama neplaninius patikrinimus VD parengė metodines rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją. 

Metodinės rekomendacijas psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti galite rasti paspaudę nuorodą: http://www.vdi.lt/AtmUploads/PREVENCIJA.pdf

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamumą, asmens orumo ginimą bei draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), bei teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalis darbdaviui nustato prievolę – sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Paminėtina, kad darbdavys, įgyvendindamas DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, privalo ne tik vykdyti nustatytų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių stebėseną, bet ir įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones nustatytai profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Didelis dėmesys turi būti teikiamas numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.

 Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe VDI tiria įvykį ir aiškinasi, ar jį sąlygojo neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai (“Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka“). Suprantama, kad atsakomybė kaip teisinių pasekmių porūšis atsiranda tik esant kaltai veikai – kaltei (kaltė – psichinis asmens santykis su veika) ir taikoma kaltiems asmenims.

Atsakomybės rūšys:

         Administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmeny baudžiami s nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (ANK  96 straipsnio 3 dalis).

         Baudžiamoji atsakomybė. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, lygiagrečiai su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atliekamu tyrimu pradedamas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)176 straipsnį („Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“), siekiant nustatyti ar darbdavio ar jo įgalioto asmens veiksmai, sąlygoję įvykį darbe, neturi nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis). Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

         Įmonės perkėlimas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387, reglamentuota, kad draudėjai priskiriami atitinkamoms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodiklių dydžius. Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atitikimui darbe, jei įvykį sąlygojo darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, įmonė perkeliama į aukštesnę (II arba III) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę ir moka 2,5 – 5 kartus didesnes aptariamo draudimo įmokas, skaičiuojant jas nuo įmonėje apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio.

Civilinė atsakomybė. Nukentėję asmenys ar jų šeimos nariai, gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą, prašydami priteisti iš kaltų asmenų atlyginti patirtą turtinę, o taip pat ir kompensuoti neturtinę žalą.

VDI komunikacija