• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Ketvirtadienis, 2022 Liepa 21

Europos Parlamentas ragins Europos Komisiją pasiūlyti teisinių iniciatyvų, padedančių išvengti psichosocialinių rizikų darbe. Tai – antras kartas per vos keturis mėnesius.

Nors Europos Parlamentas siekia atnaujinti sveikatą ir saugumą reglamentuojančią teisinę bazę, psichikos sveikatos problemos, su kuriomis per gyvenimą susidurs bent ketvirtadalis europiečių, dar nėra atliepiamos tinkamoje teisinėje tvarkoje. Europos profesinės sąjungos (Europos profesinių sąjungų konfederacija, „Eurocadres“, EFFAT, EPSU, industriAll) yra EndStress.EU platformos dalis. Neseniai jos kreipėsi į Europos komisarą Schmidt, kviesdamos EK pasiūlyti šiai problemai skirtą teisinę iniciatyvą ir atkreipiant dėmesį, kad:

  • ketvirtadalis Europos darbuotojų mano, kad dėl darbo rizikuoja savo saugumu ir sveikata;
  • Europos ekonomika vien dėl su darbu susijusios depresijos kasmet praranda 620 mlrd. eurų;
  • 80 proc. įstaigų ES aptinkamas bent vienas psichosocialinės rizikos faktorius, vis tik veiksmų planus, kaip išvengti psichosocialinių rizikų darbovietėse, turi mažiau nei 40 proc. darboviečių; 88% ES darbuotojų patiria su stresu susijusių problemų darbe;
  • jauni žmonės keturis kartus dažniau linkę susidurti su depresija ar nerimu nei suaugusieji (64 proc. jaunuolių tarp 18-34 metų 2021 m. rizikavo susidurti su depresija).

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojo Claes-Mikael Stahl, niekas neturėtų rizikuoti sveikata dėl darbo. „Mūsų nariai, Europos darbuotojai tiek iš viešojo, tiek privataus sektoriaus pastariaisias metais dirbo per nemažai krizių – nuo COVID-19 pandemijos, Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir išaugusių pragyvenimo sąnaudų; visa tai sukėlė daugybę psichikos sveikatos rizikų mūsų piliečiams. Jiems reikalinga adekvati apsauga darbovietėse“, – kontekstą nupasakoja jis.

Tuo metu „Eurocadres“ prezidentė Nayla Glaise sako, kad tyrimas parodė, jog ES lygio direktyva galėtų palengvinti Europos darbuotojų situaciją užtikrinant vienodą minimalios apsaugos lygį šalyse narėse. Kol kas atsakas krizėms skirtingose valstybėse skyrėsi – savanoriški įrankiai, darbdavių skiriami ištekliai pasirodė nepakankami.

„Nors vertiname kolektyvinių susitarimų vaidmenį, saugumo gaires bei kitas priemones darbovietėse, visos šios pastangos turėtų būti pastiprintos ES lygio teisiniu reglamentavimu. Dėl to kviečiame EK pasiūlyti tam pakankamas priemones“, – sako N. Glaise.

 ETUC informacija

LPSK intormacija

Antradienis, 2022 Liepa 19

1.Darbo kodekso 30 str. pakeitimas nustato, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; 2) pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis; 3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; 4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; 5) darbdavio suteiktame būste; 6) pakeliui į darbą ar iš darbo.

  1. Darbdavys įpareigotas imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti: 1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių; 2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus; 3) organizuoja darbuotojams mokymus, kuriuose darbuotojai sužino apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, savo teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
  2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras šio kodekso nustatyta tvarka, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, galimos jų formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsauga bei jam suteikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu.
  3. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja pakeitimas dėl kompensacijos dydžio darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Iki šiol darbuotojams už nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokama 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tokia kompensacija keičiama į ne didesnė kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Dar daugiau – nuo 2023 m. birželio 1 d. numatyta apskritai atsisakyti galimybės darbuotojams mokėti kompensaciją už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad darbdaviams teks pareiga peržiūrėti susitarimus su darbuotojais ir pereinamuoju laikotarpiu keisti mokamų kompensacijų dydžius, o galiausiai nutraukti ir tokių išmokų mokėjimą apskritai.

