Pirmojoje posėdžio dalyje kalbėta apie šalyje rengiamas ir vykdomas reformas. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius informavo, jog šiuo metu yra rengiamas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis, tam yra sudaryta derybinė grupė trišaliu principu, planuojama, kad rudenį bus paruoštas įstatymų projektų paketas. Planuojama trigubai didinti valstybės paramą žiniasklaidai, parama bus siekiama stiprinti regioninę žiniasklaidą, atsiranda žurnalistika kaip kryptis, todėl ir atskiri žurnalistai galės gauti paramą.
Regioninių profsąjungų federacijos (Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija) pirmininkas Audrius Gelžinis papasakojo apie rengiamą ydinga žemėtvarkos reforma, kuri palies didelį ratą žmonių (vien žemės savininkų yra virš milijono). Pasak jo, reforma rengiama su niekuo nesitarus, nei su Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos specialistais, nei su mokslininkais, nei juo labiau profsąjungomis. Patys reformos rengėjai neatsako į elementariausius klausimus.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė informavo, kad nuo kitų metų liepos greitoji medicinos pagalba bus administruojama vienos savarankiškos įstaigos, daugės medikų brigadų. Šios reformos teisės aktai jau patvirtinti, liko poįstatyminių aktų rengimas.
A. Baublytės teigimu, šios vyriausybės darbo metodai yra tokie, kad patys suinteresuoti asmenys ir organizacijos turi domėtis, kas vyksta, su profsąjungomis reforma derinama nebuvo, niekas nekvietė į pristatymus, reikėjo patiems rodyti iniciatyvą. Už ES pinigus yra rengiama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma, tačiau ne visos savivaldybės yra pareiškusios dalyvauti šiame projekte. Yra paruoštos rekomendacijos: vienas modelis – sveikatos centro modelis, integruojantis daugiausiai pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėje, kitas modelis – bendradarbiavimo sutartis didelėms įstaigoms. A. Baublytė apgailestavo, jog šakos kolektyvinėje sutartyje nors ir pavyko susiderėti dėl kai kurių minimalių dalykų, tačiau Finansų ministerija nerekomenduoja Sveikatos ministerijai jos pasirašyti, nes esą dar nėra suformuotas šalies biudžetas.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laikosi galiojančios kolektyvinės sutarties, dabar vyksta derybos dėl naujosios. Pasak jo, ministerija nesiima veiksmų prieš tai nepasitarusi su LŠMPS. Yra parengtas naujas pedagogų karjeros modelis, tačiau profsąjunga jam nepritars, kol nebus modelio finansavimui skirta pakankamai lėšų.
Teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė informavo, jog susipažinus su valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija aiškėja, kad einama link valstybės tarnybos sunaikinimo, nes norima atsisakyti papildomų garantijų tiek tarnautojams, tiek profesinėms sąjungoms, todėl ši sritis praras patrauklumą ir darbuotojus. Anot jos, taip yra rengiama ir bausmių vykdymo sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti kalinamų asmenų skaičių, ketinama reformuoti ir policiją, nes pareigūnų šiuo metų labai trūksta.
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pridūrė, jog valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijos esmė – dėmesys vadovams, jų darbo užmokesčiui ir galių stiprinimui. Ji pastebėjo ir kitą dalyką, kad viešosios paslaugos kuo toliau tuo labiau teikiamos privačių įstaigų.
Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Aleksandro Posochovo teigimu – kultūros sritis apskritai yra užmiršta, atlyginimai maži, kolektyvuose didžiulės įtampos, o problemos nesprendžiamos. Dabartinis kultūros ministras, pasak jo, – pats silpniausias iš visų buvusių, jam kultūra visai nerūpi ir socialinis dialogas praktiškai nevyksta.
LPSK valdybos nariai konstatavo, jog valstybėje vykstantys pokyčiai aiškiai rodo, jog norima eiti viešojo sektoriaus naikinimo keliu, kuo daugiau sričių atiduodant privačiam verslui.
Vėliau kalbėta apie artėjančias derybas dėl kitų metų minimalios mėnesio algos, ES iniciatyvą nustatyti minimalius MMA nustatymo standartus šalyse narėse.
Kadangi šiemet turi būti atnaujinta Lietuvos trišalės tarybos sudėtis, LPSK valdyboje buvo išrinkti šie nariai: LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė ir Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas; pakaitiniai nariai: Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (LVTPS) pirmininkė Irena Petraitienė.
Trišalėje tarybos prie Užimtumo tarnybos konfederacijai atstovaus Metalistų profesinės sąjungos pirmininkė Marija Varasimavičienė (pakaitinė – Marytė Mardosienė iš LVTPS), Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje – Irena Petraitienė (pakaitinė – Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkė Janina Matuizienė).
Posėdyje taip pat pristatyta nauja LPSK administratorė Rasa Nuobaraitė, pakeitusi Loretą Kirkickienę.
Kitas LPSK valdybos posėdis numatytas rugpjūčio mėnesį.
LPSK informacija