• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Penktadienis, 2020 Birželio 19

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų.

Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, yra svarbu mechanizuoti fiziškai sunkius darbus. Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. 
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Svarbu, kad kondicionieriaus oro srovė nepūstų tiesiai į žmogų: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.

Patarimai darbdaviams:

  • Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
  • Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
  • Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
  • Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
  • Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
  • Įrenkite atsivėsinimo vietas.
  • Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
  • Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:

  • Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
  • Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
  • Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
  • Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
  • Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
  • Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
  • Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
  • Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
  • Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
Trečiadienis, 2020 Birželio 17

 

 

                              paveik.jpg

JUDĖJIMO PER SIENAS KONTROLĖ:

  • Reguliarių skrydžių ir keltų atvykimo į Lietuvą iš paveiktų šalių ribojimas (paveiktos šalys, kuriose suminis 14 dienų sergamumo rodiklis didesnis nei 25 atvejai 100 000 gyventojų).
  • Patikrinimai vykdomi oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste ir išorinės ES sienos su Baltarusija ir Rusija kirtimo punktuose (5 punktai).
  • Atvykstančiųjų kontrolė sienos kirtimo punktuose. Iš paveiktų šalių (išorinė ES siena su Baltarusija ir Rusija (5 punktai) ir keltas iš Švedijos Klaipėdos jūrų uoste)
    • temperatūros matavimas;
    • privalomas keleivio kortelės užpildymas per 48 val., registruojantis elektroniniu būdu arba užpildant popierinę formą;
    • visiems rekomenduojama izoliacija 14 d.;
    • galimybė gauti nedarbingumą, jei sutinkama su privaloma izoliacija.
  • Iš kitų, t.y. nepaveiktų šalių atvykstantiems asmenims jokie ribojimai netaikomi. Jie informuojami ir konsultuojami, kaip elgtis, jei pasireikštų simptomai.
  • Keleivių kontrolė vykstant per vidaus ES sienas (Latvija, Lenkija) nevykdoma.

ŪKINĖS VEIKLOS RIBOJIMAI:

  • Paslaugos ir prekyba viešose vietos:
    • saugus atstumas 2 metrai, gali būti mažiau, jei yra pertvara arba dėvimos asmens apsaugos priemonės;
    • atstumai eilėse – ne mažiau kaip 1 metras;
    • dezinfekcija, prekybos vietose vežimėlių/krepšių dezinfekcija;
    • rankų higiena (plovimas ar dezinfekcija);
    • draudimas dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija;
    • rekomenduojamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas tiek lankytojams, tiek darbuotojams. 

 

  • Laisvalaikio ir pramogų vietos:

    • atstumai eilėse – ne mažiau kaip 1 metras;

    • dezinfekcija;

    • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

    • draudimas dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija;rekomenduojamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas darbuotojams.

 

  • Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai ir kitos pasilinksminimo vietos):

    • saugus atstumas 2 metrai tarp asmenų, sėdinčių prie stalų, gali būti mažiau, jei yra įrengtos pertvaros;

    • dezinfekcija;

    • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

    • draudimas dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija;

    • rekomenduojamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas darbuotojams;

    • neribojamas bet koks maisto pateikimas (švediškas stalas, bufetas);

    • neribojamas darbo laikas.

 

  • Lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla:

    • atstumai eilėse – ne mažiau kaip 1 metras;

    • dezinfekcija;

    • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

    • draudimas dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija;

    • rekomenduojamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas darbuotojams ir lankytojams.

 

  • Renginiai:

    • ribojamas žiūrovų ir dalyvių skaičius, palaipsniui jį didinant. Nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d.: atvirose erdvėse ne daugiau nei 700 žiūrovų ir (ar) dalyvių, uždarose erdvėse ne daugiau nei 150 žiūrovų ir (ar) dalyvių. Nuo 2020 m. liepos 1 iki 2020 m. liepos 16 d.: atvirose erdvėse ne daugiau nei 1 000 žiūrovų ir (ar) dalyvių, uždarose erdvėse ne daugiau nei 200 žiūrovų ir (ar) dalyvių.

