Naujienos
-
Penktadienis, 2023 Sausio 06
Šiemet bus pereinama prie efektyvesnių ir racionalesnių šeimos medicinos paslaugų teikimo, vyks svarbūs pokyčiai. Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant nuosekliau ir patogesnes pirminės sveikatos priežiūros, t. y. šeimos gydytojo komandos, paslaugas.
Naują plano redakciją parengė Sveikatos apsaugos ministerija kartu su šeimos medicinos politikos formavimo grupe. Daugiausia dėmesio skirta veiksmams, kurie realiai padidins šeimos gydytojo paslaugų vertę.
„Šeimos gydytojai yra pirminė ir svarbiausia sveikatos priežiūros grandis, kuriai tenka didžiausias krūvis, ir nuo kurios reikšmingai priklauso žmonių sveikata. Labai gaila, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos medicinos komandos plėtra buvo per lėta, o medikams biurokratinė našta vis didinama. Pandemija tik dar labiau apnuogino šias problemas, kurias mums tenka spręsti nedelsiant. Ne tik sumažinsime ir perskirstysime šeimos gydytojų darbų apimtis, bet ir sudarysime galimybę dirbti su visa komanda“, – sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Pasak viceministrės, šeimos gydytojas operatyviai galės paskirti paslaugas, kurios šiuo metu žmonėms teikiamos epizodiškai ar pavėluotai, pvz., kineziterapeuto paslaugos. Apie kai kurias jų pacientai yra tik girdėję – tai gyvensenos medicinos specialisto ar atvejo vadybininko priežiūra. Komandoje kiekvienas specialistas turės savo savarankiškas funkcijas, bet pagrindinė ašis išliks šeimos gydytojas. Keturiasdešimt keturios pirminės priežiūros įstaigos sėkmingai jau vykdo projektus, siekiančius pagerinti šeimos gydytojo komandos darbo procesus. Bendradarbiavimas tarp įstaigų užtikrinant pagalbą pacientui bus visos pertvarkos pagrindas.
Šeimos medicinos plėtros plane numatyta atlikti medikų krūvių perskirstymo, organizacinius ir finansavimo pokyčius: bus išplėstos ir perskirstytos šeimos gydytojo komandos narių savarankiškai teikiamos paslaugos; atnaujinta pacientų prisirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos tvarka; detalizuotas apmokėjimas už papildomai įdarbintus šeimos gydytojo komandos narius; sukurtas papildomas finansavimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms už gerus darbo rezultatų rodiklius; patobulinta akreditacijos tvarka. Šie pokyčiai vyks artimiausiais metais.
„Kasdien dirbdami su pacientais matome, kiek galimybių neišnaudojama dėl esamo reglamentavimo, darbų paskirstymo bei apmokėjimo. Dėl didelių biurokratinio darbo krūvių šeimos gydytojams labiausiai pritrūksta laiko darbui su pacientu. Atsižvelgdami į šeimos gydytojų ir pacientų atsiliepimus, kai kuriuos pokyčius savo įstaigoje jau padarėme. Pavyzdžiui, dalį krūvio sėkmingai perima slaugytojos, medicinos registratorės. Bandome taikyti atvejo vadybą. Taip pat vykdydami pacientų edukaciją matome teigiamus rezultatus – pacientai jaučia, kad jais rūpinamės ir patys prisiima daugiau atsakomybės“, – sakė Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja kokybės valdymui Loreta Marmienė.
Jau ir dabar teikiant šeimos medicinos paslaugas slaugytojai ir akušerės įneša svarų indėlį. Šiems medikams bus suteikta daugiau savarankiškų funkcijų. Pavyzdžiui, jie galės pratęsti receptus kai kuriems medicininiams preparatams bei išduoti siuntimus į prevencines programas (dabar tai gali atlikti tik šeimos gydytojai), išrašyti nukreipimus kompensacinei technikai gauti ir kitoms socialinėms reikmėms. Daug veiklos perims slaugos namuose komanda. Naujos atsakomybės bus įtvirtintos atnaujinus Slaugos praktikos, Akušerijos praktikos ir Sveikatos sistemos įstatymus.
Pacientų taip pat laukia pokyčiai. Prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Šiuo metu nei viena, nei kita nėra reglamentuota, ir dėl to kyla kliūčių. Ypač per pandemiją išryškėjo, kad šeimos gydytojams sudėtinga teikti paslaugas didelėse apylinkėse, todėl plane numatyta jų dydį reglamentuoti. Problemų kyla ir kai pacientai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje. Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti. Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus. Be to, pacientai bus skatinami keisti įpročius: atsakingai registruotis pas gydytojus, o prireikus, iš anksto atšaukti registraciją. Šie įpročiai padės medikams sklandžiau organizuoti darbą.
Teigiamų poslinkių sulauks ir pirminę sveikatos priežiūrą organizuojančios įstaigos: finansiškai bus skatinamos įdarbinti šeimos gydytojo komandos narius. Kita priemonė – bus persvarstytas šiuo metu galiojantis skatinimas už gerus darbo rezultatų rodiklius, atskiras finansavimas šeimos gydytojo atliekamiems laboratoriniams tyrimams. Šie pokyčiai padės užtikrinti reikiamą specialistų skaičių kiekvieno šeimos gydytojo komandoje, kokybiškesnes konsultacijas, geresnį šeimos gydytojo komandos narių krūvių paskirstymą ir sklandų paciento sveikatos priežiūros procesą.
