Su koronaviruso infekcija nuo kovo kovojantys gydymo įstaigų darbuotojai, kaip ir buvo žadėta, vėl gaus padidintus atlyginimus. Išmokoms už gegužę, kaip ir už balandį, skirta 7,6 mln. eurų. Iš viso per pustrečio mėnesio šiam tikslui jau išmokėta beveik 18 mln. eurų.

 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad gydymo įstaigų darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnėms mėnesio algoms išmokėti šią savaitę pasieks 7,6 mln. eurų. Šios lėšos skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo dalies. Skaičiuojama, kad padidintus atlyginimus už gegužę gaus 10,5 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 146 medicinos įstaigose.

 Didesni atlyginimai su infekuotais ligoniais dirbantiems medikams jau buvo išmokėti ir už kovo mėnesį. Tuomet iš PSDF rezervo šiam tikslui buvo skirta beveik 2,6 mln. eurų. Padidintiems balandžio mėnesio atlyginimams iš PSDF buvo pervesta 7,6 mln. eurų – didesnes algas gavo 11,2 tūkst. medikų, dirbusių 154 gydymo įstaigose.

 Teritorinės ligonių kasos šiuo metu jau renka paraiškas minėtoms darbo užmokesčio padidinimo išlaidoms kompensuoti už birželio mėnesį. Planuojama, kad šios lėšos gydymo įstaigas pasieks rugpjūčio mėnesio  antroje pusėje. Pagal Vyriausybės nutarimą finansinės priemonės – priedai už darbą su COVID infekcija – Lietuvoje numatytos mokėti iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Karantinas šalyje buvo atšauktas birželio 16 dieną.

VLK informacija

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad saugantis koronaviruso plitimo, nuo rugpjūčio 1 d., stiprinami reikalavimai dėl apsaugos priemonių viešajame transporte. Privalomos veido kaukės ir kiti sveikatai svarbūs reikalavimai nustatyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.

Visi viešojo transporto darbuotojai ir keleiviai, išskyrus vaikus iki 6 metų amžiaus, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Viešojo transporto priemonių vairuotojai gali atsisakyti vežti keleivius, kurie nedėvi kaukių.

Viešojo transporto priemonėse rekomenduojama vežti tiek keleivių, kiek yra sėdimų vietų. Jei vežami stovintys keleiviai, turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas tarp keleivių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Rekomenduojama nenaudoti sėdėjimo vietų, kai sėdima veidu į veidą, išskyrus kai sėdi sutuoktiniai, artimieji giminaičiai, įtėviai, įvaikiai, globėjai ir rūpintojai.

Rekomenduojama neprekiauti kelionės bilietais viešojo transporto priemonėse, o vairuotoją atskirti pertvaromis nuo keleivių arba išlaikyti ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą.

Viešojo transporto paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad viešajame transporte nedirbtų asmenys, kurie serga arba jiems pasireiškia ūmių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, arba jiems yra taikomas reikalavimas dėl privalomos ar rekomenduojamos izoliacijos.

Keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietose rekomenduojama sužymėti laukimo vietas eilėje, tarp kurių turi būti ne mažiau kaip 1 metro atstumas.

Ne rečiau kaip kartą per dieną viešojo transporto priemonės privalo būti valomos ir dezinfekuojamos, reguliariai valomi ir dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai – rankenos, turėklai ir pan. Kiekvienoje viešojo transporto priemonėje keleiviams gerai matomoje ir naudoti patogioje vietoje turi būti įrengtos rankų dezinfekavimo priemonės.

Kiekvienoje viešojo transporto priemonėje turi būti aiškiai matoma informacija apie prevencines COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) priemones – saugų atstumą, rankų ir kosėjimo bei čiaudėjimo higieną, privalomą nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimą (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), rekomendacija nesilankyti viešose vietose, jei pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai, informacija, kad pasireiškus ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų susirgimų požymiams (karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas), rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai.

SAM Spaudos tarnyba 

 Aktualu kiekvienam: viskas, ką reikia žinoti apie Darbo kodekso pokyčius, įsigaliosiančius jau netrukus.

Prasidedant rugpjūčiui įsigalioja įvairūs Darbo kodekso pakeitimai, aktualūs daugeliui. Turintiems sveikatos sutrikimų atsiranda daugiau garantijų darbe, ilgėja projektinio darbo trukmė, vienodinamos į Lietuvą komandiruojamų užsieniečių ir mūsų šalies darbuotojų darbo sąlygos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Darbo kodekso pakeitimais išsprendžiama ir tuščių darbo vietų problema valstybės, savivaldybių įstaigose ar įmonėse, kai pareigoms užimti skelbiamas konkursas, bet darbo vieta mėnesiais lieka tuščia, nes konkursai trunka ilgai arba kai kuriais atvejais skelbiami pakartotinai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją.

Turintiems sveikatos sutrikimų

Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojantys pakeitimai palengvins sunkiomis ligomis sergančiųjų situaciją darbe: atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiau išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia, padidės išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl sveikatos nebegali dirbti.

Šias pataisas inicijavo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Draudimas diskriminuoti. Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Lankstesnės darbo sąlygos. Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojas dirba gamykloje prie konvejerio.

Dvigubai didesnės išeitinės išmokos. Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka yra tokia pati kaip ir daugumai darbuotojų: vieno mėnesio atlyginimo dydžio, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Atostogos – pirmumo tvarka. Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę.

Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turės tenkinti.

Apie turimus sveikatos sutrikimus darbdavys informuojamas pateikiant jam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Nuo 2021 metų sausio įsigalios Transporto lengvatų įstatymo pataisos, aktualios onkologiniams ligoniams. Jie su 80 proc. nuolaida galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą vykti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais.

Ministrų kabinetas trečiadienio Vyriausybės pasitarimo metu ėmėsi svarstyti papildomas apsaugos priemones gyventojams. Pasitarime ministrų kabinetas grąžino privalomą apsauginių veido kaukių dėvėjimą viešose uždarose vietose, šie pokyčiai įsigalios nuo šeštadienio, pirmosios rugpjūčio dienos. Tačiau kartu yra numatomos dvi išimtys. Kaukės nuo šeštadienio bus privalomos prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išskyrus tais atvejais, kai paslaugos teikimas su kauke nėra įmanomas. Už reikalavimų laikymąsi bus atsakingos įstaigos.