Naujienos
-
Antradienis, 2019 Lapkritis 19
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti.
2019 m. I ketvirtį vidutinis gydytojo vieno etato darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2305 eurų, o rugsėjo mėnesį – 2551 euras, slaugytojo – atitinkamai nuo 1203 eurų vidutinis atlyginimas kilo iki 1327 eurų. Tai – trečiasis etapas, didinant medikams algas Lietuvoje. Pagal su medikų profsąjungomis pasirašytą susitarimą, kitų metų II pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turėtų pasiekti jau 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ministerija tęsi medikų bendruomenei duotą pažadą didinti jų darbo užmokesčio fondą, tačiau prašo kantrybės.
„Šiandien matome ir galime vertinti tik pirmojo mėnesio rezultatus. Kai kurios šalies gydymo įstaigos puikiai susitvarkė su iššūkiu kelti darbuotojams atlyginimus. Net 87 proc. skirtų lėšų panaudota tikslingai atlyginimams kelti. Tiesa, tenka konstatuoti, kad toks rezultatas pasiektas daliai įstaigų atlyginimų pakėlimui skyrus lėšų ir iš vidinių išteklių. Deja, esama ir tokių įstaigų, kuriose tikslinės lėšos, skirtos gydytojų atlyginimams kelti, panaudotos kitoms reikmėms“, – sako ministras A. Veryga.
Pasak ministro, kiek realiai didės medikų atlyginimai konkrečioje įstaigoje, priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir jų atsakingumo bei noro finansiškai labiau motyvuoti darbuotojus. Tad jis ragina gydymo įstaigų vadovus bei savivaldybes, kurios yra daugelio mūsų šalies gydymo įstaigų steigėjos, elgtis socialiai atsakingai – tikslingai naudoti ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skirtas lėšas medikų algoms didinti, bet ir ieškoti būdų veiklai efektyvinti.
„Mes pakėlėme gydymo paslaugų įkainius ir skyrėme tam papildomų lėšų. Tad tikimės, kad šiemet, kaip ir pernai, gydymo įstaigos operatyviai reaguos į galimybę vėl didinti medikams atlyginimus. Taip pamažu galėsime kalbėti, kad ne tik mūsų medikų kompetencija atitinka europietiškus standartus, o neretai ir lenkia, bet ir jų orūs atlyginimai“, – teigia ministras A. Veryga.
Specialios darbo užmokesčio monitoringo darbo grupės pirmininkė viceministrė Lina Jaruševičienė, įvertinusi rugsėjo mėnesio rezultatus, teigia, kad jau imtasi atitinkamų priemonių situacijai kontroliuoti.
„Ketiname kreiptis į visas įstaigas, kurios darbo užmokesčiui didinti skyrė mažiau nei 85 procentus numatytųjų lėšų, prašydami pateikti argumentuotą paaiškinimą ir planuojamą taktiką. Tikslesnes įžvalgas apie situaciją, kiek įstaigos skyrė lėšų darbo užmokesčiui, bus galima padaryti, kai galėsime palyginti ilgesnį laikotarpį, t. y. du tris mėnesius, o tiksliausi rezultatai išryškės dar vėliau – lyginant 2018 ir 2019 metų darbo užmokestį. Tad darbo grupė aptarė tolimesnį stebėsenos planą, ir tikimės, kad aktyvi šio klausimo priežiūra duos pozityvų rezultatą“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Viceministrė taip pat kviečia aktyviau bendradarbiauti medikų bendruomenes ir profesines sąjungas.
„Tai yra jau trečiasis darbo užmokesčio fondo didinimas ir ilgalaikio nuolatinio valstybės institucijų bendradarbiavimo su medikų profesinėmis sąjungomis rezultatas. Profesinių sąjungų atstovai taip pat dalyvauja mūsų darbo grupėje ir pristato situaciją apie problemas įstaigose, tad siūlytume darbuotojams aktyviau aptarinėti šiuos klausimus su jais“, – pataria viceministrė L. Jaruševičienė.
SAM primena, kad praėjusiais metais gydytojų atlyginimas didėjo vidutiniškai 20 proc., o slaugytojų – vidutiniškai 23 proc. Vidutiniškai po 8 proc. kasmet medikų atlyginimai didėjo ir 2016–2017 metais.
SAM Spaudos tarnyba
-
Pirmadienis, 2019 Lapkritis 11
Maloniai kviečiame į konferenciją psichikos sveikatos darbovietėse tema, kuri vyks lapkričio 26 d. Vilniuje, viešbutyje Artis (pradžia 9 val.). Konferenciją organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybiniu psichikos sveikatos centru.
Konferencijos metu bus pristatomos psichikos sveikatos darbovietėse aktualijos ir tyrimai, o gerosios praktikos pavyzdžiais dalinsis „Lidl Lietuva“, „Swedbank“, bei restoranas „Pirmasis blynas“.
