• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Penktadienis, 2020 Spalio 16
 Pasirašyta kolektyvinė sutartis: ilgesnės atostogos ir geresnės sąlygos .
sutartis.JPG

Vyriausybės įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei penkios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, žiūrėti čia:, kuria bazinės pareiginės algos dydis visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams didinamas iki 177 eurų, o sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

„Derybos dėl geresnių darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams vyksta jau treti metai ir kiekvienąkart gebame pasiekti konstruktyvų rezultatą, nors derėtis tenka kietai. Iš vienos pusės daug kalbame apie darbo užmokestį, bet svarbi ir kita derybų dalis – papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams. Sudarydami sąlygas profesinių sąjungų nariams pasinaudoti papildomais sutarties pliusais skatiname visus viešojo sektoriaus darbuotojus burtis ir atstovauti savo interesams. Vyriausybė, kaip darbdavė, šiuo sprendimu apsunkina sau derybas ateityje, tačiau tai sustiprina darbuotojus ir sutvirtina socialinį dialogą“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Galime tik pasidžiaugti, kad abipusio supratimo ieškojimas ir kokybiškas bendradarbiavimas jau trečius metus sėkmingai vainikuoja Vyriausybės programoje numatytą įsipareigojimą sustiprinti socialinį dialogą ir paskatina aktyvesnį kolektyvinių sutarčių sudarymą atskirų šakų (sektorių) ir įmonių lygiu“, - teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Bazinis pareiginės algos dydis

Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais kilstelti iki 177 eurų. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Toks bazinės pareiginės algos dydis suplanuotas ir Seimui teikiamame valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nurodoma, kad Finansų ministerijai gruodžio mėnesį pateikus naujausią ekonominės raidos scenarijų prie pareiginės algos bazinio dydžio klausimo gali būti grįžtama – tai yra jis galėtų būti didinamas, jeigu ekonominė situacija atrodytų palanki.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.

Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams

Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2021 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS. Profesinių sąjungų nariai kitąmet galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų, net jeigu darbuotojui pagal jo profesiją priklauso teisė į pailgintas atostogas, kaip kad mokytojams ar kai kuriems socialinių paslaugų srities darbuotojams.

Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2021 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per metus, jos negali būti kaupiamos.

Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai 2021 metais dirbtam laikotarpiui.

ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.

Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Norint pasinaudoti šią galimybe darbdaviui reiktų pristatyti pažymą apie mokymąsi.

PAPILDOMOS DIENOS SVEIKATAI. Profesinių sąjungų nariai taip pat galės kitąmet panaudoti iki 5 darbo dienų sveikatos gerinimui už šias dienas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Tiesa, šiuo papildomu sutarties pliusu negalės džiaugtis tie darbuotojai.

Penktadienis, 2020 Spalio 16

Kas yra efektyvūs ir saugūs problemų - streso sprendimų būdai? Teorinis streso suvokimas, streso patyrimas skirtingose gydymo įstaigose. Streso įtaka sveikatai bei galimybės jį įveikti. Diskusijos, praktinės užduotys skirtos streso sukeltai krizės įveikai, krizių priežastys ir pasekmės mediko darbe. Šiuos klausimus gvildenome ir bandėme išspręsti Ukmergės PSPC su psichologe psichoterapeute Edita Žiliene ir šios įstaigos medicinos psichologe, bei Ukmergės PSPC sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke Vilija Banevičienė. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga šiuos mokymus praveda tik savo profesinės sąjungos nariams. Seminaro programa yra suderinta su LR Sveikatos apsaugos ministerija, dalyviams išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, kad išklausė kvalifikacijos kėlimo kursą, skirtą visų profesinių kvalifikacijų sveikatos priežiūros įstaigų specialistams ir darbuotojams. Nuoširdžiai dėkojame už malonų priėmimą ir praleistą laiką kartu.

                                             

Trečiadienis, 2020 Spalio 14

VDI skatina stiprinti psichologinio smurto darbe prevenciją. Kas yra psichologinis smurtas darbe, kaip jį atpažinti, kas gali padėti tai įrodyti, ką šiuo atžvilgiu turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant saugios psichosocialinės darbo aplinkos? Plačiau apie tai - interviu su VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresniąja patarėja-vyriausiąja darbo inspektore Vesta Mace.

Su psichologiniu smurtu darbe yra tekę susidurti ne vienam. Vieni tai kenčia, nes bijo netekti darbo, kiti neapsikentę pakeičia darbovietę ir nori užsimiršti, treti ryžtasi kreiptis į atitinkamas institucijas. Kalbant apie psichologinį smurtą reikia pabrėžti, kad tai labai priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo / vadovo aplinkos suvokimo. Taigi, kas yra psichologinis smurtas darbe, kaip jį atpažinti, kas gali padėti tai įrodyti, ką šiuo atžvilgiu turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant saugios psichosocialinės darbo aplinkos?
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/vyriausioji-darbo-inspektore-apie-psichologini-smurta-darbe-kokiose-srityse-jo-daugiausia-ko-zmones-bijo-ir-kokius-irodymus-rinkti-1024-1388612?fbclid=IwAR12Ydj0d-GIXwiGvaJc0ArGiEuJ8J2NdEPzk-v9NcFcKw_WmbMOm6T0b_M&copied

 

 

Trečiadienis, 2020 Spalio 14

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai.Šiuo metu apie 130 tūkst. gyventojų per mėnesį uždirba sumą, kuri neviršija minimalios algos. Vyriausybės posėdžio metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius prašė ministrų nukelti minimalios algos tvirtinimą bent iki gruodžio mėnesio. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis atmetė tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad galiojantys įstatymai reikalauja sprendimą dėl minimalios algos priimti kartu su valstybės biudžeto projektu ir jį lydinčiais teisės aktais.
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/1063353/oficialu-kitais-metais-minimali-alga-dides-35-eurais
 

 

Antradienis, 2020 Spalio 13

Ar stresas liga? Streso samprata, gamtos duoti resursai stresui valdyti. Jau tapo tradicija, kad kiekvieną spalio pirmadienį aplankome savo profesinės sąjungos narius su seminaru "Stresas mediko darbe ir gyvenime. Paprasti ir veiksmingi būdai stresui mažinti" Š. m. spalio 5 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga lankėsi Dzūkijoje - Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro sveikatos apsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje, kurios pirmininkė yra Irma Veištarienė. Vakar, spalio 12 d. lankėmės VšĮ Ukmergės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje - pirmininkė Irena Stakauskienė. Mediko darbas - nuolatinis streso šaltinis, tad lektorės, psichologės - psichoterapeutės Rasos Šilalytės pagalba bandėme atsakyti į klausimus: ar įmanoma dirbti šį darbą nepervargstant ir "neperdegant", kokios yra psichologinės reakcijos į COVID - 19, agresijos priežastys ir pasireiškimo formos, darbas su konfliktiškais pacientais ir t.t.... Vyko praktiniai užsiėmimai - vizualizacijos ir mindfullness pratimai. 

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga šiuos mokymus praveda tik  savo nariams. Seminaro programa yra suderinta su LR Sveikatos apsaugos ministerija, dalyviams išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, kad išklausė kvalifikacijos kėlimo kursą, skirtą visų profesinių kvalifikacijų  sveikatos priežiūros įstaigų specialistams ir darbuotojams.

Nuoširdžiai dėkojame už malonų priėmimą ir praleistą laiką kartu.

                                                                     

                                          

                                                                                                

Į viršų