Naujienos
-
Trečiadienis, 2019 Spalio 23
Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateiktam svariai didėjančiam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui. Jis, planuojama, 241 mln. eurų bus didesnis nei šiemet ir iš viso sudarys 2,3 mlrd. eurų, išlaidos – 2,1 mlrd. eurų.
Pasak ministro Aurelijaus Verygos, tai, kad pastaruosius kelerius metus užtikrinamas PSDF biudžeto augimas, džiugina. Taip atveriamos galimybės didinti paslaugų prieinamumą pacientams, pradėti kompensuoti iki šiol nekompensuotas paslaugas, vaistus.
„Džiaugiuosi jau kelerius metus iš eilės gausėjančiu PSDF biudžetu, kas reiškia didesnes galimybes atliepti daugiau žmonių poreikių. Augantis kitų metų biudžetas leis apmokėti naujas, iki šiol nekompensuotas gydymo paslaugas, kompensuoti daugiau būtinų vaistų pacientams, ypač sergantiems vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis. Nemažiau svarbu ir tai, kad išlaikysime tendenciją kelti paslaugų įkainius, leisiančius ir toliau didinti medikų algas, gerinti jų darbo sąlygas, kad specialistai norėtų likti ir dirbti Lietuvoje“, – sako ministras A. Veryga.
2020 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“ – daugiau nei 1 mlrd. 582 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 650 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 36,4 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 32,5 mln. eurų.
Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 1,5 mln. eurų (12 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.
Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į PSDF biudžeto rezervą. 2020 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti daugiau nei 400,7 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis 2020 m. pradžioje turėtų sudaryti 34,5 mln. eurų, o likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos – 366,2 mln. eurų rizikos valdymo dalį.
Be to, kartu su PSDF biudžeto projektu, siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį, pacientų interesus atitinkantį PSDF biudžeto lėšų naudojimą ir valdymą, pateikti siūlymai keisti biudžeto lėšų naudojimo taisyklę. Jei Seimas pritars, nuo kitų metų pagal vieną PSDF biudžeto išlaidų eilutę susidaręs lėšų perteklius galės būti panaudojamas lėšų trūkumui pagal kitą PSDF biudžeto išlaidų eilutę padengti. Tai reiškia, kad lėšų trūkumas galėtų būti padengtas dar tais pačiais biudžetiniais metais, tad nebebūtų vėluojančių mokėjimų.
-
Pirmadienis, 2019 Spalio 21
Seminaras užregistruotas informacinėje METAS sistemoje, dalyviams išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, įrodantys, kad mokymo programa suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
-
Trečiadienis, 2019 Spalio 16
Dalinamės vakar įvykusia metine Lietuvos banko Ekonomikos konferencija "Darbo rinka XXI amžiuje: kokį kelią pasirinkti?" medžiaga.
Dėl didelės emigracijos, aukšto gyventojų mirtingumo ir menko gimstamumo Lietuva išsiskiria Europoje ypač sparčiai mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, be to šalies regionai patiria spartų jaunų žmonių nutekėjimą į didžiuosius miestus. Ekonomika susiduria su struktūriniais pokyčiais bei su automatizacijos keliamais iššūkiais, kuriems šalies darbo rinka nėra tinkamai pasirengusi. Ilgainiui tokie pokyčiai gali pakenkti tam tikrų socialinių ir ekonominių sistemų tvarumui, kelti įtampą socialinės apsaugos sistemoje ir daryti neigiamą poveikį ekonomikos konvergencijai. Dėl šių iššūkių kyla poreikis iš naujo apsvarstyti ir nubrėžti ateities politikos, susijusios su migracija, regionais ir švietimu, kryptis. Šiais ir kitais klausimais, bei savo įžvalgomis dalinosi pranešėjai iš Harvardo, Varšuvos universitetų, Lietuvos banko atstovai, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras "STRATA" direktorius dr. Giedrius Viliūnas, "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Boguslavas Gruževskis ir kt.
Konferencijos video įrašą galite pažiūrėti adresu: https://youtu.be/7mmMem_iQK8
-
Antradienis, 2019 Spalio 15
Registrų centro tvarkoma E. sveikatos sistema, kuriai dydžiu neprilygsta jokia kita šalyje veikianti informacinė sistema, netrukus taps daug patogesne gyventojams, o įdiegtos naujovės palengvins sistema besinaudojančių sveikatos priežiūros specialistų darbą.
