• ES Taryba. Nuo liepos 1 d. iki naujųjų metų Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Čekija. Numatoma, kad programa remsis penkiais pagrindiniais principais: pabėgėlių krizės ir Ukrainos atstatymas po karo, energetinis saugumas, Europos gynybos pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimas, strateginis Europos ekonomikos ir demokratinių institucijų atsparumas. Daugiau – čia (liet.).

 

• Atostogų skurdas. Neišgalinčių atostogauti gyventojų dalis nuo 2019 m. padidėjo daugiau nei pusėje ES šalių narių; net tarp turinčiųjų darbus šis rodiklis išaugo 11 valstybių. Rumunija, Graikija, Lietuva yra tarp tų šalių, kur didžiausia dalis gyventojų negali sau leisti savaitės atostogų. Italijoje (8 mln.), Ispanijoje (4,6 mln.) ir Prancūzijoje (4,1 mln.) yra daugiausia gyventojų nukeliančių atostogas dėl finansinių priežasčių. Daugiau – čia (liet.).

 

• Uber. Po informacijos nutekinimo Europos profesinės sąjungos ragina Europos Parlamentą išnagrinėti kompanijos „Uber“ prieš darbuotojus nukreiptą lobizmą ES institucijose. Tai ypač svarbu dabar, kai kompanija aiškiai siekia susilpninti šiuo metu svarstomą direktyvą dėl darbo sąlygų skaitmeninėse darbo platformose gerinimo. Daugiau – čia (liet.), taip pat žurnalistinį tyrimą galite rasti čia (angl.).

 

• Psichikos sveikata. Nors EP siekia atnaujinti sveikatą ir saugumą darbe reglamentuojančią teisinę bazę, psichikos sveikatos problemos, su kuriomis per gyvenimą susiduria bent ketvirtadalis europiečių, nėra atliepiamos tinkamoje teisinėje tvarkoje (Europos ekonomika vien dėl su darbu susijusios depresijos kasmet praranda 620 mlrd. eurų). Europos profesinės sąjungos kreipėsi į Europos komisarą Schmidt, kviesdamos EK pasiūlyti šiai problemai skirtą teisinę iniciatyvą. Daugiau – čia (liet.).

 

• Baltarusija. Baltarusijoje bus uždraustos nepriklausomos profesinės sąjungos. Neteisėtas šalies režimas jas apkaltino užsiimant ekstremistine veikla. Anksčiau valdžia uždraudė daugybę žmogaus teisių ir nevyriausybinių organizacijų, apkaltinusi jas prisidėjus prie masinių protestų. Daugiau rasite čia (liet.), ITUC pozicija – čia (angl.).

 

• Ukraina. Ukrainoje planuojama priimti teisės aktų, kenksmingų darbuotojams. Vienas tokių – nulio valandų kontraktų legalizavimas, taip pat mažėja darbuotojų apsauga darbovietėse, apkarpomos profesinių sąjungų teisės. Kas blogiausia – žadamas tolesnis darbo įstatymų liberalizavimas. Straipsnį apie tai galite rasti čia (angl.), ETUC reakcija – čia (angl.).

 

• Aviacijos krizė. Aviacijos sektorius per pastaruosius dešimtmečius stipriai nukentėjo dėl liberalizavimo ir daug kur suprastėjusių darbo sąlygų. Nors aptarnaujantis personalas labiausiai nukentėjo nuo liberalizacijos, lenktynės žemyn paveikė visų grandžių darbuotojus. Smogus pandemijai, nebuvo atsparumo atsilaikyti (daugiau nei pusė oro uostų darbuotojų neteko darbo) ir, natūralu, Europos aviacijos sektoriui dar nepavyksta užsigydyti senų žaizdų. Čia JAV pasirodė socialiai kur kas geriau, suteikdama pagalbą, bet reikalaudama, jog kompanijos išlaikytų darbo vietas (CARES aktas). Na, o Europoje atsigaunant kelionėms, bet trūkstant išmestų darbuotojų (daug jų liko kituose sektoriuose), prasidėjo nesklandumai, kuriuos ir stebime. Likusieji dirbti dažnai turi didžiulius darbo krūvius ir dirba ilgas varginančias valandas. Visą straipsnį apie tai skaitykite čia (angl.).
• LPSK informacija :https://www.lpsk.lt/2022/07/27/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-34/