• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2024 Sausio 22

Siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius  teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras. Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, Centras taip pat  sieks užkirsti kelią  darbdavių pažeidimams darbuotojų atžvilgiu.

Siekiant didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, t. y. užtikrinti sklandų renkamos informacijos keitimąsi, analizavimą ir dalijimąsi, Centras steigiamas 6 institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI), Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), Policijos departamento (toliau – Policija), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) – iniciatyva.

Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras bus nuolat veikianti tarpinstitucinė analitikos, operacijų, planavimo ir įgyvendinimo darbo grupė, kurią sudarys deleguoti minėtų institucijų – VDI, VMI, VSDFV, FNTT, Policijos departamento, VSAT – atstovai, pagal kompetencijas suskirstyti į analitikos ir kontrolės grupes. Šie specialistai Centro veiklai bus renkami ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

Analitikos grupė bus atsakinga už analitinę veiklą – hipotezių iškėlimą, rizikų ir ūkio subjektų identifikavimą bei ūkio subjektų atranką. Kontrolės grupė rūpinsis ūkio subjektų patikrinimų planavimu, koordinavimu ir vykdymu.

Akcentuotina, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras nuolat bendradarbiaus su socialiniais partneriais, verslu ir visuomene, informuos apie Centro veiklos rezultatus.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro veiklos pradžia numatyta šių metų vasario 1 d. Nors Centras steigiamas Vilniuje, jo veikla apims visą Lietuvos teritoriją. Centro veiklą koordinuos VDI, o jam vadovaus ir darbą organizuos VDI paskirtas vadovas.

VDI informacija

 

Penktadienis, 2024 Sausio 19
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo reikšmingi arbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Smurto ir priekabiavimo prevencija – vienas efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų minėtų neigiamų reiškinių. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti.
Antradienis, 2024 Sausio 16

Į atnaujintos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sudėtį įeina ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojųprofesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Artūras Šalaševičius , VŠĮ Jonavos rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Sveikiname,  linkime gero ir produktyvaus darbo!

LR SAM INFORMACIJA:

Pirmadienį į pirmąjį posėdį susirinko atnaujintos sudėties Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ją sudaro septyni nariai, deleguoti valstybės institucijų, medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujos sudėties komisijai linkėjo išlaikyti autoritetą visos kadencijos metu, darant kultūrinį pokytį gydymo įstaigose.

„Kasdien Lietuvoje įvyksta apie 70 000 medikų ir pacientų susitikimų. Didžioji dalis šių patirčių yra teigiamos, deja, pasitaiko ir tokių, kur reikia arbitrų. Žinome, kaip jautriai žmonės reaguoja į klaidas ir kaip stengiamasi jas nutylėti. Šiandien naujos sudėties komisijai linkiu išlaikyti autoritetą visos kadencijos metu, kad jos sprendimai būtų ne tik teisingi, tačiau ir leistų daryti kultūrinį pokytį gydymo įstaigose, drąsiau kalbant apie situacijas, kuriose buvo patirta žala. Bet kokia laisvesnė ir savikritinė refleksija į klaidas yra išgelbėtos gyvybės ir sveikata ateityje“, – teigė ministras.

 Pirmajame komisijos posėdyje aptarti organizaciniai klausimai ir suplanuoti artimiausi darbiniai posėdžiai, taip pat išrinkta komisijos pirmininkė – šias pareigas toliau eis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Skutkevičiūtė.

„Lietuvoje turime labai aukštos kokybės medicinos paslaugas, tačiau negalime pamiršti, kad jas teikia žmonės – medikai, kurie atlieka labai prasmingą ir tuo pačiu labai sudėtingą darbą, kurio metu ne visada įmanoma išvengti klaidų bei žalos paciento sveikatai atsiradimo.  Stengdamiesi mažinti klaidų tikimybę ir tobulinti paslaugų kokybę, turime ugdyti ir klaidų kultūrą – gebėti pripažinti ir suprasti padarytas klaidas, jas išanalizuoti ir padaryti išvadas. Tikiu, kad komisija, kurios nariams keliami aukšti kvalifikacijos, patirties ir skaidrumo reikalavimai, prisidės prie tokios kultūros kūrimo Lietuvoje, ir padės užtikrinti, kad žalą patyrę pacientai bei jų artimieji sulauktų deramo dėmesio ir atlygio“, – sako Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė I. Skutkevičiūtė.

Komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių nepriekaištingos reputacijos asmenų – dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) arba sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos atstovų, dviejų pacientų teisėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovų ir trijų sveikatos priežiūros specialistams atstovaujančių organizacijų atstovų.

Į naujos sudėties komisiją įtraukti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narės Asociacijos „Donorystė“ tarybos narė Dalia Bartkaitienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos gydytojų sąjungos narė Daiva Brogienė, Gydytojų odontologų draugijos ir Odontologų rūmų narė Violeta Raslanienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas Artūras Šalaševičius, Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija veikia nuo 2004 m. ir yra privaloma ikiteisminė institucija, kuri neatlygintinai nagrinėja pacientų ir jų artimųjų prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Kreiptis į komisiją pacientai gali ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.