Registrų centras pradėjo naujausio E. sveikatos plėtros ir tobulinimo darbus, papildant ją nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros moduliu, kur vienoje vietoje bus talpinama visa motinos ir naujagimio sveikatos informacija. Tai reiškia, kad bus užtikrintas medicininių duomenų ir informacijos tęstinumas, perdavimas bei prieinamumas kiekvienoje įstaigoje, teikiančioje akušerijos paslaugas. Be to, planuojama į sistemą įtraukti ir psichikos sveikatos priežiūros bei ambulatorinės slaugos namuose paslaugas, taip sudarant sąlygas prireikus realiu laiku pasiekti bet kokią informaciją apie pacientą.
Šiuo metu pacientų duomenys, teikiant akušerijos, psichikos sveikatos priežiūros bei ambulatorinės slaugos paslaugas, nėra tvarkomi nacionaliniu mastu. Paprastai tariant, dalis dokumentų su svarbia informacija apie pacientą, jo ligos istoriją vis dar yra popieriniai. Taip apsunkinamas specialistų darbas, kurie dėl svarbios informacijos trūkumo negali efektyviai priimti sprendimų ir suteikti visos reikalingos pagalbos pacientams.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, diegiant naujoves, patys pirmieji žingsniai visuomet sunkiausi, o ypač, kai kalbame apie tokios apimties ir tokius sisteminius pokyčius, kaip skaitmeninė sveikata.
"Nepaisant, kad jau padaryta daug, sekantys etapai ne mažiau svarbūs. Turime užtikrinti nuolatinį sistemos, kuri yra svarbus svertas, keliant sveikatos priežiūros paslaugų lygį, tobulinimą, prisitaikymą prie naujų poreikių. Tuo tikslu numatyta plėtra, kuri leis didinti jau sukurtų priemonių patrauklumą, o svarbiausia - užtikrins didesnį patogumą visiems jos naudotojams", - sako viceministrė K. Garuolienė.
Registrų centrui sėkmingai atlikus patobulinimus, pacientus namuose lankantys specialistai galės nuotoliniu būdu naudotis E. Sveikatos sistema - pasiekti visą reikalingą informaciją apie pacientą, taip pat sistemai pateikti naują informaciją apie pacientą, kuri vėliau taps prieinama ir kitiems specialistams. Vieningas duomenų apsikeitimo procesas palengvins ir paspartins slaugos specialistų darbą. Šiuo metu atskirą slaugos paslaugų informacinę sistemą naudoja trys Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos.
Įdiegus nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros modulį, bus sujungtos 400 paslaugas teikiančių įstaigų. Svarbu, kad visą informaciją, pavyzdžiui, apie nėštumo eigą, t. y., nėštumo priežiūros planą, tyrimų rezultatus ir kitą svarbią informaciją, galės matyti ir nėščiosios. Įvertinus šių duomenų jautrumą bus užtikrintas vieningas ne tik jų kaupimo ir tvarkymo, bet ir maksimalaus saugumo užtikrinimo standartas.
Be šių naujovių, plėtros priemonių plane iki 2022 metų, panaudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas, taip pat numatoma padidinti E. sveikatos sistemos greitaveiką, sukurti mobiliąją programėlę, kurioje pacientai patogiai vienoje vietoje galės matyti jiems išrašytus e. receptus, siuntimus pas gydytojus ar tiesiog užsiregistruoti pas specialistą. Taip pat planuojama sukurti galimybę nuotoliniu būdu įsigyti receptinių vaistų.
Kitais etapais numatoma sukurti laboratorinių tyrių posistemę, išplėsti medicininių vaizdų informacinę sistemą. Be to, į priekį sparčiai juda ir nacionalinės išankstinės pacientų registracijos sistemos projektas, kurį įgyvendinus pacientai vienoje vietoje nesunkiai galės pasirinkti jiems reikalingą specialistą ir rezervuoti patogiausią laiką bet kurioje šalies gydymo įstaigoje. Tai turėtų užtikrinti efektyvų pacientų eilių valdymą visos šalies mastu ir palengvinti specialistų darbą.
Registrų centro informacija
-
Pirmadienis, 2019 Spalio 14
Šiandien, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje vyksta EPSU - Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo Valdybos posėdis. Posėdį surengė ir veda mūsų LSADPS jaunimo atstovė LPSK " Jaunimas" narė, EPSU jaunimo Valdybos narė Alina Tankeliun. Susirinkusius dalyvius pasveikino LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
EPSU Valdybos Darbotvarkės pagrindiniai klausimai, tai tolimesnė EPSU jaunimo veikla ir uždaviniai, postų Europiniuose PSI ir ETUC pasiskirstymas komitetuose, tyrimo, atlikto apie jaunimo veiklą profesinėse sąjungose ir visuomenėje aptarimas, bei kiti aktualūs klausimai.
