• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Trečiadienis, 2020 Lapkritis 11

Dalinamės naujausia tarptautinių profesinėms sąjungoms aktualių naujienų santrauka.

Nuoroda čia: https://www.lpsk.lt/2020/11/10/tarptautines-profesiniu-sajungu-naujienos-17/

Trečiadienis, 2020 Lapkritis 11

Gerbiamieji įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovai, 

 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) vadovybės pavedimu šiuo laišku norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į pastaruoju metu šalyje padidėjusį užsikrėtusiųjų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičių, kuris siejamas su židiniais skirtingo dydžio bei vykdomos ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Kiekvieno įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo siekis yra apsaugoti darbo vietas, kad jos netaptų naujais COVID-19 ligos židiniais, kuomet epidemiologinę  krizę juose suvaldyti taps labai sudėtinga.

Primename apie COVID - 19 ligos plitimo pavojus darbo aplinkoje ir informuojame apie parengtas Rekomendacijas darbdaviams kaip apsaugoti rizika susirgti COVID-19 ligą patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu (Priedas 1) bei raginame su jais susipažinti ir jų laikytis.

Rekomendaciją žiūrėti čia:

Pažymėtina, kad Rekomendacijos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybes COVID - 19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano 1.2.3. ir 4.4.1. punktuose nurodytas priemones.

Tuo pačiu pažymime, kad dažnai pamirštama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga - sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Siekiant padėti darbdaviams įgyvendinti šią pareigą siūlome susipažinti su bei vadovautis parengtomis Rekomendacijomis psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinių darbo sąlygų gerinimui.

Rekomendaciją žiūrėti čia:

Pabrėžtina, kad psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip psichosocialinis profesinės rizikos veiksnys, o darbdavio pareiga atilikti visų esamų/galimų profesinės rizikos veiksnių vertinimą įskaitant ir psichosocialinius veiksnius.

Honorata Česlava Kolodinskaja

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Vilniaus teritorinis skyrius

Tel. (8 5) 210 4721

El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius, tel. (8 5) 265 0193, faks. (8 5) 213 9751, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Konsultuojame:

Raštu: užpildžius  elektroninę paklausimo formą arba Facebook‘e

Telefonu: (8 5) 213 9772    I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00; pertrauka 12:00-13:00

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 9750

 

 

Antradienis, 2020 Lapkritis 10

Valstybinė darbo inspekcija fiksuoja padidėjusius skambučių srautus, susijusius su blogėjančia pandemijos situacija šalyje. Ir darbuotojams, ir darbdaviams vis dažniau kyla klausimų dėl darbo santykių, darbuotojų saugos ir sveikatos  užtikrinimo. Per pastarąjį mėnesį skambučių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais padaugėjo ketvirtadaliu, darbo teisės klausimais – išaugo kone dvigubai lyginant su rugsėju.
Darbuotojai kreipiasi į VDI dėl atvejų, kai darbdavių yra verčiami imti atostogas, dirbti per prastovas ar rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru.
VDI specialistai primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.
Darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. VDI atkreipia dėmesį, jog net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.
Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbą. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti darbo užmokestį ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Darbdavys turi supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.
Visais minėtais atvejais prieš priimant sprendimus VDI ragina pasikonsultuoti su savo specialistais ir nepriimti skubotų sprendimų.
„Kaip ir pirmojo karantino metu, taip ir antrojo stengsimės nukreipti inspekcijos resursus konsultavimui ir informavimui, kad darbuotojai nenukentėtų dėl darbdavių savivalės. Tačiau darbdaviai, kurie naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise, pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais“, – sako VDI vadovas Jonas Gricius.
Pastaruoju metu dažniausi nusiskundimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo susiję su saviizoliacijos pažeidimais, atstumų darbo vietose nesilaikymu, darbuotojų neaprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
VDI specialistai pastebi, kad padaugėjus užsikrėtimų darbo vietose, padaugėjo ir darbdavių paklausimų dėl reikalavimų, užtikrinant kitų darbuotojų saugą ir sveikatą darbe po užsikrėtimų COVID-19 atvejų, įvykdymo. Darbdaviai nori žinoti, ar atliko visus reikiamus veiksmus bei ėmėsi visų būtinų priemonių ligos plitimui užkirsti.
„Raginame ir darbdavius, ir darbuotojus griežtai laikytis visų reikalavimų ir rekomendacijų, neleidžiančių ligai plisti darbo vietose. Patikėkite, tikrai lengviau atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, darbo tvarkos taisykles, peržiūrėti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę, ir laikytis apribojimų, dedant visas pastangas užkirsti kelią ligos plitimui, o ne esant su ja akistatoje“, – teigia VDI vadovas Jonas Gricius. 
Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Šių požymių turinčiam darbuotojui, darbdavys privalo rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nuotoliniu būdu dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pažymėjimo.
Tuo atveju, jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.
Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.
Tais atvejais, kuomet darbdaviui tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs, VDI rekomenduoja darbdaviui nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas, užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiu asmeniu darbuotojų saviizoliacijai (pvz., informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu ar galimybę kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo), dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
Jei darbuotojams susirūpinimą kelia nepakankami darbdavių veiksmai, organizuojant darbą ar aprūpinant prevencijos priemonėmis, mažinančiomis tikimybę užsikrėsti koronavirusu, jie gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir DGK teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www.vdi.lt , taip pat http://tiny.lt/47t4gf ir http://tiny.lt/z3ynxfn.