 

  1. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).
  2. Nustatomi papildomi klausimai, apie kuriuos darbuotojas turi būti informuojamas (darbo sutartimi ar kitu dokumentu) iki darbo pradžios: išbandymo termino trukmė ir sąlygos; darbo sutarties pasibaigimo tvarka; viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka; teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia; socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas.
  3. Jeigu darbo sutartis yra keičiama darbuotojo iniciatyva ir darbo sutarties pakeitimas yra terminuotas, tai darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis.
  4. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.
  5. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukta
  6. Atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.) įspėjimo terminas yra trigubinamas, be kitų straipsnyje numatytų atvejų, darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą.
  7. Draudžiama taikyti diskriminaciją darbuotojo atžvilgiu ar atleisti jį darbdavio valia (DK 59 str.), jeigu darbuotojas naudojasi Darbo kodekso jam suteikiamomis garantijomis.
  8. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatybių tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų.
  9. Darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
  10. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius. Nepasinaudojus šia garantija, laisvos dienos nėra kaupiamos ir darbuotojas praranda teisę į nurodytą laisvą laiką.
  11. Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, suteikiamos dvi laisvos dienos per mėnesį.
  12. Nustatyta galimybė 30 dienų trukmės tėvystės atostogas (atostogos suteikiamos po vaiko gimimo iki jam sueina 1 metai arba per mėnesį nuo įvaikinimo) skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis.
  13. Darbuotojams, auginantiems vaikus kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Informaciją parengė - dr. Nerijus Kasiliauskas, asocijuotasis partneris, advokatas

Pirmadienis, 2022 Liepa 18
Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali teikti prašymus gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti dar iki prasidedant naujiems mokslo metams.
Ministerija primena, kad nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.
            
Penktadienis, 2022 Liepa 15

Daugiau apie darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI): https://bit.ly/3AOLxQo

                   Gali būti tekstas vaizdas

Ketvirtadienis, 2022 Liepa 14

Sveikatos apsaugos ministerija vakar t.y. liepos 13 d. organizavo viešąją konsultaciją, pristatymas čia:,  kurios tikslas pristatyti pažangos priemonę tikslinėms grupėms bei gauti jų nuomonę ir pasiūlymus, galima susipažinti su visais dokumentais, kurie nurodyti adresu SAM svetainėje adresu:  https://sam.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pletros-programu-rengimas.  

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), būdama atsakinga už 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis pažangos planas), 2.10 ir 2.11 pažangos uždavinių įgyvendinimą, yra parengusi dvi plėtros programas: 2022-2030 metų Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 66 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa) bei 2022-2030 metų Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programa).

Sveikatos sektoriaus pokyčiams, tiek stiprinant visuomenės sveikatos sritį, tiek gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, dvejose patvirtintose plėtros programose suplanuotos 5 pažangos priemonės. Iš jų: 3 nacionalinio lygmens pažangos priemones rengia Sveikatos apsaugos ministerija: i) Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą; ii) Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją; iii) Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą; ir 2 pažangos priemonės yra regioninio lygmens: i) Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą; ii) Gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose. Pastarųjų priemonių rengimą ir  įgyvendinimą planuoja regionai. 

Pažymėtina, kad pažangos priemonėse planuojamos veiklos apima pagrindinius prioritetinius 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbus sveikatos srityje: visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas;  sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms užtikrinimas;  ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo plėtra;  sveikatos sistemos skaitmeninimas;  psichikos sveikatos raštingumo ir paslaugų įvairovės didinimas.

Minėtoje pažangos priemonėje planuojamos veiklos, skirtos:  užtikrinti bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėse; diegti ilgalaikės priežiūros paslaugas; įgyvendinti greitosios medicinos pagalbos tinklo pertvarką; suformuoti pažangų infekcines ligas gydančių ir pasirengusių ekstremalioms situacijoms gydymo įstaigų tinklą; diegti pažangias ir įrodymais pagrįstas sveikatos priežiūros technologijas; diegti sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo į gydymo įstaigas priemones; tobulinti specialistų kvalifikaciją; įgyvendinti sveikatos sektoriaus skaitmeninimo projektus.  Iš viso šiai priemonei suplanuota 763 mln. eurų.

 

Į viršų