SAM primena, kad įgyvendinat sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, numatyta stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir jos prieinamumą visoje šalyje – arčiau gyventojo teikti būtiniausias, kokybiškas šeimos medicinos paslaugas. Iki šiol šeimos gydytojai, nors ir turėdami plačias kompetencijas, dėl didelių darbo krūvių pritrūkdavo laiko išsamioms konsultacijoms. Tai pasikeis jiems pradėjus dirbti su komandos nariais: slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, gyvensenos medicinos specialistu, socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi. Iki 2030 m. visi šeimos gydytojai turės dirbti su pilnai suformuota komanda.
Tikimasi, kad šeimos medicinos plėtros plane numatytos priemonės padės sukurti geresnį tarpusavio ryšį tarp paciento ir šeimos gydytojo – pacientai labiau pasitikės savo šeimos gydytoju, gydytojas nuosekliau prižiūrės pacientą. Tai leis anksčiau pastebėti rizikos veiksnius, paskirti reikalingus tyrimus, koreguoti vartojamus vaistus ar keisti gyvenseną.
Šeimos medicinos paslaugų efektyvumo gerinimas inicijuotas atsižvelgiant į prastus gyventojų sveikatos rodiklius. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų planą kas dvejus metus peržiūri ir atnaujina šeimos medicinos politikos formavimo grupė, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai. Daugelis plano priemonių buvo įvykdytos, kai kurios tapo neaktualios, persvarstytinos ir pakeistos, atsižvelgus į naujos Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos nuostatas, kurių svarbiausios – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti aplinką šeimai, skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms, mažinti regioninę atskirtį.
-
Antradienis, 2023 Sausio 03
Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc. (atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai padidės 153–165 eurų).
Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų siekti apie 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius didėja vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.
„Toliau stipriname finansavimą sveikatos priežiūrai bei geriname darbo sąlygas mūsų medicinos darbuotojams. Tęsdami dialogą ir bendradarbiavimą su medikų bendruomene tvirtai laikysimės šios krypties, kad kiekvienas medicinos darbuotojas jaustųsi vertinamas, o darbas Lietuvos gydymo įstaigose viliotų aukščiausio lygio specialistus“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atlyginimai didinami ir darbo sąlygos gerinamos įgyvendinant LNSS šakos kolektyvinę sutartį, kurią Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė su devyniomis medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. lapkričio 15 d. ir atnaujinta praėjusių metų spalio 18 d. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
2022 m. sausio–spalio mėnesių duomenimis, viešųjų gydymo įstaigų gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU duomenys nurodyti be papildomų lėšų, skirtų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), darbo užmokesčiui padidinti) neatskaičius mokesčių siekė 3487 eurus, slaugytojų – 1806 eurus, visų darbuotojų – 1903 eurus.
SAM Komunikacijos skyrius - https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-sausio-1-d-dideja-mediku-atlyginimai?fbclid=IwAR2FkFciccLbPhi9JYbssIdwRaFKaKPPzIZ2NIOz49pJsD2lTvhIBzZ18f0
-
Pirmadienis, 2023 Sausio 02
-
Trečiadienis, 2022 Gruodis 28
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį čia, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis.
Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis arba minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis darbuotojui, kurį galima mokėti nekvalifikuotą darbą dirbančiam darbuotojui atitinkamai už vieną valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių arba profesinių gebėjimų reikalavimai.
Nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimus ir jiems būdingas funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos profesijų klasifikatorius LPK 2012, su kuriuo galima susipažinti čia.
Pagal Klasifikatorių nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas ir kita. Šiuo Klasifikatoriumi darbdaviai gali vadovautis spręsdami, ar konkreti pareigybė priskirtina nekvalifikuotam darbui, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar tam tikra pareigybė yra priskirtina nekvalifikuotam darbui, sprendžia darbdavys, įvertindamas tai, ar konkrečiai pareigybei yra keliami specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Taigi darbuotojui už nekvalifikuotą darbą turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė akcentuoja, kad minimali mėnesinė alga yra mokama, jeigu darbuotojas dirba visą darbo laiką (40 val. per savaitę). Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, jam už tokį darbą mokama proporcingai. Tiek kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni už Vyriausybės patvirtintus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, tiek darbo sutartyje šalys gali susitarti dėl didesnio apmokėjimo.
Tiesa, tuo atveju, kai darbuotojas dirba kvalifikuotą darbą, kuriam atlikti reikia tam tikro išsilavinimo ar būtina turėti specialų pasirengimą, jam turi būti mokamas didesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis darbo užmokestis. Kiek daugiau turi būti mokama už kvalifikuotą darbą, Darbo kodeksas nenumato: konkretus darbo užmokesčio dydis nustatomas abipusiu šalių sutarimu.
Be to, pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė, kai darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestis yra „Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis (MMA)“, t. y. nenurodytas konkretus dydis, tai Vyriausybei pakeitus jų dydį darbo apmokėjimo sąlygų darbo sutartyje keisti nereikia. Tačiau kai darbo sutartyje buvo sulygta dėl minimaliosios mėnesinės algos arba minimaliojo valandinio atlygio, nurodant konkretų dydį, darbo sutartis privalo būti pakeista, nustatant ne mažesnį darbo užmokestį nei 2023 metais patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.
VDI inforacija