Ketvirtadienis, 2020 Lapkritis 05

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo.

Kaip ir anksčiau, dėl nedarbingumo, susijusio su koronavirusu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikia kreiptis nuotoliniu būdu. Jeigu dėl skambučių gausos sunku prisiskambinti, galima bandyti kitu laiku ar kitą dieną – nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/nedarbingumas-ir-ligos-ismokos-del-koronaviruso-viskas-ka-reikia-zinoti-gyventojams-ir-gydytojams

 

Trečiadienis, 2020 Lapkritis 04

Vyriausybės nutarimu visoje Lietuvoje nuo šeštadienio skelbiamas karantinas, kuris truks tris savaites. Šiuo laikotarpiu bus sustabdyta arba apribota veikla tam tikrose ūkio šakose, sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės, o darbas ir mokymas organizuojamas užtikrinant kuo mažesnį kontaktų skaičių.

Nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. šalyje bus draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų ir sporto renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų, ir laidotuvės, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus) ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus bibliotekas, aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Viešojo maitinimo įstaigos negalės aptarnauti lankytojų vietoje, tačiau galės tiekti maistą išsinešti arba jį pristatyti. Ši taisyklė bus taikoma restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietos, taip pat lošimo namams, lažybų ir totalizatorių punktams.

Tęsti darbą galės įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojams.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nebus stabdoma, tačiau turės būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam lankytojui taip pat bus taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.

Viešose vietose bus draudžiama burtis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius, ir privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Vyresni nei 6 metų asmenys privalės dėvėti nosį ir burną pilnai dengiančias ir prie veido gerai priglundančias apsaugos priemones – apsaugines veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Reikalavimas dėvėti kaukes nebus taikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat bus leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.

Važiuoti miesto, tarpmiestiniu ir priemiestiniu transportu bus galima tik užimant sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą. 

Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.

Lietuvos gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinų paslaugų.

Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turės būti organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių mokiniai galės toliau lankyti ugdymo įstaigas, tačiau vyresniems moksleiviams pamokos turės būti organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas bus vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais bus taikomos išimtys, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Profesinis mokymas (ar jo dalis), išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos (ar jų dalis) turės būti vykdomos nuotoliniu būdu.

Globos namuose ir kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose bus draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės gyventojų lankymą ir (ar) asmenis, kurių lankymasis įstaigoje susijęs su pareigų atlikimu.

Pacientų lankymas bus draudžiamas ir gydymo įstaigose, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.

Gydymo įstaigos privalės užtikrinti pacientų bei lankytojų srautų valdymą. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turės pasirinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.

Kontaktiniu būdu bus teikiamos šios paslaugos:

* odontologijos paslaugos; 

* nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; 

* vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; 

* vykdant ligų prevencijos programas;

* įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

SAM Spaudos tarnyba

Į viršų