    • rekomenduojama dėvėti asmens apsaugos priemones;

    • dezinfekcija;

    • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

    • draudimas darbuotojams dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija.

VIEŠŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ RIBOJIMAI:

  • Švietimo veikla:

    • Neribojama, jei užtikrinamos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos:

      • dezinfekcija;

      • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

      • draudimas darbuotojams dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija.

    • Tęsiamos nuotoliniu būdu, jei nustatytų sąlygų užtikrinti neįmanoma.

 

  • Socialinės paslaugos:

    • dezinfekcija;

    • rankų higiena (plovimas ir/ar dezinfekcija);

    • draudimas darbuotojams dirbti turint simptomų arba jei paskirta izoliacija;

    • rekomenduojamas asmens apsaugos priemonių naudojimas.

 

  • Sveikatos priežiūra:

    • paslaugų atnaujinimo planas;

    • lankytojų srautų valdymas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;

    • nuotolinių paslaugų skatinimas, sudarant galimybę pasirinkti paciento lūkesčius labiausiai atitinkantį sveikatos paslaugos teikimo būdą;

    • sustiprinta infekcijų kontrolė;

    • aprūpinimas asmens apsaugos priemonėmis ir jų naudojimas;

    • testavimo strategija.

 

Antradienis, 2020 Birželio 16

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos.

Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.

 

                              2020 06 08_Kas priklauso gyventojams kritus pajamoms_1.png

Išsamią informaciją skaitykite čia:

http://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kokios-pagalbos-is-valstybes-gali-tiketis-nepasiturintys-gyventojai?fbclid=IwAR1ysn9cwM8eRhuABgp4LkUuNTsrY7wF_FWY537meMXj8Kq9w1U128yASME

 

Penktadienis, 2020 Birželio 12

Š.m. birželio 11 d. vyko Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ( PSDT) posėdis, jame dalyvavo tarybos narė LSADPS pirmininkė Aldona Baublytė. Dalinamės posėdžio metu rodytais pranešimais.

1.2019 m. PSDT fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys čia:

2.Vaistų politikos įgyvendinimo rezultatai čia:

 

Ketvirtadienis, 2020 Birželio 11

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, nuo birželio 17 dienos atšaukti karantiną. Palikus toliau galioti šių metų vasarį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) grėsmės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, išliks kai kurie apribojimai ir dėl gydymo įstaigų darbo.

Gydymo įstaigos ir toliau turės dirbti laikydamosi visuomenės sveikatos saugos priemonių, reguliuodamos pacientų ir lankytojų srautus.

Atšaukus karantiną, prioritetas bus teikiamas nuotolinėms konsultacijoms, tačiau gydymo įstaigos galės pačios pasirinkti paciento interesą labiausiai atitinkantį paslaugų teikimo būdą – aptarnauti nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus.

Ligoninės ir poliklinikos gydymo paslaugas galės teikti, kai parengs ir pateiks Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui įstaigos  planinių stacionarių ir ambulatorinių paslaugų planą.

Paslaugos teikiamos, prekyba viešose prekybos vietose, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla, kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.

Renginiuose pamažu kas dvi savaites bus didinamas juose galinčių dalyvauti žmonių skaičius. Nuo birželio 17 iki 30 dienos renginiai gali būti organizuojami ir vykdomi atvirose erdvėse, juose dalyvaujant iki 700 žiūrovų ir (ar) dalyvių, o uždarose erdvėse - iki 150 (neįskaičiuojant atlikėjų, sportininkų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktorių, teisėjų, antidopingo pareigūnų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo).

Liepos 1-16 dienomis atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose galės dalyvauti iki 1000 dalyvių, uždarose erdvėse – iki 200.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir toliau priims sprendimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai valdyti ir likviduoti.

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

Į viršų