Jaunųjų gydytojų asociacija tęsia medikų palaikymo iniciatyvą #MEDoMedikams, po kurios stogu susibūrę kvalifikuoti psichologai bei psichoterapeutai ir toliau pasiruošę teikti nemokamas konfidencialias psichologines konsultacijas visiems sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams.

Būtume dėkingi, jei galėtumėte šiuo priminimu pasidalinti savo socialiniuose tinkluose jums priimtina forma. Jūsų palaikymas šiai iniciatyvai ne tik skleis žinią apie psichologinės pagalbos galimybes, bet ir reikšmingai prisidės prie stigmos mažinimo.

Jei nuspręsite prisidėti prie informacijos sklaidos, dalinantis būtų vertinga paminėti ir tai, kad kreipiantis psichologinės pagalbos medikų licencijos yra visiškai saugios.

Atnaujintą projekto vizualiką rasite čia: https://bit.ly/3TDlbsy

Registracija konsultacijoms ir daugiau informacijos apie iniciatyvą: https://forms.gle/rEFTbJc4wxAwRjKM9

Daugiau pagalbos galimybių: https://www.jauniejigydytojai.lt/pagalbamedikams

Ar galima nustatyti išbandymo terminą darbuotojui, perkėlus jį į kitas pareigas? O sudarius susitarimą dėl papildomo darbo? Šie ir kiti klausimai apie išbandymo laikotarpį dažnai kyla daugeliui darbuotojų. Taigi ką reikia žinoti apie šį – išbandymo – terminą ir kokios darbuotojo teisės?

Susitarimą dėl išbandymo reglamentuoja Darbo kodekso 36 straipsnis. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys – darbdavys ir darbuotojas – gali sulygti dėl išbandymo.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui, vadinasi – trumpesnis negu trys mėnesiai.

„Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai netenkina, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos“, – bene svarbiausią išbandymo laikotarpio „taisyklę“ primena I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Visgi ne viskas – tik darbdavių rankose. Teisę nutraukti darbo sutartį šiuo laikotarpiu turi ir darbuotojas. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos, darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. „Tiesa, šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė ir primena, kad pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Vyriausioji darbo inspektorė pažymi, kad dėl išbandymo laikotarpio sulygstama abiejų šalių naudai, todėl terminų skaičiavimas, tiek darbo sutartį išbandymo laikotarpiu nutraukiant darbdaviui, tiek – darbuotojui, turėtų būti taikomas vienodai, t. y. jie abu – darbuotojas ir darbdavys – turi teisę iki išbandymo termino pabaigos pateikti pareiškimą raštu dėl darbo sutarties nutraukimo. Tiesa, darbdavys gali priimti sprendimą ir pateikti įspėjimą, o apskritai toks darbuotojo prašymas ar darbdavio sprendimas gali būti įteiktas ir paskutinę išbandymo termino dieną.

Ko dažnai nežino darbuotojas? Kad išbandymo terminas gali būti numatytas tik naujai priimtiems darbuotojams. Tai reiškia, kad darbuotojo darbo santykiai tęsiasi nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o ne nuo darbo sutarties pakeitimų, vadinasi, pasikeitus darbo sutarties rūšiai, pavyzdžiui, terminuotai sutarčiai tapus neterminuota, susitariant dėl papildomo darbo ar perkeliant darbuotoją į kitas pareigas, negali būti taikomas Darbo kodekso 36 straipsnyje numatytas išbandymo terminas.