Būtina registracija : http://bit.do/PSdarbovietes
SAM informacija
-
Pirmadienis, 2019 Lapkritis 11
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) 2019. lapkričio 8 d. pravedė Įgaliotinių tarybos posėdį - Konferenciją. Jame dalyvavo iš visos Lietuvos mūsų nariai, kartu su puikiais lektoriais bandėme gvildenti ir spręsti šiai dienai labai aktualias ir rūpimas temas,iežiūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo rezultatai ir prognozė 2020m. Pranešėja - VLK prie SAM Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
VDI atstovė - vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė supažindino su Sveikatos priežiūros, slaugos ir globos įstaigų ir GMP paslaugas teikiančių įstaigų pravestu elektroniniu inspektavimu ir apklausos duomenimis. O Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA analitikas Giedrius Padvilikis su atlikta analize sveikatos specialistų poreikio prognoze ir esama situacija Lietuvoje.
Visą Konferencijos laiką vyravo karštos diskusijos ir klausimų lavina.
Nuoširdus Ačiū visiems dalyvavusiems!
-
Trečiadienis, 2019 Lapkritis 06
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga palaiko savo kolegų Latvijos sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos teisėtų reikalavimų dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo.
Remiame lapkričio 7 d. inicijuotą protesto akciją „Viena diena be gydytojo“ ir linkime vienybės, ryžto ir stiprybės atstovaujant savo organizacijos narius ir siekiant teisėtų socialinio dialogo principų. Įsipareigojimai privalomi vykdyti visiems tame tarpe ir aukščiausioms kiekvienos šalies institucijoms.
Lietuvas veselības aprūpes darbinieku arodbiedrība atbalsta savas Latvijas veselības un sociālo darbinieku arodbiedrības likumīgās prasības par nepietiekamu veselības aprūpes sistēmas finansējumu.
Atbalstot 7. novembris Mēs vēlamies redzēt vienotību, apņēmību un izturību, pārstāvot savus biedrus un īstenojot likumīgos sociālā dialoga principus. Saistības ir saistošas visām, ieskaitot katras valsts augstākās iestādes.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Mūsų kolegos Latvijoje, Latvijos sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga nuoširdžiai dėkoja mums už moralinį palaikymą.
-
Pirmadienis, 2019 Lapkritis 04
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybės kanceliarija skelbia viešąją konsultaciją, kurioje aktyviai dalyvauti kviečia medikų bendruomenę ir visus kitus, kurie neabejingi sunkumams, su kuriais susiduria medikai darbe.
Taip tikimasi išgirsti ne tik medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose. Kartu siekiama paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus.
Pasibaigus šiai viešajai konsultacijai, kuri truks dvi savaites, pagal jos rezultatus bus rengiamos rekomendacijos gydymo įstaigoms ir teisės aktų pakeitimai, jei jie bus reikalingi būtiniems pokyčiams įgyvendinti.
„Visų pirma tikimės sulaukti medikų bendruomenės vertinimų dėl konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima gerinti atmosferą jų darbe, psichosocialines sąlygas gydymo įstaigose. Imsimės visų įmanomų priemonių keisti situaciją“, – sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad apie problemas ir sunkumus, kurie kyla medikų darbe, reikia kalbėti garsiai ir nebegalima tylėti.
„Kaip matyti iš liudijimų – tikrų istorijų, daugelis medikų ištisus metus tylėjo dėl darbe ir studijose patiriamo psichologinio smurto, mobingo. To nebeturi būti, reikia sustabdyti šias senas giliai įsišaknijusias tradicijas. Juk pasaulis keičiasi. O tam, kad medikai nebūtų pervargę ir perdegę, svarbu galvoti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir apie santykį su pacientais, darbo kokybę ir klaidų prevenciją“, – sako ministras A. Veryga.
Būtent todėl, anot jo, su sveikatos įstaigų vadovais, medikų organizacijų ir pacientų atstovais turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti geresnes darbo sąlygas visiems įstaigose dirbantiems specialistams.
„Jau esame apgalvoję ir numatę eilę priemonių, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą medikų darbe, siekiant išvengti skaudžių atvejų. Suprantame tai, kad geriausius sprendimus padėti išgryninti gali tik pati medikų bendruomenė, tad labai laukiame kiekvieno šios bendruomenės nario nuomonės. Kviečiame būti aktyviais. Žinoma, svarbi ir pacientų nuomonė, nes gydytojo ar slaugytojo darbo specifika neatsiejama nuo santykio su žmonėmis. Juk pacientai irgi turi įtakos ir taip sudėtingame medikų darbe“, – sako ministras A. Veryga.
Tyrimai rodo, kad dažniausia medikų savižudybių priežastis yra depresija, jos simptomai pasireiškia 15–30 proc. medicinos studentų ir rezidentų ir apie penktadaliui dirbančių medikų. Pastebėta, jog prasti santykiai su vyresniais kolegomis ir vadovais bei pacientais, darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni iš labiausiai depresiją sąlygojančių veiksmų.
Ypač rizikingas slaugos sektorius, plačiai paplitęs horizontalus – personalo viduje pasireiškiantis psichologinis smurtas. Kiti depresiją sąlygojantys veiksniai – tai didelis darbo krūvis ir tempas, susidūrimas su mirtimi, gydymo klaidos, darbo ir šeimos įsipareigojimų disbalansas.
Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų yra žeminami darbe, beveik 16 proc. sulaukia grasinimų.
Viešosios konsultacijos klausimus dėl medikų psichikos sveikatos gerinimo darbo vietoje rasite čia.
http://epilietis.lrv.lt/lt/formos/apklausa-del-mediku-psichikos-sveikatos-gerinimo-darbo-vietoje
SAM Spaudos tarnyba