2023 m. komisija priėmė nagrinėjimui 243 prašymus, išnagrinėjo – 251 (įskaitant ankstesnių metų pabaigoje pateiktus prašymus). Šiuo metu nagrinėjami arba laukia nagrinėjimo 64 prašymai.

 Daugiau informacijos apie komisijos darbą, jos nagrinėjamus prašymus  ir priimamus sprendimus galima rasti ČIA <https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/pacientu-sveikatai-padarytos-zalos-nustatymo-komisija

 

               Gali būti 8 žmonės ir tekstas vaizdas

 

 

 

Antradienis, 2024 Sausio 16

Sausio 15 d. įvykusiame eiliniame LPSK valdybos posėdyje aptartas Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo“.

2023 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pataisytą Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, kuris nustato galimybę sudaryti kolegialų biudžetinės įstaigos veiklos priežiūros organą –stebėtojų tarybą. Detalią stebėtojų tarybos narių atrankos organizavimo ir vykdymo tvarką bei atlygio stebėtojų tarybos nariams mokėjimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė.

Jos parengtas nutarimo projektas, LPSK nuomone, yra ydingas visų pirma tuo, jog atlygiui stebėtojų tarybos nariams nėra skiriamas papildomas finansavimas. LPSK daro pagrįstą išvadą, kad darbo užmokestis abejotinai veiksiančioms stebėtojų taryboms bus mokamas iš darbuotojų darbo užmokesčio lėšų. LPSK nuomone, steigiant stebėtojų tarybas biudžetinėse įstaigose yra kuriamas dar didesnis beprasmis biurokratinis aparatas, kurį išlaikys darbuotojai iš savo atlyginimų.

Savo pastabose minėtam Vyriausybės nutarimo projektui LPSK nurodo, jog Vyriausybė, priimdama sprendimus kurti naujus kolegialius darinius biudžetinėse įstaigose, turi numatyti ir papildomų lėšų jų išlaikymui.

Be to, LPSK nuomone, darbuotojų atstovams neturi būti taikomos apraše nurodytos atrankos ir parinkimo procedūros į stebėtojų tarybas, kaip yra daroma dabar skiriant atstovus į valstybės ar savivaldybės įmonių, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių kolegialius priežiūros ar valdymo organus. Čia darbuotojų atstovai yra skiriami darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų teikimu ir valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos sprendimu, netaikant apraše nurodytos atrankos ir parinkimo procedūros.

Tuo tarpu įgyvendinant naująją Biudžetinių įstaigų įstatymo redakciją, atrankos aprašo projektas nenumato darbuotojų atstovų skyrimo procedūros, o numato pareigą darbuotojų atstovų paskirtiems kandidatams dalyvauti bendroje atrankoje.

Atsižvelgiant į tai, kad jau yra priimti poįstatyminiai teisės aktai ir susiklosčiusi praktika, kai  darbuotojų atstovų skiriami asmenys į juridinio asmens kolegialius valdymo organus patenka be bendros atrankos, LPSK siūlo taikyti tą pačią normą ir biudžetinėse įstaigose. Priešingu atveju, susiklostys situacija, kada ta pati norma skirtinguose juridiniuose asmenyse veikiantiems darbuotojų atstovams bus taikoma skirtingai. Tokiu atveju iškils tinkamo Konstitucijos nuostatų įgyvendinimo ir asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo klausimas.

Valdyboje taip pat nuspręsta į Europos profesinių sąjungų konfederacijos moterų komitetą deleguoti Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narę Kristiną Krištaponienę, pakaitine nare paskirta šios profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Sekantis Valdybos posėdis numatytas vasario 19 d.

 LPSK Tarybos posėdžio data - kovo 15 d.

LPSK informacija

Antradienis, 2024 Sausio 16

Vakar  pirmą kartą po ilgesnės pertraukos į susitikimą  susibūrė atstovai iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizacijų, esančių Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijoje (EPSU).

Susitikime dalyvavo atstovai iš Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga - pirmininkė Rūta Kiršienė bei administratorė Henrita Maštauskienė, Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos pirmininkas Vytautas Nemanius, LTPF - Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija pirmininkės patarėjas Artūras Černiauskas bei Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Susitikime aptartos galimos pozicijos į EPSU komitetus pozicijos: vykdomąjį, moterų, jaunimo komitetus.
Taip pat kalbėta dėl delegatų į 11ąjį EPSU kongresą, kuris vyks birželio 18-19 dienomis, Buchareste.
Šiame kongrese Lietuvai atstovaus Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų pirmininkė Rūta Kiršienė ir 
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
                        Gali būti 4 žmonės ir studijavimas vaizdas
Į viršų