2023 metų sausio 1 d. dalį anksčiau sukauptų ir neišnaudotų atostogų kai kurie darbuotojai gali prarasti. LRT.lt pateikia, ką svarbu žinoti. 

Darbo kodekse yra nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, kurį per metus būtina išnaudoti.

Dalis šių atostogų jau sausio 1 d. kai kuriems gyventojams bus nubrauktos.

Kaip nurodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), nuo 2023 metų sausio 1 d. bus nubrauktos neišnaudotos atostogos, jei darbuotojas jomis nepasinaudojo, o teisė į jas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Teisę į atostogas įgyjama po 6 mėnesių darbo, todėl pirmas darbuotojo trejų metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėnesiai.

Plačiau skaitykite čia:https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1829424/lrt-trumpai-metas-suskubti-turintys-nepanaudotu-atostogu-dali-ju-po-naujuju-gali-prarasti?fbclid=IwAR0BM1yzndOoRgSjyBjM7Ftnybtc4yifrUUYfRjraM_bx363veIBVH_KiTU

Informacija darbdaviui ir darbuotojui: ką reikėtų žinoti dėl išbandymo laikotarpio

 Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių susitarti kitaip nėra: negalimi atvejai, kai dėl išbandymo laikotarpio susitariama, pavyzdžiui, darbuotoją perkeliant į kitas pareigas ar pratęsiant terminuotos darbo sutarties terminą ir pan.

 Maksimalus išbandymo laikotarpis – trys mėnesiai. Šalys sudarydamos darbo sutartį gali susitarti ir dėl trumpesnio negu trys mėnesiai išbandymo termino, pavyzdžiui, 2 mėnesių, tačiau vėliau, papildomai susitarus, šis terminas negali būti pratęstas. Vienintelis atvejis, kada šalių sulygtas išbandymo terminas galėtų pailgėti, tai dėl darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpių: laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Tokiu atveju išbandymo laikotarpis  pratęsiamas tiek laiko, kiek darbuotojas nedirbo.

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, svarbu atkreipti dėmesį, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpio darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

 Pastebėtina, jeigu sudaroma terminuota darbo sutartis trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tokiu atveju išbandymo laikotarpis turi būti proporcingas šios sutarties terminui, t. y. atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai, pavyzdžiui, sudarius terminuotą trijų mėnesių darbo sutartį, maksimalus išbandymo terminas galėtų būti pusantro mėnesio.

 O kaip dėl atleidimo išbandymo laikotarpiu? „Išbandymo laikotarpis yra nustatomas abiejų šalių naudai, vadinasi, tiek darbuotojas, kuriam netinka darbo sąlygos, tiek ir darbdavys, pripažinęs, kad darbuotojo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, gali įspėti kitą šalį prieš tris darbo dienas iki darbo santykių baigties ir nutraukti darbo sutartį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vadovė ir akcentuoja, kad pagal terminų skaičiavimo taisykles terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taigi ir trijų darbo dienų įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai jis įteikiamas kitai šaliai. Tokiu atveju vėliausiai įspėti apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu galima likus keturioms darbo dienoms iki išbandymo termino baigties.

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo įspėjimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo įspėjimo pateikimo. Paminėtina, kad nutraukiant darbo sutartį minimu pagrindu išeitinė išmoka nemokama.

VDI infomacija

L

VDI primena: nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai

 Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.Žr.čia:

 Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams

 Nuo naujų metų bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. 

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.

Darbo laiko trumpinimas taikomas dirbantiems visą darbo laiko normą

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę, bus taikomas darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., Darbo teisės skyriaus vedėjos nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems ir šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.).

 Kas žinotina dėl tėvystės atostogų

 Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos tėvystės atostogos galės būti skaidomos į dvi dalis, mat dabar jos suteikiamos visos iš karto, nepertraukiamos trukmės (DK 133 straipsnio pakeitimas). Bendra tėvystės atostogų trukmė nesikeis ir išliks ta pati – 30 kalendorinių dienų. Be to, kaip ir dabar, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai.

Kas žinotina dėl vaiko priežiūros atostogų

Randasi naujovė, susijusi su neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi (DK 134 straipsnio pakeitimas). Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį.  Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) galės imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Vaiko tėtis (įtėvis, globėjas) savo neperleidžiama dalimi galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai. Tai priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos, pavyzdžiui, jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėnesiais arba 23 ir 24 mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, kad neperleidžiamos dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu. 

Kaip ir iki šiol, darbuotojai vaiko priežiūros atostogomis galės naudotis, kol vaikui sukaks 3 metai. Akcentuotina, kad anksčiau nurodyti 18 ir 24 mėnesiai, per kuriuos kiekvienas iš tėvų turės pasinaudoti neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi, yra susiję ne su atostogų trukme, o su pasirinkta vaiko priežiūros išmokų mokėjimo alternatyva. Be to, kaip ir dabar, šias atostogas pagal šeimos poreikį bus galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, grįžti į darbą joms nepasibaigus.

 VDI komunikacija

Seimui pritarus valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad 2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. 

„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir  viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Išsamiau skaitykite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/2023-metais-gyventoju-pajamos-dides-atlyginimai-senjorai-sulauks-didesniu-pensiju-ugtels-ir-kitos-ismokos?fbclid=IwAR1hNvvcqfbw-Etnqae9EAQvAh4tVTVZLOIH2a_TSMCm0eW-VNOmB-lUBqk