Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams. Šalys susitarė padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 181 euro, užtikrinti geresnes sąlygas mokymuisi ir saviugdai, šių darbuotojų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas: skatinti įstaigas dirbti be psichologinio smurto, priekabiavimo darbe, numatyti tinkamas priemones ir skirti pakankamą finansavimą psichologinio smurto darbe prevencijai.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.

„Derybose dėl geresnių darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams suradome abiem pusėms priimtinus sprendimus. Didiname atlyginimus, tačiau svarbu ne tik tai. Ne mažiau svarbu užtikrinti geresnes sąlygas mokymuisi, saviugdai, saugias ir sveikas darbo sąlygas ne tik fizine, bet ir psichosocialine rizikos veiksnių prasme, gerinant emocinę dirbančiųjų aplinką. Manau, jog sėkmingas socialinis dialogas yra svarbus ne tik tūkstančiams viešojo sektoriaus darbuotojų, bet pasiekia ir jų šeimas, artimuosius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pareiginės algos bazinis dydis ir koeficientų ribos

Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo pareiginės algos bazinį dydį kitais metais kilstelti 4 eurais, t. y. iki 181 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. 

Toks pareiginės algos bazinis dydis suplanuotas ir Seimui pateiktame Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.

Taip pat sutarta didinti minimalių koeficientų ribas biudžetinių įstaigų darbuotojams – 0,5 koeficiento, valstybės tarnautojams (10 grupės pareigybėms) – 0,5 koeficiento, statutiniams pareigūnams (13–15 grupių pareigybėms), dirbantiems III įstaigų grupėje – 0,5 koeficiento, II įstaigų grupėje – 0,2 koeficiento.

Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams

Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2022 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI. Profesinių sąjungų nariai kitąmet galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai. 

Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2022 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per metus, jos negali būti kaupiamos.

Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai 2022 metais dirbtam laikotarpiui.

ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.

Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Norint pasinaudoti šią galimybe, darbdaviui reikėtų pristatyti pažymą apie mokymąsi.

Vietoj mokymosi atostogų profesinės sąjungos narys galės pasirinkti iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.

Skatins socialinių partnerių bendradarbiavimą 

VYRIAUSYBĖ ĮSIPAREIGOJO Seimui kartu su 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu pateikti įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu.

DARBDAVIO LYGMENS PROFESINĖS SĄJUNGOS ĮSIPAREIGOJO ypatingą dėmesį skirti informacijai apie darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją. Profesinė sąjunga turi teisę siūlyti darbdaviui sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos sudarymo dienos. 

Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsiant apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti tyrime ir pateikti savo nuomonę. Komisijos sudarymo atveju, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę deleguoti savo atstovą į komisiją.

Taip pat teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo, šviečia savo narius apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės atsijungti, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų.